Darkiemio
herbas.
Rotušė ir paštas (dešinėje, paštas šiame pastate veikia iki šiol) pagrindinėje Darkiemio aikštėje.
Darkiemis pirmą kartą paminėtas kaip Darkyem 1539 metais. 1554 m. rašyba pasikeičia į Darkiem, o 1557-aisiais — į Darkeimen. Taip pat vartotos formos Dargekinn (1564) ir Dargekiem (1565). 1615 metais dokumentuose minimas kaip Dorekheim, kai čia buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Tuo metu kaime taip pat buvo vandens malūnas su persikėlimu per Angerapp upę ir smuklė. 1706 metais prie bažnyčios atidaryta mokykla.
1709–11 m. maro epidemija ištuštino aplinkines žemes. Darkiemyje mirė apie 60 % gyventojų. Siekdamas atkurti gyventojų skaičių ir pagerinti ūkio padėtį, karalius Frydrichas Vilhelmas I pakvietė kolonistus iš Nasau, Zalcburgo, Šveicarijos ir kitų vietų, norėjusius dėl religinių priežasčių palikti tėvynę. Tokių kolonistų atvyko ir į Darkiemį.
1725-aisiais Darkiemyje buvo pradėta statyti nauja bažnyčia ir pastatyta pirmoji alaus darykla. Tų pačių 1725 metų rugsėjo 10 d. karalius Frydrichas Vilhelmas I suteikė Darkiemiui miesto teises. Dėl to rūmų architektas Joachimas Ludwigas Schultheissas von Unfriedtas parengė naujojo miesto centro projektą su dviem aikštėmis ir lygiagrečiomis gatvėmis, kurios baigėsi miesto įtvirtinimais. Tačiau galiausiai apsiribota viena turgaus aikšte. 1754 m. bažnyčia Darkiemyje buvo baigta ir rugsėjo 15 d. pašventinta. Iš Šveicarijos atvykę kolonistai Darkiemyje ėmė plėtoti gelumbės gamybą. XVIII a. prie Angerapp upės kranto atsirado didelės vilnos verpimo, odų rauginimo ir drobės gamybos įmonės, tačiau vėliau ši šaka sunyko. Nuo 1736 metų mieste stovėjo karinė įgula.
Vaizdas į rotušę (neišlikusi) nuo bažnyčios.
Per administracinę reformą nuo 1818 metų Darkiemis tapo to paties pavadinimo apskrities (Kreis, vėliau Landkreis) centru. 1836-aisiais XVIII a. pastatyta bažnyčia buvo pripažinta avarine ir uždaryta. Naujoji pastatyta iki 1842 m. (pašventinta rugsėjo 9 d.).
Darkiemio gatvė Insterburger Straße.
1879-aisiais buvo nutiesta geležinkelio linija Insterburg–Lyck (Černiachovskas–Elkas, Lenkija), ėjusi netoli Darkiemio. Jos stotis buvo artimiausioje Darkiemiui gyvenvietėje Ströpken (Ušakovas). 1880 metais malūno užtvanka buvo pritaikyta elektrinei. 1886 m. Darkiemyje atsirado miesto gatvių apšvietimas. Pažymėtina, kad Darkiemis tapo pirmuoju Rytų Prūsijos miestu, apšviestu elektros energija. Iš pradžių miesto gatvių apšvietimą sudarė 16 žibintų. Be to, prie elektrinės buvo prijungtos 107 lempos magistrate, viešbutyje ir kai kuriuose namuose. 1907-aisiais buvo pastatyta miesto elektros pastotė, kurios dėka vietinis tinklas buvo sujungtas su provincijos tinklu. 1906 m. Darkiemyje pastatytas naujas mokyklos pastatas, kuris tebetarnauja pagal paskirtį ir šiandien (2022). 1913–14 m. per Darkiemį nutiesta dar viena geležinkelio linija – Gumbinnen–Angerburg (Gusevas–Vengoževas, Lenkija). Joje mieste buvo pastatyta atskira Vakarų stotis.
Geležinkelio tiltas per Angerapp netoli Darkiemio.
Per Rusijos kariuomenės Rytų Prūsijos operaciją (1914) mūšiai Darkiemio apylinkėse prasidėjo jau trečią dieną po sienos peržengimo, t. y. 1914-08-20. Rugpjūčio 22 d. į miestą su mūšiais įžengė Rusijos 1-osios armijos 30-osios pėstininkų divizijos 2-oji brigada (gen. mjr. S. P. Sokolovas). 1914 m. rugsėjį prasidėjęs Rusijos kariuomenės atsitraukimas vėl įtraukė miestą į kovos veiksmus. 54-oji pėstininkų divizija (gen. mjr. M. I. Čižovas) ir 72-oji pėstininkų divizija (gen. mjr. D. D. Orlovas) kelias dienas vedė gynybinius mūšius prie Darkiemio, tačiau 1914-09-11 vokiečių kariuomenės daliniai užėmė Darkiemį.
Kovos veiksmai padarė didelę žalą miesto užstatymui. Atstatant Darkiemį padėjo Drezdenas; iki 1922 metų griovimų padarinių likvidavimo darbai buvo baigti.
Iki 1931 metų Darkiemio savivaldybei priklausė keturios gyvenvietės, iš viso mieste buvo 217 gyvenamųjų namų ir 888 ūkiniai pastatai. 4-ajame dešimtmetyje Darkiemyje veikė mašinų gamykla, pieninė, elektrinė, malūnas, skerdykla. Mieste buvo centrinis vandentiekis su vandens bokštu.
Be apskrities centrui įprastų rotušės, administracinių ir finansų įstaigų, teismų ir pašto, Darkiemyje buvo: trys mokyklos (iš jų viena realinė), dvi ligoninės, du senelių namai, kraštotyros muziejus.
Darkiemio elektrinė ir tiltas per Angerapp.
1944-10-22 per Gumbinės–Goldapės operaciją 11-osios gvardijos armijos daliniai priartėjo prie Angerapp prieigų. 1944-10-23 sovietų kariai jau buvo įžengę į miesto priemiesčius, tačiau gavo įsakymą trauktis, nes priešais juos buvo permestos didelės vermachto pajėgos. Angerapp buvo užimtas tik 1945-01-23 2-osios gvardijos armijos 32-osios gvardijos šaulių divizijos (gen. mjr. N. K. Zakurenkovas) pajėgomis. Per kovos veiksmus buvo apgadinta mažiau nei 10 % visų miesto pastatų.
1946-09-07 Darkiemis buvo pervadintas Oziorsku. 1946-10-01 pradėjo veikti Oziorsko mokykla, kuri kitais metais tapo vidurine. Pirmaisiais metais į ją atėjo 35 mokiniai. Mieste buvo 400 namų, iš kurių 40 reikėjo remontuoti arba nugriauti. Pirmiausia buvo sutvarkytas MTS (mašinų ir traktorių stoties), stalių ir šaltkalvių dirbtuvių darbas, sumontuotas komutatorius 40 telefono numerių. Tuomet pat, 1946-aisiais, buvo įkurtas pramonės kombinatas. Atidarytos dvi ligoninės (iš jų viena vokiečių gyventojams). Taip pat atidaryta pradinė mokykla vokiečių vaikams, kurioje mokėsi 78 mokiniai. Miestiečių reikmėms taip pat veikė ambulatorija, dvi parduotuvės ir arbatinė. 1948 m. įkurtas žemės ūkio technikumas.
Pagrindinė pramoga šiuolaikiniame Oziorske — perskristi per Angrapą ant virvės.
Tais pačiais metais buvo sutvarkyta aikštė, kurioje atidengtas paminklas Stalinui. Buvusio dramos teatro pastatas buvo pertvarkytas į kultūros namus, kuriuose 1948 metais vyko Liubovės Orlovos koncertas. 1,5 MW elektrinė buvo išmontuota ir išvežta. Veikė 0,35 MW energetikos įranga, kuri maitino Oziorską, Gusevą, penkis tarybinius ūkius ir du kolūkius. Vis dėlto jau 1949 m. buvo kapitališkai suremontuoti elektros tinklai ir atkurtas 60 gatvės žibintų apšvietimas. 1949-aisiais pastatytas kino teatras „Pobeda“ ir įrengtas memorialas sovietų karių brolių kape.
1950 metais prie pramonės kombinato veikė siuvimo cechas. Tuomet pat, 1950-aisiais, atidaryta nauja rajono ligoninė. 1953 m. prie jos pradėjo veikti diagnostikos laboratorija. Geležinkelio bėgiai buvo smarkiai apgadinti, ypač vien tarp Oziorsko ir Černiachovsko atstatyti reikėjo 22 tiltų. Remontui reikėjo investicijų, jis vis buvo atidėliojamas, todėl Oziorskas taip ir netapo geležinkelio mazgu.
1961 metais atidarytas miesto kultūros ir poilsio parkas. 1961–63 m. Oziorsko rajonas buvo sujungtas su Černiachovsko, tačiau naujovė greitai pasirodė nevykusi, ir rajonai buvo atkurti beveik ankstesnėmis ribomis.
Tylus provincijos žavesys rudeniniame Oziorske.
1961-aisiais Oziorsko aerodrome buvo pastatytas keleivių paviljonas, prasidėjo reguliarūs lėktuvo An-2 skrydžiai į Kaliningradą. Tačiau ši oro linija gyvavo neilgai.
Paminklas Leninui centrinėje Oziorsko aikštėje patikimai paslėptas.
Iki 1961 m. mieste buvo atidaryta vaikų muzikos mokykla, vaikų darželis, sanitarinė epidemiologinė stotis, biblioteka. Iš įmonių veikė sūrinė, asfalto ir bitumo gamykla, pramonės kombinatas, komunalinė įmonė, rajono vartotojų kooperatyvas, autobusų stotis, žemės ūkio aviacijos skrydžių būrys. Buvo priešgaisrinė komanda. 1961 metais Oziorske pradėtos televizijos transliacijos, nors signalo kokybė mieste buvo prasta.
1970 m. Oziorske atidarytas Vilniaus radijo matavimo prietaisų gamyklos filialas, vėliau pertvarkytas į spausdintinių plokščių gamyklą. 1979-aisiais pradėjo veikti naujas vaikų darželis „Svetliačiok“ ir siuvykla „Raduga“. 1980 metais kino teatras „Pobeda“ persikėlė į naują pastatą. Po 1990 m. prasidėjo geležinkelio bėgių ardymas, galutinai atėmęs iš Oziorsko galimybę tapti transporto mazgu.
Prasidėjusi pertvarka, o paskui ir perėjimas prie rinkos ekonomikos pakeitė miesto gyvenimą. Sutvarkytas ir stabilus miesto įmonių darbas atsidūrė rimtoje grėsmėje, nes dauguma jų nebuvo pasirengusios rinkos konkurencijai.
1996 metais katalikų koplyčioje atidaryta stačiatikių cerkvė. 2000-aisiais pradėjo veikti 0,5 MW galios Oziorsko hidroelektrinė prie Angrapos. Tais pačiais metais spausdintinių plokščių gamykla pradėjo bendradarbiauti su čekų įmone „Brisk“ gaminant uždegimo žvakes. 2003 metais Oziorske atidarytas kraštotyros muziejus. 2004 m. įkurta vaikų ir jaunimo sporto mokykla. 2006-aisiais pastatytas paminklas pirmajam žibintui.
2008 metais spausdintinių plokščių gamykla nutraukė veiklą. Sviesto ir sūrių gamykla buvo paversta pieno priėmimo cechu, gamyba joje sustabdyta. 2018 m. buvusi sviesto ir sūrių gamykla buvo likviduota kaip organizacija. 2021–22 m. Darkiemio bažnyčioje atlikti remonto ir konservavimo darbai. Šiuo metu švietimui atstovauja vidurinė mokykla, agrotechnologijų ir aplinkotvarkos kolegija, vaikų darželis, vaikų kūrybos centras. Yra centrinė ir vaikų bibliotekos. Gyventojų sveikata rūpinasi poliklinika ir stacionaras su 55 lovomis ir 20 dienos vietų. Rajone bandoma plėtoti įvairias turizmo rūšis.
Lankytinos vietos: bažnyčia (1842), katalikų koplyčia (XX a. pr., gyvenamasis namas), katalikų koplyčia XX a. pr., stačiatikių cerkvė), hidroelektrinės pastatas (1880), pašto pastatas (1897, paštas), alaus daryklos pastatas (XIX a. pab.–XX a. pr.), kareivinių pastatų kompleksas (XIX a. pab.), Vakarų stotis (1913, gyvenamasis namas), mokyklos pastatas (1906, mokykla), U. Wicherto vila (1921, miesto administracija), U. Wicherto rūmai (XX a. pr.), Gustavo Korto namas (1903), įgulos lazareto pastatas (poliklinika, 1901), teismo pastatas (XX a. pr.), paminklas pirmajam žibintui (2006), 47 rusų ir 113 vokiečių karių kapai (1914–15), paminklas Pirmajame pasauliniame kare žuvusiesiems, memorialas sovietų karių brolių kape (2080 žm., memorialas 1949), paminklas Leninui ant prieškarinio paminklo pergalei Prancūzijos–Prūsijos kare postamento), archeologijos paminklai, prieškariniai pastatai.
Žymūs Darkiemyje gimę žmonės: Augustas Vilhelmas Wlochatius (1744–1815), Prūsijos filosofas, Albertinos adjunktas profesorius (nuo 1795); Gustavas Adolfas Baueris (1870–1944), vokiečių politikas, Veimaro respublikos reicho kancleris 1919–20 m.; Constanzas Bernekeris (1844–1906), vokiečių vargonininkas; Manfredas Peteris Heinas (g. 1931), vokiečių rašytojas ir vertėjas.
Papildoma informacija
Klein Darkehmen minimas 1589-aisiais kaip Klein Dharkeym. Po 1603 metų vartojamas pavadinimas Klein Darkem, po 1785 m. — Klein Darckehmen. Nuo 1818 metų Klein Darkehmen buvo kaimas, sudaręs kaimo bendruomenę Darkiemio apskrityje (Landkreis) (Oziorskas). Kaimas priklausė Darkiemio parapijai. Į bendruomenę taip pat įėjo gyvenvietė Schneidemühle (Oziorskas, dalis). 1874-05-06 Klein Darkehmen kaimo bendruomenė buvo įtraukta į tuomet įsteigtą Weedern (Suvorovka) dvaro apylinkę (Gutsbezirk).
Schneidemühle buvo nedidelis kaimas, gavęs vardą nuo jame veikusios lentpjūvės. Schneidemühle kaimas priklausė Darkiemio parapijai ir įėjo į Klein Darkehmen kaimo bendruomenę.
Schaumburgsfelde buvo dvaras, to paties pavadinimo dvaro apylinkės (Gutsbezirk) centras Darkehmen apskrityje (Landkreis) (nuo 1938 Angerapp, Oziorskas). Dvaras priklausė Darkiemio parapijai (Oziorskas). 1874-05-06 Schaumburgsfelde dvaro apylinkė buvo įtraukta į tuomet įsteigtą Gailboden (Gurjevskoje) valsčių (Amtsbezirk). 1928-09-30 dvaro apylinkė buvo panaikinta, ir Schaumburgsfelde dvaras įėjo (kartu su Gailboden (Gurjevskoje) ir Ottoberg (Nečajevas) dvarų apylinkėmis į Mallenuppen (nuo 1938 m. Gembern, Zadorožje) kaimo bendruomenę.
1950-07-05 Schaumburgsfelde buvo pervadintas Stavropolskoje gyvenviete, kuri įėjo į Oziorsko rajono Bagrationovsko apylinkės tarybą. Ne vėliau kaip 1975 metais, kai joje buvo likę du kiemai, ji bus išbraukta iš apskaitos kaip savarankiška gyvenvietė ir įeis į Oziorsko miesto sudėtį, kartais žymima kaip miesto gyvenvietė Sečenovas. Klein Darkehmen įsakuose niekaip nebuvo pažymėtas ir iškart tapo Oziorsko dalimi.
Darkiemio / Oziorsko gyventojų skaičiaus kaita: 1725 – 742, 1736 – 1072, 1775 – 1555, 1782 – 1600, 1800 – 2383, 1867 – 3081, 1875 – 2924, 1895 – 3541, 1910 – 3448, 1925 – 3375, 1933 – 3652, 1937 – 4221, 1939 – 4377, 1946 – 15001, 1947 – 17832, 1959 – 3832, 1970 – 4517, 1979 – 6047, 1989 – 6219, 2002 – 5801, 2010 – 4740, 2011 – 4717, 2012 – 4642, 2013 – 4542, 2014 – 4443, 2015 – 4357, 2016 – 4255, 2017 – 4108, 2018 – 3935, 2019 – 3837, 2020 – 3821 gyventojas.
Schaumburgsfelde gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 25, 1910 – 24 gyventojai.
Klein Darkehmen bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1885 – 119, 1905 – 121, 1910 – 117, 1925 – 83, 1933 – 88, 1939 – 90 gyventojų.
1 — iš jų 340 vokiečių.
2 — iš jų 148 vokiečiai.
Darkiemio parapijos sudėtis: Alt Thalau (Meždulesje), Auerfluß (Meždurečje), Awiszen (Fastovas, dalis), Bagdohnen, (nuo 1938 Kleinsausreppen, Peski), Balschkehmen (nuo 1938 Balsken, Porečje), Bidszuhnen (nuo 1938 Bidenteich, Prigorodnoje), Camanten (nuo 1938 Kamanten, Klimovka), Darkiemis (Oziorskas), Demildszen (nuo 1938 Kleinkamanten, Sebžskoje), Emmahof (Bogdanovas), Endruschen (nuo 1938 Maiden (Lesnoje), Friedrichsfelde (Zapolje), Gailboden, Gurjevskoje), Groß Grobienen (Malaja Klimovka), Groß Pelledauen (nuo 1938 Jungferngrund, Minskoje), Gudwallen (Lvovskoje), Hallwischken (nuo 1938 Hallweg (Riazanskoje), Kallnen (nuo 1938 Drachenberg, Novo-Gurjevskoje), Klein Bretschkehmen (nuo 1938 Kleinbrettken (Čeliuskinas), Klein Darkehmen (nuo 1938 Schimmelhof, Oziorskas, dalis), Klein Grobienen (Porečje), Klein Pelledauen (nuo 1938 Kreuzstein, Fastovas), Klein Skirlack (Opočenskoje, dalis), Kundszicken (nuo 1938 Sandeck, Šiškinas), Kunigehlen (nuo 1938 Stroppau, Otradnoje), Mallenuppen (nuo 1938 Gembern, Zadorožje), Menturren (Sečenovas), Menzelswalde (Lvovskoje, dalis), Milchbude (Lesničje), Muldszählen (nuo 1938 Finkenwalde, Rečkalovas, dalis), Naujeningken (nuo 1938 Kleingudwallen, 54°23'15'' š. pl. 21°57'31'' r. ilg.), Naujocken (nuo 1938 Kleinauerfluß, Minskoje), Neu Gudwallen (Iljinas), Neu Thalau (54°22'28'' š. pl. 21°58'14'' r. ilg.), Ottoberg (Nečajevas), Puikwallen (nuo 1938 Schönwall, Timofejevka), Schaumburgsfelde (Stavropolskoje), Schniepseln (nuo 1938 Schniepen, Gurjevskoje, dalis), Schunkarinn (nuo 1938 Schlieben (Dorožnoje), Schneidemühle (Oziorskas, dalis), Ströpken (Ušakovas), Szameitschen (nuo 1923 Waldhorst, Konevas), Weedern (Suvorovka), Wollehlen (Volnoje).
Šiuolaikinės Michailo Ogorodnikovo nuotraukos.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
