Ballieth nuo 1785 metų vadinosi Balide arba Palide. Vėliau pavadinimas keitėsi į Balitt (nuo 1820), Balit (1860), Balieth (po 1871). 1785 ir 1818 m. Ballieth buvo klasifikuojamas kaip bajorų palivarkas (Adelich Vorwerk) su dviem namų ūkiais. 1785-aisiais palivarkas priklausė Beydritten dvarui (Pervomaiskis).
XIX a. viduryje Ballieth buvo dvaras, nuo 1867 m. sudaręs dvaro apygardą (Gutsbezirk) Karaliaučiaus apskrityje (Landkreis Königsberg; 1939 m. sujungta į Sembos apskritį, Landkreis Samland). Dvaras priklausė Quednau (Kaliningradas, Severnaja Goros gyvenvietė) parapijai. 1871 metais Ballieth buvo trys gyvenamieji namai, kuriuose gyveno 10 šeimų. 1874 04 30 Ballieth dvaro apygarda buvo įtraukta į naujai įsteigtą Quednau (Kaliningradas, Severnaja Goros gyvenvietė) valsčių (Amtsbezirk). 1879-aisiais Ballieth dvarui priklausė 126 ha žemės, metinis grynasis pelnas siekė 1820 markių.
1906 03 29 Ballieth dvaro apygarda perėjo į naujai sudarytą Beydritten (Pervomaiskis) valsčių.
1928 11 15 Ballieth dvaro apygarda buvo panaikinta ir įtraukta į Karaliaučiaus miesto savivaldybę.
Beydritten minimas 1540 metais kaip Baydritten ir Baytriten. Po 1540 m. vadinosi Baytritten, po 1565 metų – Beidritten. 1785-aisiais Beydritten buvo klasifikuojamas kaip bajorų dvaras (Adelich Gut) su Palide palivarku ir 14 namų ūkių (matyt, du iš jų priklausė palivarkui). 1818 m. Beydritten buvo klasifikuojamas kaip bajorų dvaras su 12 namų ūkių.
XIX a. viduryje Beydritten buvo riterių dvaras (Rittergut), nuo 1867 m. sudaręs dvaro apygardą Karaliaučiaus apskrityje (Landkreis Königsberg; 1939 m. sujungta į Sembos apskritį, Landkreis Samland). Dvaras priklausė Quednau (Kaliningradas, Severnaja Goros gyvenvietė) bažnytinei parapijai. 1871-aisiais Beydritten buvo 12 gyvenamųjų namų, kuriuose gyveno 41 šeima ir keturi viengungiai. 1874 04 30 Beydritten dvaro apygarda buvo įtraukta į naujai įsteigtą Quednau (Kaliningradas, Severnaja Goros gyvenvietė) valsčių. 1879 metais Beydritten dvarui priklausė 468 ha žemės, metinis grynasis dvaro pelnas siekė 7032 markes.
XIX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje į šiaurę nuo Beydritten buvo pastatytas fortas Nr. 4, iš pradžių pavadintas „Beydritten“, vėliau pervadintas „Gneisenau“ generolo feldmaršalo, karų su Napoleonu didvyrio grafo Augusto Wilhelmo Antoniaus Neidhardto fon Gneisenau (Gneisenau, 1760–1831) garbei.
1906 03 29 Beydritten dvaro apygarda perėjo į naujai sudarytą Beydritten (Pervomaiskis) valsčių. Beydritten dvaro savininkas Ackermannas vadovavo valsčiui visą jo gyvavimo laikotarpį – iki 1939 metų.
1928 11 15 Beydritten dvaro apygarda buvo panaikinta, dvaras įėjo į naujos Beydritten kaimo bendruomenės sudėtį; į ją taip pat įėjo Adlig Sudau (Maikovas) ir Samitten (oficialiai Dubosekovas) dvaro apygardos, taip pat dalis Fritzen, Forst miško dvaro apygardos iš Powunden (Chrabrovas) valsčiaus.
1932-aisiais Beydritten riterių dvarui priklausė 489 ha žemės, iš jų 304 ha ariamosios žemės, 50 ha pievų, 80 ha ganyklų, 7 ha sodų ir daržų. Ūkyje buvo 60 arklių, 300 galvijų (iš jų 100 karvių), 25 kiaulės. Dvaras priklausė Rytų Prūsijos veislininkystės asociacijai. Dvarą valdė Burchardas Ackermannas.
1939 04 01 Beydritten bendruomenė įėjo į Karaliaučiaus miesto savivaldybės sudėtį.
Beydritten valsčius buvo sukurtas 1906 03 29 ir iš pradžių jį sudarė Neuhufen (Kaliningradas, Selmos mikrorajonas) kaimo bendruomenė ir penkios dvaro apygardos: Adlig Sudau (Maikovas), Ballieth (Pervomaiskis, dalis), Charlottenburg (Lermontovas) ir Samitten (oficialiai Dubosekovas). 1927 06 16 Neuhufen kaimo bendruomenė buvo įtraukta į Karaliaučiaus miesto savivaldybę. 1928 09 30 Charlottenburgo dvaro apygarda buvo pertvarkyta į to paties pavadinimo kaimo bendruomenę, į kurią įėjo ir panaikinta Waldgarten dvaro apygarda iš Moditten (A. Kosmodemjanskio gyvenvietė, dalis) valsčiaus. 1928 11 15 iš Beydritten (Pervomaiskis, dalis), Adlig Sudau (Maikovas) ir Sammitten (oficialiai Dubosekovas) dvaro apygardų, taip pat dalies Fritzen, Forst miško dvaro apygardos iš Powunden (Chrabrovas) valsčiaus buvo sudaryta Beydritten kaimo bendruomenė. Tuo pat metu Ballieth dvaro apygarda buvo panaikinta ir įtraukta į Karaliaučiaus miesto savivaldybę. Beydritten valsčių ėmė sudaryti dvi kaimo bendruomenės: Beydritten (Pervomaiskoje) ir Charlottenburg (Lermontovas). Jo sudėtis vėliau nesikeitė.
1939 04 01 į Beydritten valsčių įėjusios bendruomenės perėjo į Karaliaučiaus miesto savivaldybę, o pats valsčius buvo išformuotas.
Zögershof buvo dvaras, nuo 1867 m. sudaręs dvaro apygardą Karaliaučiaus apskrityje (Landkreis Königsberg; 1939 m. sujungta į Sembos apskritį, Landkreis Samland). Dvaras priklausė Quednau (Kaliningradas, Severnaja Goros gyvenvietė) parapijai. 1871-aisiais Zögershof buvo du gyvenamieji namai, kuriuose gyveno keturios šeimos. 1874 04 30 Beydritten dvaro apygarda buvo įtraukta į naujai įsteigtą Quednau (Kaliningradas, Severnaja Goros gyvenvietė) valsčių. 1879 metais Zögershof dvarui priklausė 62 ha žemės, metinis grynasis dvaro pelnas siekė 921 markę. Šie rodikliai darė Zögershof vienu mažiausių Karaliaučiaus apskrities dvarų. Pagal juos jis atitinkamai užėmė 134-ą ir 130-ą vietą apskrityje iš 143.
Iki 1885 metų Zögershof dvaro apygarda buvo pertvarkyta į to paties pavadinimo kaimo bendruomenę. 1905-aisiais Zögershof kaimo bendruomenė buvo panaikinta ir įtraukta į Neuhufen (Kaliningradas, „Selmos“ mikrorajonas) kaimo bendruomenę. Tuo metu Zögershof jau priklausė Karaliaučiaus Tragheimo bažnyčios (Tragheimer Kirche) bažnytinei parapijai. 1927 06 16 Zögershof kartu su visa Neuhufen kaimo bendruomene buvo įtrauktas į Karaliaučiaus miesto savivaldybę.
1948 07 29 Kaliningrado miesto vykdomojo komiteto sprendimu Ballieth buvo pervadintas Severnyj Gorodok. Nauju miesto vykdomojo komiteto 1949 08 18 sprendimu Ballieth, Beydritten ir Zögershof gavo Pervomaiskoje gyvenvietės pavadinimą. Vėliau pavadinimas pasikeitė į Pervomaiskis.
Iki 1990-ųjų Pervomaiskis iš tiesų priminė gyvenvietę, nuo likusios miesto dalies atskirtą dykviete iš pietvakarių ir Maxo Aschmanno parku iš pietryčių. Pietinė riba ėjo Rassvetnajos ir Marinos Cvetajevos gatvėmis. Iš rytų riba su Severnaja Goros gyvenviete ėjo Malaja Lesnajos gatve. Šiaurinės ribos kaip tokios nebuvo, sąlygiškai ji ėjo 3-iosios Bolšaja Okružnajos ir Ukrainskajos gatvėmis. Tradiciškai į gyvenvietę buvo įtraukiama ir sodininkų bendrija „Pobeda“, kurios šiaurinė dalis siekė Bolšaja Okružnajos kelią (Šiaurinį aplinkkelį). Taip pat Pervomaiskiui buvo priskiriamas ir Karinis miestelis – karinis dalinys 61863: motorizuotųjų šaulių pulkas ir 11-osios armijos 1-osios tankų divizijos remonto batalionas. Gyvenvietės pavadinimas figūravo miesto planuose ir žemėlapiuose, viešojo transporto maršrutuose ir gana plačiai vartotas gyventojų. Oficialiuose dokumentuose (miesto žemėlapyje ir bendrajame plane) gyvenvietė paskutinį kartą pažymėta 2004 metais. Šiuo metu (2024) gyvenvietės pavadinimą miestiečiai vartoja retai. Pervomaiskio gyvenvietei priklauso gatvės: 3-ioji Bolšaja Okružnaja (dalis), Bilibino, Valdaiskaja, Vdochnovenija, Vladimirskaja, Georginovaja, Gončarnaja, Gorkio (dalis), Živopisnaja, Ivano Susanino, Lučistaja, Lučistyj skersgatvis, Marinos Cvetajevos (dalis), Minomiotnaja, Monetnaja, Posiolkovaja, Pricelnaja, Puliomiotnaja, Rassvetnaja, Severnaja, Senokosnaja, Ukrainskaja, Černomorskaja.
Lankytinos vietos: fortas Nr. 4, sovietų karių brolių kapas (4 asm., paminklas 1955).
Ballieth gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 28, 1867 – 64, 1871 – 51, 1885 – 57, 1905 – 64. 1910 – 74 gyventojai.
Beydritten gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 169, 1867 – 192, 1871 – 202, 1885 – 216, 1905 – 218 gyventojų.
Zögershof gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 28, 1871 – 21, 1885 – 59, 1905 – 51.
Ballieth gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 51 – krikščionys evangelikai, vaikų iki 10 metų – 19, raštingų – 23 (72 %).
Beydritten gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 202 – krikščionys evangelikai, vaikų iki 10 metų – 62, raštingų – 87 (63 %).
Zögershof gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 21 – krikščionys evangelikai, vaikų iki 10 metų – 5, raštingų – 9 (56 %).
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
