Parapinė bažnyčia skirta Šventajam Mikalojui, jūreivių ir pirklių globėjui. Vienais duomenimis, pastatyta XIII amžiaus antrojoje pusėje, kitais – 1320–1330 m.
Plytų pastatas, 23,5 x 10,8 m. Išorė labai paprasta. Niekada neturėjo nei bokšto, nei kontraforsų. Labai įdomus vakarinis portalas. Abipus jo – po aklinąjį langą; frontonas pastatytas 1844 m. Plytų frizas. Viduje – plokščios lubos ant piliastrinių kolonų, sujungtų drožinėtomis arkomis. Altorius – 1649 m. Sakykla – 1650 m., 1693 m. restauruota. Klausykla – 1698 m. Vargonai – XVIII a. pradžios. Varpai – 1637 ir 1675 m., pastarasis – keistos formos, matyt, paimtas iš pilies.
Balgos bažnyčios altorius.
Antrojo pasaulinio karo metais Balgos apylinkėse vyko žiaurios kautynės. Bažnyčia buvo smarkiai apgadinta, tačiau pastato dėžė išliko.
Bažnyčios interjeras.
Vėliau, po karo, naikinimas tęsėsi – ir žmonių, ir gamtos. Visos kapinės prie bažnyčios buvo išraustos. Vietovė užaugo krūmais ir medžiais. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje kapinėse duobės buvo užkastos, bažnyčios liekanos užkonservuotos. 2002 metais išliko tik sienų fragmentai, tarp jų vakarinė siena su portalu, ant kurio beveik neišliko drožinėtų puošmenų. Matyti du aklinieji langai. Pietinė siena išlikusi prasčiau – joje didelės skylės.
Gyvenvietės nėra, išskyrus du namus ir pamatų liekanas.
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen
Emilio Johanneso Guttzeito straipsnis „Balga“ rusų kalba: NUORODA (PDF)
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
