Kaliningrado sritis buvo įtraukta į Pabaltijo karinę apygardą, kuri buvo antrajame strateginiame ešelone pagrindinėje centrinėje taip ir neįvykusio NATO ir Varšuvos sutarties karo kryptyje. Vakariausias SSRS regionas tapo vienu labiausiai militarizuotų šalyje. Tačiau kartu Baltijos laivyno reikšmė ėmė mažėti.
Nuo Petro I laikų iki Didžiojo Tėvynės karo imtinai pagrindiniai šalies laivynai buvo Baltijos ir Juodosios jūros, o Šiaurės ir Ramiojo vandenyno laivynai buvo atvirai antraeiliai, ilgą laiką jie apskritai nebuvo laikomi laivynais. Nuo šeštojo dešimtmečio padėtis iš esmės pasikeitė. Šiaurės ir Ramiojo vandenyno laivynai, turintys tiesioginį išėjimą į atvirą vandenyną, tapo pagrindiniais, o Baltijos ir Juodosios jūros laivynai atsidūrė „buteliuose, kurių kamščiai NATO rankose“, t. y. ribotų matmenų uždaruose jūrų baseinuose, iš kurių karo atveju ištrūkti būtų, švelniai tariant, sudėtinga.
Galiausiai didžioji dalis naujos technikos atiteko dviem vandenyno laivynams, o du jūrų laivynai negavo nei atominių povandeninių laivų, nei didelių antvandeninių laivų (išskyrus pavienes išimtis). Aštuntojo–devintojo dešimtmečių „ginklavimosi varžybų“ laikotarpiu karo atveju Baltijos laivyno vaidmuo apsiribojo SSRS, VDR ir Lenkijos pakrančių gynyba ir taktinių desantų išlaipinimu padedant besiveržiančioms sausumos pajėgoms. Savarankiškai forsuoti Baltijos sąsiaurių Baltijos laivynas nebūtų pajėgęs, kur kas tikėtinesnis buvo Danijos užėmimo sausuma variantas (jei dar prieš tai kariaujančios pusės nebūtų visiškai sunaikinusios viena kitos branduoliniais smūgiais).
Varšuvos sutarties, o paskui ir SSRS žlugimo metu Baltijos laivynas buvo labai didelis (daugiau kaip 300 vienetų), bet gana pasenęs. Dešimtajame dešimtmetyje įvykęs masinis laivų nurašymas iš esmės buvo objektyvus, problema buvo tik ta, kad jis vyko be jokio pakeitimo.
Tačiau pagrindinė problema tapo geografinė – Kaliningrado sritis kartu su pagrindine Baltijos laivyno baze Baltijos šalių buvo atkirsta nuo pagrindinės Rusijos. Buvo prarasta nemaža dalis bazavimosi ir laivų remonto punktų, likusių Baltijos šalyse.
Teigiamas Baltijos šalių veiksmų momentas buvo tai, kad jos, laikydamos savo buvimą SSRS sudėtyje neteisėtu, nereikalavo sau SSRS ginkluotųjų pajėgų dalies. Dėl to jų kariuomenės iki šiol iš esmės tebėra užuomazgų būsenos. Tiesa, Rusijai iškilo nauja problema išvedant į savo teritoriją Pabaltijo karinės apygardos dalinius, užtat juos pavyko išsaugoti.
Iš Kaliningrado srities nieko niekur išvesti nereikėjo, vietos grupuotė ėmė mažėti vietoje. Nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos visos regiono kariuomenės buvo pavaldžios Baltijos laivyno vadui (analogiška priemonė buvo taikyta grupuotei kitame šalies gale, kitame faktiniame anklave – Kamčiatkoje). 1999 metais kaimyninė sričiai Lenkija tapo NATO nare, po penkerių metų į aljansą įstojo Baltijos šalys. Tai sukėlė regione paniką, net gimė visais požiūriais gėdinga idėja išvesti iš srities visas kariuomenes į „Didžiąją žemę“. Laimei, po kurio laiko panika daugiau ar mažiau praėjo, apsieita be atviros beprotystės.
Šiandien paaiškėjo, kad Baltijos laivynas tam tikra prasme yra geriausioje padėtyje iš visų šalies laivynų. Pirma, jis bazuojasi ramiausiuose, patogiausiuose ir labiausiai išsivysčiusiuose (palyginti su kitais laivynais) RF regionuose. Antra, būtent jo atsakomybės zonoje yra pagrindinė posovietinės Rusijos laivų statybos bazė (todėl jam atitenka naujausi ir moderniausi laivai).
Trečia, nors formaliai Baltijos laivynas yra pačiame „NATO guolyje“, iš tikrųjų būtent jo karo veiksmų teatre geopolitinė padėtis ramiausia, o karo tikimybė iš tikrųjų lygi nuliui.
Šiandien Baltijos laivyno sudėtyje yra 2 projekto 877 povandeniniai laivai (iš jų vienas remontuojamas), 2 projekto 956 eskadriniai minininkai (iš jų vienas rezerve, ir nėra faktas, kad įmanoma jį grąžinti į rikiuotę), 2 projekto 11540 sargybos laivai (fregatos) (abu remontuojami), 4 projekto 20380 sargybos laivai (korvetės), 6 projekto 1131M mažieji priešpovandeniniai laivai (tiesa, jie bazuojasi ne Baltijske, o Kronštadte), 4 projekto 1234.1 mažieji raketiniai laivai, 7 kelių modifikacijų projekto 1241 raketiniai kateriai, 5 projekto 1265 baziniai traleriai, 9 reidiniai traleriai (5 projekto 10750, 4 projekto 13000), 4 projekto 775 didieji desantiniai laivai, 2 projekto 12322 desantiniai laivai oro pagalvėje, 9 desantiniai kateriai (po 3 projektų 1176, 11770, 21820). Pasenę yra mažieji priešpovandeniniai ir mažieji raketiniai laivai, ne itin nauji – povandeniniai laivai, eskadriniai minininkai, raketiniai kateriai ir didieji desantiniai laivai, tačiau tarnauti jie dar gali ilgai. Sargybos laivai – vieni moderniausių RF karinio jūrų laivyno vienetų, ypač projekto 20380 korvetės, kurių statyba tęsiasi (tiesa, yra didelių abejonių, kiek šios korvetės vykusios).
Sausumos ir pakrančių kariuomenės grupuotė srityje apima penkias brigadas (79-ąją motorizuotųjų šaulių, 152-ąją raketų, 244-ąją artilerijos, 336-ąją jūrų pėstininkų, 25-ąją pakrančių raketų) ir 7-ąjį motorizuotųjų šaulių pulką. Jų ginkluotėje yra 12 taktinių raketų „Točka-U“ paleidimo įrenginių (artimiausiu metu bus pakeisti operatyvinėmis-taktinėmis raketomis „Iskander“), 4 pakrančių priešlaivinių raketų „Redut“ paleidimo įrenginiai (bus pakeisti, manoma, „Bastion“), 41 tankas T-72, 208 pėstininkų kovos mašinos BMP-2, 134 šarvuočiai BTR-82A, 59 MT-LB, 22 savaeigės artilerijos pabūklai 2S9 ir 2S23 „Nona“, 18 2S1 „Gvozdika“, 18 2S3 „Akacija“, 36 velkamieji pabūklai 2A36, 12 2B16, 24 minosvaidžiai 2S12, 36 salvinės ugnies reaktyvinės sistemos BM-21 „Grad“, 6 mažo nuotolio priešlėktuvinės raketų sistemos „Strela-10“, 15 priešlėktuvinių raketų ir pabūklų kompleksų „Tunguska“, 9 savaeigiai priešlėktuviniai pabūklai „Šilka“.
Antžeminė oro gynyba regione apima 22-ąjį (32 priešlėktuvinės raketų sistemos „Tor“), 183-iąjį (1 S-300PS priešlėktuvinių raketų sistemų divizionas, 2 S-400 divizionai, po 8–12 paleidimo įrenginių divizione) ir 1545-ąjį (6 divizionai, 36 S-300V paleidimo įrenginiai) priešlėktuvinių raketų pulkus.
Aviacijos grupuotė sujungta į 72-ąją aviacijos bazę, jos sudėtyje – 12 frontinių bombonešių Su-24, 12 naikintuvų Su-27, 6 transporto lėktuvai An-24, An-26 ir An-140, 12 smogiamųjų sraigtasparnių Mi-24P ir Mi-35M, 8 daugiafunkciai sraigtasparniai Mi-8, 14 jūrinių sraigtasparnių Ka-27, Ka-29 ir Ka-32.
Būtina atskirai aptarti „Iskanderius“. RF ginkluotųjų pajėgų sausumos kariuomenėje yra 11 raketų brigadų, kurios buvo aprūpintos taktinėmis raketomis „Točka-U“. Šios raketos paseno, kaip anksčiau ar vėliau sensta bet kuris ginklas. Jos keičiamos operatyvinėmis-taktinėmis raketomis „Iskander“, ir šis pakeitimas, savaime suprantama, turi apimti visas 11 brigadų; šiuo metu perginkluotos septynios iš jų. Galiausiai perginklavimas turi pasiekti ir Kaliningrado srityje dislokuotą 152-ąją raketų brigadą. Todėl, švelniai tariant, keistai skamba tiek NATO isterijos „negalima dislokuoti „Iskanderių“ Kaliningrado srityje!“, tiek grėsmingi Maskvos pareiškimai, kad ji „pasilieka teisę dislokuoti „Iskanderius“ Kaliningrado srityje atsakydama į priešraketinės gynybos dislokavimą Lenkijoje“. Rusija turi visišką teisę dislokuoti „Iskanderius“ Kaliningrado srityje, be to, tai natūralus perginklavimo procesas, niekaip nesusijęs su jokia priešraketine gynyba.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
