Atsitiko taip, kad netrukus jie paliko Karaliaučių: Philippas von Zwistelnas buvo paskirtas komtūru į Labguvą [Poleskas], o Wigandą von Qualenburgą išsiuntė į Osterodę [Ostruda, Lenkija].
Kiek vėliau pastarąjį nužudė per kivirčą. Kitą naktį po savo mirties brolis Wigandas stojo prieš brolį Philippą, kuris miegojo savo kamarėlėje, ir tarė jam: „Dievo malone atėjau pas tave, kaip kadaise susitarėme. Klausk manęs, ko nori, ilgai čia likti negaliu.“
Brolis Philippas paprašė: „Papasakok, kaip ten, aname pasaulyje?“
Mirusysis atsakė: „Ko kiekvienas iš mūsų nusipelnė, tą ir gauna. Žinok, kad tie, kurie čia buvo vargšai, ten dažnai tampa šio pasaulio turtuolių ponais.“
Gyvasis paklausė: „Kur tu dabar esi?“
Ir mirusysis atsakė: „Aš ten, iš kur vienas išeina, o tūkstančių tūkstančiai nuolat ateina. Ir valanda toje vietoje atrodo kaip tūkstantis metų, bet vis dėlto ir ten mums suteikta malonė ir užuojauta.“
Toliau klausė Philippas: „O kaip vyksta Dievo teismas: ar mūsų laukia atleidimas, ar pasmerkimas?“
Dvasia atsakė: „Mačiau, kaip prieš Dievą buvo pasverti mano blogi ir geri darbai, bet nemačiau, kuri svarstyklių lėkštė nusviro žemyn, nes tą valandą mane iš ten paėmė. Ir dar vieną dalyką pasakysiu tau atsisveikindamas: ateis laikas, kai ponai taps tarnais, o mūsų žemę valdys svetimieji.“
Ir, tai ištaręs, jis išnyko.
ŠALTINIS
Tettau / Temme. 1837. Rytų Prūsijos, Lietuvos ir Vakarų Prūsijos liaudies legendos. (Tettau/Temme. 1837. Die Volkssagen Ostpreussens, Litauens und Westpreussens).
Iliustracija: Vokiečių ordino brolio riterio epitafija Marienburgo pilies (Malborkas, Lenkija) sode. Michailo Ogorodnikovo nuotrauka.
● Redakcijos pastaba: skaitykite VisitPrussia.com interviu su vokiečių, o ypač prūsų pasakų vertėja, mūsų nuolatine autore Tatjana Kolivai, kuri rašo savo tinklaraštį, kur paskelbta begalė kitų palyginimų, legendų ir pasakų jos vertimu.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
