Vienas unikaliausių Karaliaučiaus sodų buvo universiteto sodas. Jo istorija prasidėjo 1809 metais, kai Albertinos universiteto Medicinos fakultete buvo įsteigta Botanikos katedra ir botanikos profesoriaus pareigybė. Jaunam medikui ir botanikui, medicinos mokslų daktarui Friedrichui Schweiggeriui buvo pavesta sukurti botanikos sodą.
Kadaise tipiškas viduramžių miestas su tankiu užstatymu ir gynybiniais įtvirtinimais pakraščiuose, apjuostas pylimu ir grioviu, Karaliaučius beveik neturėjo žalumos.
Pirmieji sodai atsirado XVI amžiuje, nes turtingi žmonės ėmė domėtis savo žemių sutvarkymu1.
Tačiau iš esmės Karaliaučiaus veidą paveikė 1875 metais įkurta Miesto apželdinimo sąjunga, kurios idėjinis įkvėpėjas buvo gydytojas Friedrichas Kesselis. Šios sąjungos aktyvistai tvarkė senus apleistus parkus ir sodino naujus medžius miesto gatvėse, prieš tai inventorizavę visus želdynus. Karaliaučiaus virsmui sodų miestu padėjo ir tuo metu pasikeitęs urbanistikos pobūdis: senasis gynybinis žiedas neteko savo karinės reikšmės, o miesto plėtra leido planuoti naujus parkus, alėjas, tvenkinius, skverus, gėlynus ir sodelius prie namų.
Svarbiu kraštovaizdžio permainų etapu tapo pirmojo universiteto botanikos sodo sukūrimas. Jo istorija prasidėjo nuo to, kad karo patarėjas ir poetas Johannas Georgas Scheffneris 1796 metais šiaurės vakarinėje miesto dalyje nusipirko namą su apleistu sodu. Įrengęs toje vietoje reprezentacinį parką, jis pardavė sklypą karaliui Frydrichui Vilhelmui III, kuris savo ruožtu po kelerių metų padovanojo valdą Albertinai – Karaliaučiaus universitetui. Tuo pat metu, 1809 metais, universiteto Medicinos fakultete buvo įsteigta Botanikos katedra ir botanikos profesoriaus pareigybė.
Įkurti pirmąjį universiteto botanikos sodą buvo pavesta jaunam botanikui ir zoologui, medicinos mokslų daktarui Augustui Friedrichui Schweiggeriui. Jis išplėtė botanikos sodo teritoriją prijungdamas aplinkines žemes ir padidino augalų rūšinę sudėtį. Iki 1818 metų teritorija siekė 6 ha.
Tuo pat metu buvo pastatyti keturi šiltnamiai ir sodininko namelis. Derindamas darbą katedroje su ekspedicijomis, Schweiggeris žuvo2 per vieną iš kelionių. Iki šiol sodo teritorijoje, ant kalvelės, apsuptas senų liepų ir bukų, išliko draugų jaunajam mokslininkui atminti pastatytas paminklas su užrašu vokiečių kalba, kuris išvertus reiškia: „Augusto, sodų įkūrėjo, turėjusio ypatingų nuopelnų, atminimui skiria draugai. 1824 metai.“
Paminklas Augustui Friedrichui Schweiggeriui.
Iš pradžių augalai buvo sodinami be tam tikros sistemos, tačiau netrukus nuspręsta kasmet sudaryti privalomai perkamų augalų sąrašą, be to, augalai imti sodinti griežta tvarka. Kiekvienas paskesnis universiteto sodo direktorius prisidėjo prie jo išvaizdos gerinimo. Antai profesoriaus Roberto Caspary laikais Karaliaučiaus universiteto botanikos sodo teritorija dar labiau išsiplėtė, buvo pastatyta oranžerija3 tropiniams ir subtropiniams augalams. Vėliau sodo kraštovaizdyje atsirado tvenkinys su nedidele salele ir fontanu, labai jį papuošę, buvo įrengtos farmakologijos ir chemijos laboratorijos.
Naudotas ne tik miestiečių poilsiui, bet visų pirma kaip mokslinių tyrimų bazė, šis sodas, vadovaujamas daktaro Karlo Christiano Mezo4, įgavo naujų bruožų: atsirado alpinariumas, primenantis kalnų kraštovaizdį; čia, dirbtinėse uolose, buvo pasodinti Amerikos ir Europos kalnuotoms vietovėms būdingi augalai. Prie tvenkinio atsirado dirbtinė pelkė su tokiam kraštovaizdžiui būdingais drėgmę mėgstančiais augalais. Tačiau labiausiai stebina tai, kad sodo kraštovaizdyje buvo atkurtos smėlio kopos.
Introdukuoti augalai, parvežti iš ekspedicijų ar gauti mainais, sode įsikūrė ilgam, nes puiki priežiūra ir palankus Prūsijos klimatas skatino egzotų, tokių kaip dviskiautis ginkmedis, japoninis cercidifilas, uosialapė sparnavaisė, ailantalapis riešutmedis ir kt., augimą ir vystymąsi.
Puikiai į kraštovaizdį įsiliejo ir vietinių rūšių – europinio buko ir mažalapės liepos – egzemplioriai, augę čia dar prieš įkuriant sodą. Sodo oranžeriniai augalai – įvairių rūšių palmės, kaktusai ir kiti sukulentai – žydėjo ir vedė vaisius. Mokslininkų pastangomis Karaliaučiaus universiteto botanikos sodas tapo vienu geriausių Europoje, talentingo kraštovaizdžio architektūros idėjų įkūnijimo pavyzdžiu.
Karas pakeitė universiteto sodą neatpažįstamai: buvo sugriauti Botanikos institutas, chemijos ir farmacijos laboratorija, Zoologijos institutas su muziejumi. Nuo karo veiksmų pirmiausia nukentėjo oranžeriniai augalai, o ir pats sodas kurį laiką buvo be deramos priežiūros ir apleistas. 1951 metais buvusio universiteto sodo teritorija buvo perduota Srities jaunųjų gamtininkų stočiai. Taip prasidėjo laipsniškas sodo atkūrimas. Šiuo metu čia įsikūręs Kaliningrado srities vaikų ir jaunimo ekologijos, kraštotyros ir turizmo centras. Bendromis sodo darbuotojų ir vaikų pastangomis pavyksta išsaugoti šio nuostabaus gyvosios gamtos kampelio miesto ribose gamtinį savitumą ir švarą.
1965 metais parkas buvo paskelbtas gamtos paminklu, jis turi didelę mokslinę ir istorinę vertę5. Dabar jo plotas – 3 ha. Tai kraštovaizdinio stiliaus dendroparkas su tvenkiniu centre. Iš viso apie 50 rūšių.
Koks gražus sodas, galima pamatyti saulėtą pavasario dieną. Kai kuriose jo dalyse medžiai ir krūmai auga tankiai, bet yra ir didelių atvirų plotų, kuriuose pavasario viduryje žydi efemeroidai: violetinės ir baltos tankiagumbės rūtenės, mėlynos scylės, žydros sniegės. Pavasarinė švitriešė tankiu kilimu dengia visą sodo teritoriją, ypač gražiai jos auksiniai žiedynai atrodo prie tvenkinio, kurio viduryje, nedidelėje salelėje, auga svyruoklinis gluosnis. Tuo metu medžiuose pirmieji lapai dar tik pradeda skleistis: ažūriniai pūkuotojo actmedžio lapai dar pavasariškai švelnūs, japoninis cercidifilas nusėtas smulkiais apvaliais rausvai raudonais lapeliais. Pagrindinė sodo puošmena šiuo metų laiku, kaip ir šaltuoju žiemos laikotarpiu, – spygliuočiai, tarp kurių yra ir mūsų sričiai retas: rytinė plokščiašakė (senasis pavadinimas – rytinė tuja), kilusi iš Tolimųjų Rytų. Budistų filosofijoje šis augalas simbolizuoja ilgą gyvenimą ir neišsenkančią energiją, o tai, matyt, susiję su medžio ilgaamžiškumu ir tuo, kad jis išlaiko ryškiai žalią spalvą bet kokiomis, net nepalankiomis, sąlygomis. Ekocentro teritorijoje taip pat auga europinių kukmedžių, europinių maumedžių, veimutinių pušų, juodųjų pušų, Menzieso pocūgių ir kt. egzempliorių.
Ryškiais pavasario akcentais balandžio pabaigoje tampa žydinčios forsitijos ir veltininės vyšnios: puikiai suformuotas žemas šios dekoratyvinės vyšnių rūšies medelis sėkmingai įkomponuotas į kraštovaizdį, todėl jo žydėjimu galima grožėtis iš įvairių vietų. Veltininė vyšnia auginama daugiausia dėl įspūdingo ankstyvo žydėjimo, tačiau ji veda visai valgomų vaisių, jei šalia pasodinti keli šios rūšies egzemplioriai. Krūmų žydėjimas tęsiasi pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje, kai žydi amūrinės ir vengrinės alyvos, taip pat krūminės amorfos. Tuo pat metu žydi ir rododendrai, kurių įvairios veislės ir rūšys surinktos nedideliame sklype netoli pavėsinės.
Seni dviskiaučiai ginkmedžiai puošia tą sodo dalį, kuri, deja, miesto valdžios buvo skirta šilumos trasai, einančiai tiesiai per šių nuostabių augalų šaknis. Verta atkreipti dėmesį į karpytalapę baltalksnio formą ir skeltalapę šeivamedžio formą.
Regiono floros vizitine kortele yra augalai ažūriniais, raižytais lapais: tai ir karpytalapiai europiniai bukai, augantys Kaliningrado botanikos sode ir netoli „Centrinio“ parko, karpytalapė liepa Moritzo Beckerio parke Jantarno gyvenvietėje, taip pat Kaliningrade aptinkama karpytalapių klevų formų.
Retos augalų rūšys surinktos po ekocentro dendrariumo stogu; jo lankytojų nedaug pirmiausia todėl, kad šiuo metu pagrindinis miesto botanikos sodas yra BFU botanikos sodas – buvusi Karaliaučiaus sodininkystė, 1904 metais įkurta profesoriaus Paulo Kaeberio.
Kraštovaizdžio parko adresas: Botaničeskaja g. 2.
Nuotraukos: Michailas Ogorodnikovas, Natalja Andrejeva.
___________
1. Prie kiekvieno turtingo namo buvo sodas vasarai leisti. XVIII amžiuje šie sodai imti dovanoti Karaliaučiui. Taip miesto nuosavybe tapo: Karaliaus sodas (aikštė Universitetskaja gatvės rajone), Liaudies sodas (Ekocentro sodas), Münzplatz (pietinis Žemutinio tvenkinio galas), rytinė Pilies (Žemutinio) tvenkinio promenados atkarpa. Priemiesčiuose – Luisenwahl parkas, Walter-Simon-Platz („Baltikos“ stadionas) ir zoologijos sodas.
2. 1821 metais per ekspediciją į Siciliją 38 metų Augustą Friedrichą Schweiggerį nužudė vedlys.
3. Sodo oranžerijose kasmet žydėjo ir vedė vaisius vėduoklinės ir datulinės palmės, įvairūs kaktusai.
4. Karlas Christianas Mezas – žymus vokiečių botanikas, parašęs fundamentalią monografiją apie bromelijinius.
5. Čia reguliariai veda vaisius ginkmedis, įrašytas į Tarptautinę raudonąją knygą. Iš Rusijos raudonosios knygos augalų – ailantalapis riešutmedis, mergvynė, vengrinė alyva. Iš Pabaltijo raudonosios knygos augalų – miškinis bukas. Reti egzotiniai augalai: japoninis cercidifilas, amūrinis kamštenis, Zviagincevo alyva, kanadinis bundukas, veimutinė pušis. Retos dekoratyvinės sumedėjusių augalų formos: vienalapė akacija, sidabrinis ir karpytalapis klevas.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
