Prūsų tvirtovės vietoje Ordinas pastatė Vėluvos pilį, iš pradžių žeminę ir medinę. Prūsai apgulė pilį 1262 m., tačiau, nepaisant kelių šturmo bandymų, paimti jos nepajėgė. Vis dėlto jau 1280 metais sukilusios prūsų sūduvių gentys Vėluvos pilį sudegino. XIV a. pradžioje pilis buvo perstatyta iš mūro, o prie jos sienų netrukus susikūrė gyvenvietė, kuri 1339 metais gavo Kulmo miesto teises. Lietuvių kariai, vadovaujami kunigaikščio Kęstučio, 1347 metais sudegino ir miestą, ir pilį. Miestas buvo atstatytas, o pilies pamatuose nuspręsta pastatyti pranciškonų vienuolyną. 1517 metais vienuolynas persikėlė į Karaliaučių. Ir nors vienuolių Vėluvoje nebeliko, 1525 metais, Prūsijos kunigaikštystei pereinant į liuteronybę, Vėluvos gyventojai, pagauti religinio įkarščio, katalikų vienuolyną sugriovė. Tiesa, tai buvo vos ne vienintelis religinės netolerancijos epizodas protestantizmo įsitvirtinimo Prūsijoje laikotarpiu. Po vienuolyno atsilaisvinusią teritoriją miestiečiai užstatė gyvenamaisiais namais.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
