– Pone ambasadoriau, kaip Rusijos ir Europos Sąjungos santykių atšalimas paveikė jūsų darbą?
– Žinoma, kiekvienas ambasadorius norėtų kurti teigiamus pavyzdžius ir projektus, kad santykiai plėtotųsi pozityvia linkme. Tačiau ambasadoriaus darbas objektyviai yra veidrodinis atspindys turinio, kuriuo užpildyti Rusijos ir ES santykiai. Neteisėta Krymo aneksija ir Rusijos vykdomas padėties Ukrainoje destabilizavimas negalėjo nepaveikti mano darbo „braižo“. Šiuo metu stebime Rusijos žingsnius Ukrainos atžvilgiu. Taip pat atsižvelgiu į tai, kad tarp mūsų vis dėlto egzistuoja gana gilių nesutarimų įvairiais klausimais. Rusija ir ES skirtingai supranta visuomenės kūrimo principus, piliečio ir valstybės santykius, spaudos laisvės ir pilietinės visuomenės vaidmenį, žmogaus teises. Deja, negalime nepastebėti ir veiksmų, kurių atskiros šalys imasi prekybos srityje ir kurie atsiliepia mūsų bendriems kaimynams. Kita vertus, Europos Sąjunga ir toliau išlieka svarbiausia Rusijos partnerė pagal prekių apyvartą ir prekybą energijos ištekliais.
Ambasadoriaus ir ES atstovybės Rusijoje misija – nustatyti, kaip įveikti nesutarimus. Kaip išsaugoti bendradarbiavimo tiltus ir žmonių bendravimą. Šiame kontekste mano darbas labai įdomus. Jis sudėtingas. Ne visada būna malonus. Bet, matyt, toks likimas.
Ambasadoriumi Rusijoje dirbu jau trejus metus ir dirbsiu dar metus. Turbūt, deja, šie ketveri metai mano biografijoje ir ES bei Rusijos santykiuose liks istorijoje kaip krizių sprendimo laikotarpis. Įeisiu į istoriją kaip „krizių ambasadorius“, „ambasadorius krizių reikalams“ [sako ironiškai šypsodamasis — aut. past.]. Būtent iš šios perspektyvos ir kuriu savo darbą, suprasdamas nesutarimų mastą ir suvokdamas, kad turime išsaugoti bendravimo ir bendradarbiavimo tiltus ten, kur tai įmanoma. Nesutarimai atsiranda ir išnyksta. O diplomato darbas – išsaugoti tai, kas tarp mūsų geriausia.
– Jūs daug keliaujate po Rusiją, lankotės įvairiuose miestuose, bendraujate su žmonėmis. Ar jaučiate, kaip keičiasi paprastų rusų požiūris į Europos Sąjungą?
– Įdomus klausimas. Prieš išvykdamas iš Maskvos į Kaliningradą peržiūrėjau naujausius „Levados centro“ apklausų duomenis apie tai, kaip rusai vertina įvairias valstybes. Turiu apgailestaudamas pripažinti, kad ES neigiamai vertinančių rusų skaičius pasiekė rekordą – 62 %. Nors šio sąrašo lyderė yra Amerika – 70 %. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Rusijos žiniasklaidos priemonių, ypač centrinių, informaciją apie ES pateikia vienpusiškai, Rusijos televizijos žiūrovai ir radijo klausytojai neturi kito pasirinkimo. Nesant alternatyvios informacijos ir gilesnės faktų analizės, šie 62 % ir turi tokią nuomonę, kokią išsakė. Jie neturi išsamios informacijos apie ES veiklą.
Kartu per savo vizitus nuo Sachalino iki Kaliningrado – vos prieš dvi savaites lankiausi Sachaline – nesutikau žmonių, kurie nesijaudintų dėl ES ir Rusijos santykių. Kur bebūčiau – Sibire, Tolimuosiuose Rytuose ar Kaliningrado srityje, – absoliuti dauguma Rusijos verslininkų ir investuotojų manė ir tebemano, kad Europos Sąjunga yra pagrindinė Rusijos ekonominė partnerė.
Tai patvirtina faktai: Europos Sąjungai tenka 46 % Rusijos prekių apyvartos, 75 % užsienio investicijų į Rusiją ateina iš Europos Sąjungos, 70 % Rusijos angliavandenilių parduodama Europos Sąjungos rinkoje. Taigi Rusijos priklausomybė nuo ES visiškai akivaizdi, kaip ir mūsų noras išlaikyti savo pozicijas 140 milijonų gyventojų ir vartotojų Rusijos rinkoje. Norime išsaugoti prieigą prie jūsų rinkos. Nors, turiu pripažinti, per pastaruosius metus Rusijos dalis ES prekių apyvartoje sumažėjo nuo 10 % iki 6 %.
– Europos Sąjunga skiria Kaliningrado sričiai pinigų iš ES fondų įvairiems poreikiams. Ar esate patenkintas tuo, kaip Kaliningrado ir vietos valdžia „įsisavina“ šias lėšas, ir ar planuojate padėti regionui ateityje?
– Noriu pakartoti tai, ką sakiau susitikime su gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu. Atsižvelgiant į politinį dėmesį, kurį ES skiria Kaliningrado sričiai nuo Šaltojo karo pabaigos, ir į finansinius išteklius, kuriuos skiriame jūsų regionui, Kaliningrado sritį galima drąsiai vadinti tikrai privilegijuotu Rusijos regionu tarpvalstybinio bendradarbiavimo su Europos Sąjungos šalimis ir regionais srityje. Nuo 1991 metų ES skyrė daugiau kaip 150 milijonų eurų įvairiems ES ir Kaliningrado bendradarbiavimo projektams. Žinoma, procesas ne visada vyksta sklandžiai, ir ne tik Kaliningrade, bet ir kituose Rusijos Federacijos regionuose. Vienas svarbių projektų – Kaliningrado valymo įrenginiai, kurių statybai ES ir Šiaurės Europos šalys skyrė 100 milijonų eurų. Nors ir pavėluotai, projektas įgyvendinamas. Kai valymo įrenginiai visiškai pradės veikti, kiek suprantu, šių metų antrojoje pusėje, jie padės ne tik modernizuoti Kaliningrado vandentiekio ir nuotekų valymo infrastruktūrą, bet ir reikšmingai prisidės prie ekologijos – 150 tūkstančių kubinių metrų nešvaraus vandens [per parą – red. past.] nebebus išleidžiama į Baltijos jūrą.
Be to, įgyvendiname naują finansinės pagalbos paketą tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje. Per savo vizitą Kaliningrade paskelbiau, kad iki 2020 metų Kaliningrado sričiai skirsime 57 milijonus eurų.
41 milijonas eurų bus skirtas Lenkijos vaivadijų bendradarbiavimui su Kaliningrado srities rajonais, o 16 milijonų eurų – Kaliningrado srities bendradarbiavimui su Lietuvos regionais. Labai svarbu, kad atsakingos institucijos ir pareigūnai iš visų pusių laiku parengtų programų dokumentus. Pagal Europos Komisijos reglamentus jie turi būti pateikti iki birželio pabaigos. Juos išnagrinėsime, įvertinsime ir priimsime sprendimą dėl finansavimo.
Be tarpvalstybinio bendradarbiavimo, Europos Sąjunga įgyvendina pilietinės visuomenės rėmimo projektus. Džiaugiuosi galėdamas pažymėti, kad nuo rugsėjo Polesko rajone veikia projektas „Vilties kibirkštys Rusijos kaimams“. Jis skirtas tvariai kaimo bendruomenių socialinei ir ekonominei plėtrai, piliečiams dalyvaujant bendradarbiavime su vietos valdžios institucijomis. ES finansinė parama – beveik 600 tūkstančių eurų. Be Kaliningrado srities, programoje dalyvauja Archangelsko sritis, Krasnodaro kraštas, Altajaus kraštas ir Altajaus Respublika. Taip pat kartu su Kaliningradu įgyvendiname du projektus, skirtus neįgaliųjų gyvenimui gerinti. Pagal vieną iš jų, „Draugiški miestai“, kuriama patogi ir prieinama miesto aplinka. Be Kaliningrado, projekte dalyvauja tokie miestai kaip Pskovas, Petrozavodskas, Vladimiras, Archangelskas, Sankt Peterburgas. ES indėlis – 400 tūkstančių eurų. Dar vienas projektas susijęs su veiksmingu teisės į įtraukųjį ugdymą mokyklose įgyvendinimu. Projekte dalyvauja 14 Rusijos regionų, ES indėlis – 750 tūkstančių eurų.
Kalbėdamas apie pilietinės visuomenės rėmimą, negaliu nepažymėti, kad esame nustebę ir nusivylę, jog organizacija „Hanzos biuras“, kurios tikslas – skatinti Kaliningrado srities ir Vokietijos žemės Šlėzvigo-Holšteino bendradarbiavimą, buvo įtraukta į vadinamąjį „užsienio agentų“ sąrašą [Šlėzvigas-Holšteinas ir Kaliningrado sritis yra regionai partneriai – aut. past.]. Šis žingsnis jokiu būdu nepadeda plėtoti regioninio bendradarbiavimo, ir tikiuosi, kad atsakingos institucijos vis dėlto pakeis savo nuomonę.
– Tuo tarpu mūsų lenkų ir lietuvių kaimynų spaudoje Kaliningrado sritis vis dažniau apibūdinama kaip militarizuotas regionas, placdarmas Rusijos invazijai į Europą. Nerimą kelia Baltijos laivynas, pati srities geografija. Ar jus tai neramina?
– Visų pirma didžiąją savo 25 metų diplomato karjeros dalį paskyriau tam, kad Kaliningrado sritis vystytųsi kaip atviras regionas, kuriame vyrautų kaimynų tarpusavio pasitikėjimas.
Jus supa taikūs Europos Sąjungos piliečiai. Skyrėme ir toliau skiriame finansinius išteklius Kaliningrado sričiai, kad geopolitinės įtampos laikais mes – ir ES, ir Rusija – neišklystume iš šio kurso.
Bet kaip paprastas Lietuvos pilietis negaliu be nerimo skaityti naujienų ir stebėti faktų, kai Rusijos karo laivai ir lėktuvai pažeidžia kaimyninių šalių teritorinę erdvę. Tai akivaizdus pažeidimas, nepagarba, ir tai nepadeda kurti pasitikėjimu grįstų santykių.
– Rusija, kaip žinoma, šiuos faktus neigia.
– O ką čia neigti? Apie tai rašo atviri šaltiniai. Ten aprašyta, kaip chuliganiškai elgėsi Rusijos lakūnai, praskridę virš karo laivo [balandį bombonešiai Su-24 atliko žemus manevrus virš amerikiečių eskadrinio minininko Donald Cook, dalyvavusio pratybose Baltijos jūroje – aut. past.]. Gegužės viduryje pasirodė informacija, kad Rusijos lėktuvai pažeidė Estijos oro erdvę. Kartais Rusijos aviacija pažeidžia Baltijos šalių oro erdvę, įskrisdama išjungtais atsakikliais ir neatsakydama į signalus. Tokie incidentai kelia žmonėms nerimą, ir tam yra pagrindo.
Tačiau ES prioritetą teikia bendradarbiavimui. Net per konfliktą Ukrainoje ir sankcijų atmosferoje niekada neįvedėme sankcijų paprastiems žmonėms ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. Priešingai, tam skiriame papildomų lėšų, taip pat ir Kaliningrado sričiai. Pavyzdžiui, ES ne sumažino, o dvigubai padidino ES ir Rusijos studentų mainų finansavimą. Praėjusiais metais ši suma pasiekė 27 milijonus eurų, todėl 3583 studentai ir dėstytojai gavo ES stipendijas, apie 30 Rusijos universitetų dalyvavo 45 Jeano Monnet programos projektuose. Beje, vos praėjusią savaitę baigėme priimti paraiškas šiai programai. Susidomėjimą dalyvauti mainuose su ES pareiškė rekordinis Rusijos universitetų skaičius – 200!
– Nepaisant minėtų incidentų, Kaliningrado sritis jūsų negąsdina?
– Ne! Bet jums spręsti, kuo bus jūsų regionas – vaisingos plėtros ar galimos įtampos aikštele. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad Kaliningrado ir kaimynų bendradarbiavimo potencialas kalba pats už save. Jis yra didžiausias išteklius ekonomikai, socialinei raidai ir kultūriniam bendradarbiavimui tarp Kaliningrado srities ir jūsų kaimynų skatinti.
– Vienas iš iškalbingų tarpvalstybinio bendradarbiavimo pavyzdžių – vietinis eismas per sieną (VES). VES režimas galioja tarp Kaliningrado srities ir Lenkijos. Lenkijos tarptautinių reikalų institutas (PISM) pripažino, kad iš VES labai laimi abi pusės, režimas skatina pasienio teritorijų plėtrą ir žmonių ryšius. Buvo planų įvesti VES tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos, bet jie buvo įšaldyti. Kas nutiko?
– Kiek žinau, Lietuvos vizos Kaliningrado srities gyventojams išduodamos be jokių problemų ir labai lengvai. Nepaisant ekonominių sunkumų ir rublio devalvacijos, kaliningradiečių apsilankymų Lietuvoje srautas išlieka rekordiškai didelis. Kalbant apie VES, būdamas Lietuvos užsienio reikalų ministru pats pasisakiau būtent už tai, kad tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities būtų pasirašyta atitinkama sutartis. Iš tiesų, bendraudamas ir su lenkų kolegomis, ir su Kaliningrado gubernatoriumi, žinau, kad visi teigiamai vertina VES tarp Lenkijos ir regiono. Tačiau reikia turėti omenyje, kad gyvename ne izoliuoti nuo politinių įvykių. Todėl šiuo metu esame įšaldę ES ir Rusijos vizų dialogą. Bet tikiuosi, kad padėtis nurims ir normalizuosis.
– Kas turi įvykti, kad VES ir panašūs projektai atgytų? Reikia globalių pokyčių „didžiojoje politikoje“, ar mums pavyktų susitarti regioniniu lygmeniu?
– Neturiu receptų. Kaip suprantu, šiuo metu politinis kontekstas tam nesuteikia galimybių. Palaukime. Stebėsime, kad būtų vykdomi Minsko susitarimai [dėl padėties Rytų Ukrainoje normalizavimo – red. past.] ir kad mūsų santykiai normalizuotųsi. Galiu tik palinkėti, kad Lietuvos ir Rusijos valdžia apsvarstytų ir atsižvelgtų į teigiamą VES patirtį, sukauptą Lenkijos ir Kaliningrado santykiuose.
– Jei galėtumėte kreiptis į tuos 62 % rusų, kurie neigiamai vertina Europos Sąjungą, ką jiems pasakytumėte? Su kokiais vaizdiniais norėtumėte, kad jie sietų ES?
– Tiek kaliningradiečiai, tiek apskritai rusai turi patys apibūdinti europiečių įvaizdį. Bet palinkėčiau jums stengtis dažniau keliauti į Europą, palaikyti draugiškus santykius su žmonėmis, su kuriais susipažinote. Patariu gilintis į detales ir plėsti informacijos šaltinius apie tai, kas vyksta Europoje; kas vyksta Europos Sąjungos ir mūsų partnerių (pavyzdžiui, Ukrainos) santykiuose; kokius klausimus sprendžiame; kokį gyvenimo būdą puoselėjame; kokias vertybes išpažįstame; kokius principus ir įstatymus, pavyzdžiui, demokratiją ir laisvąją rinką, gerbiame. Esu įsitikinęs, kad tada absoliuti dauguma rusų suvoks – ir net dabar suvokia – europiečius kaip draugus, gerus kaimynus, partnerius, pasirengusius plėtoti santykius remdamiesi pagarba ir nuspėjamumu. Tai Paryžiaus, Romos, Berlyno, Varšuvos, Vilniaus ir daugybės kitų Europos miestų, visada atvirų Rusijos turistams, studentams ir investuotojams, įvaizdis. Tai daugiau kaip 500 milijonų europiečių, kurie, kaip ir aš, pasirengę pažinti 11 Rusijos laiko juostų, jos turtingą istoriją, kultūrą ir nepakartojamą gamtą, įvaizdis.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
