Pastatas be choro, mūrinis, ant riedulių cokolio. Bokštas vakaruose, jo apatinėje dalyje – rombų raštas iš glazūruotų plytų. Rytinis pastato frontonas iškraipytas, iš penkių dalių. Zakristija šiaurėje, prieangis pietuose, jame – gražios medinės 1400 m. durys.
Viduje plokščios medinės lubos. Altorius – 1596 m., sakykla – 1719 m., vargonai – 1720 m. Bažnyčioje du varpai.
Antrojo pasaulinio karo metais į pietvakarinį bokšto kampą pataikė sunkusis sviedinys. Kitų pažeidimų nematyti.
Po karo bažnyčia naudota kaip sandėlis. Iki devintojo dešimtmečio ji sunyko ir buvo apleista.
1990 metai. Bokšto ir pastato stogai buvo avarinės būklės, gegnės supuvusios, sienos iro. Po kalkių danga matėsi viduramžių freskos. Prieangis buvo nugriautas, tačiau medinės durys dar kabojo (1990 m. gegužė), medinis ornamentas buvo išlikęs tik viršutinėje dalyje. 1994 m. durys išvežtos į Istorijos ir meno muziejų. Zakristija su aklinais langais – geriausiai išlikusi bažnyčios dalis.
1994 m. įgriuvo stogas, ir vietos gyventojai ėmė ardyti sienas. Zakristija buvo išardyta. Iki 2000 m. beveik visas tinkas su freskomis žuvo. 2010 m. bažnyčia perduota Rusijos stačiatikių bažnyčiai, jokie remonto darbai nevykdomi.
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
