Domnavos
herbas.
Pirmoji gyvenvietė dabartinio Domnovo vietoje minima 1249 metais. 1300-aisiais ordino landmeisteris prūsų pilies vietoje įkūrė pilį. 1319 m. pastatyta bažnyčia. 1335–49 m. Domnava buvo ordino vietininko rezidencija, o 1334–1525 m. – to paties pavadinimo kamerampto centras. 1400-aisiais Domnava gavo miesto teises ir herbą, tuo pat metu pastatyta nauja bažnyčia. 1406 metais atidaryta pirmoji mokykla, 1474 m. perstatyta pilis. Trylikos metų karo (1454–66) metu Domnava liko ordino pusėje, už tai 1458-aisiais ją sudegino Prūsų sąjungos kariuomenė.
1469 metais ji kaip atlygis už karo tarnybą perduota samdinių vadui Konradui von Egloffsteinui, kuris ežere supylė salą ir joje įkūrė naują pilį. 1520 m. ją užėmė ir apiplėšė lenkai. 1571, 1659, 1681 ir 1776 m. miestas smarkiai nukentėjo nuo gaisrų.
1874 metais Friedlando / Friedland (Pravdinskas) landkreise buvo įsteigtas Schloß Domnau (Domnavos pilies) amtsbezirkas Nr. 11, į kurį įėjo keturios kaimo bendruomenės – Groß Klitten (Čeriomuchovas), Perkappen (Nagornoje), Sporgeln, Stocktienen – ir penki gutsbezirkai: Schloß Domnau (Domnovas), Groß Klitten (Čeriomuchovas), Klein Klitten (Storoževoje), Preußisch Wilten (Znamenskoje) ir Woopen, taip pat dvi gyvenvietės: Lindenhof ir Pöhlenwalde. Iki 1919-ųjų amtsbezirko valdytojai buvo Domnavos dvaro savininkų grafų von Kalneinų giminės atstovai. Iki 1908 metų, sujungus gutsbezirkus ir bendruomenes bei pakeitus amtsbezirkų ribas, į Schloß Domnau amtsbezirką ėmė įeiti Perkappen (Nagornoje) kaimo bendruomenė ir keturi gutsbezirkai: Schloß Domnau (Domnovas), Groß Klitten (Čeriomuchovas), Klein Klitten (Storoževoje), Woopen, taip pat dalis Preußisch Wilten (Znamenskoje) gutsbezirko. 1928-09-30, panaikinus gutsbezirkus ir prijungus juos prie kaimo bendruomenių, Schloß Domnau amtsbezirke liko dvi kaimo bendruomenės: Groß Klitten (Čeriomuchovas) ir Preußisch Wilten (Znamenskoje). 1930-05-04 Schloß Domnau amtsbezirkas pervadintas Groß Klitten (Čeriomuchovas) amtsbezirku.
1914 metais per karo veiksmus buvo sugriauta 2/3 Domnavos.
1930-aisiais Domnavoje veikė pieninė, skerdykla, mokykla su sporto sale, amatų mokykla, stadionas ir turgus. Miestas turėjo geležinkelio susisiekimą Karaliaučiaus – Friedlando linija, kurioje buvo pastatyta miesto stotis.
1945-01-30 miestą užėmė 5-osios ir 28-osios armijų kariuomenė. Sugriauta ne daugiau kaip ketvirtadalis pastatų. Po Antrojo pasaulinio karo mieste veikė malūnas, vaikų namai, rusų ir vokiečių septynmetės mokyklos. 1946 m. pabaigoje čia buvo įkurti du kolūkiai: Černiachovskio vardo ir „Pobeda“ („Pergalė“). 1947-06-17 Domnava neteko miesto statuso ir buvo pervadinta Domnovo gyvenviete. 1955-aisiais Domnove buvo 136 namai. Veikė malūnas ir geležinkelio stotis. 1972 m. gyvenvietėje buvo 126 namai. Veikė mokykla ir stadionas.
Gyvenvietės koordinatės: 54°05'23'' š. pl. 20°49'38'' r. ilg.
Lankytinos vietos: bažnyčia su epitafijomis (XIV a.), rusų karių kapas (1914).
Domnavos miesto (Domnovo gyvenvietės) gyventojų skaičiaus kaita: 1782 – 102, 1867 – 2023, 1880 – 2082, 1905 – 1815, 1910 – 1910, 1925 – 1986, 1939 – 2990, 1946 – 437, 1947 – 571, 1986 – 650, 2002 – 801, 2010 – 820 gyventojų.
Schloß Domnau gutsbezirko gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 173, 1910 – 163 gyventojai.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
