XIX a. pilis kaip valstybės nuosavybė buvo nuomojama ir laimingai sulaukė 1945 metų, nors ir šiek tiek perstatyta. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Schaakeno pilyje buvo įkurti vaikų namai vokiečių vaikams, uždaryti 1948 m. Vėliau pati pilis buvo naudojama kaip būstas, o priešpilis ir ūkiniai pastatai – žemės ūkio reikmėms.
Dešimtajame dešimtmetyje pilis pateko į turistinius vadovus, ir daugelis kaliningradiečių nustebę sužinojo, kad vos pusvalandis kelio nuo jų stovi išlikusi XIV amžiaus pilis (vadove buvo nurodyti 1270 metai, tačiau tada mūrinės pilies dar nebuvo).
Tuo metu pilis jau buvo gerokai nualinta laiko ir grynai utilitarinio požiūrio į ją. O vietos valdžia joje apgyvendino persikėlėlius iš NVS šalių. Tik 2002 metais, kai įgriuvo dar kelios sienos ir stogo dalys, pilį nupirko privatus asmuo, siekdamas jos teritorijoje įkurti muziejinį istorinį kompleksą, kuris ten veikia iki šiol. Deja, iki tikros restauracijos nepriėjo – buvo atkurta tik lauko akmenų sienos atkarpa ir atlikti konservavimo darbai, kad statinys toliau nebeirtų.
Schaakene išliko Ordino laikotarpio rūsiai ir dalis sienų. Veikia muziejinis kompleksas, rengiamos riterių turnyrų rekonstrukcijos, netoliese yra smuklė ir sūrinė.
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de, Michailas Ogorodnikovas
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
