Ant granito pagrindo, aukščiau – gotikinio rišimo plytų mūras. Paprastas pagrindinis pastatas be presbiterijos, su kontraforsais. Vakaruose – triaukštis bokštas. Vakarinėje pusėje esantis įėjimo portalas – smailiaarkis, apjuostas granito akmenimis. Prie pastato iš pietų pristatytas prieangis. Šiaurės rytų pusėje – zakristija. Rytinė pusė turi laiptuotą frontoną. Centrinėje navoje – lygios medinės lubos. Altorius ir sakykla – XVII amžiaus. Daug paveikslų ir altoriaus reikmenų. Vargonų choras – XVII amžiaus. Varpai – 1842 m.
Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia nenukentėjo.
Iš šiaurės buvo pristatyta kripta. Po kalva, ant kurios stovi bažnyčia, taip pat yra kelios išplėštos ir sugriautos kriptos.
Viduje, įėjus per bokštą, dešinėje ir kairėje – akmeninės epitafijos. Dešinioji epitafija pramušta devintojo dešimtmečio pradžioje. Ant sienų išliko viduramžių freskos.
XX a. pabaigoje bažnyčia buvo naudojama kaip grūdų sandėlis. Stogas perdengtas šiferiu, kuris jau byra. Pietinis prieangis nugriautas. Portalas į bokštą išplatintas, kad galėtų įvažiuoti transportas. Iš rytų taip pat pramušta siena ir įrengti vartai. Pati bažnyčia tuo laikotarpiu buvo padalyta į du aukštus, abiejuose aukštuose buvo laikomi grūdai.
1993–1995 m. buvęs Domnavos miesto gyventojas kelis kartus atvyko iš Vokietijos atostogų ir pamažu remontavo bažnyčią. 2020 metų rudenį bažnyčioje ir aplink ją esančioje teritorijoje buvo surengtos kelios talkos.
Kapinės aplink bažnyčią neišliko.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
