Mūsų mieste galioja viena įdomi taisyklė. Jei esi padorioje inteligentais save laikančių žmonių kompanijoje ir kalba pasisuka apie architektūrą, jokiu būdu negalima girti Žuvų kaimelio. Tai absoliutus tabu. Pažeidėjo, žinoma, niekas nemuš, bet jam prilipdys grožio nesuprantančio žmogaus etiketę. Teigiamai atsiliepti apie Žuvų kaimelį pokalbyje su vietos dailininku, architektu, žurnalistu, kultūrologu ir t. t. – tas pats, kas prisipažinti Hendelio gerbėjui, kad iš tikrųjų tau labai patinka Arkadijaus Ukupniko ir grupės „Na-Na“ dainos.
Kita vertus, jei tarp kitko pastebėsi, kad šis kičas neturi nieko bendra su Rytų Prūsijos architektūra, jei atlaidžiai pasijuoksi iš absurdiško švyturio ir pavadinsi kvartalą pigia dekoracija, gali susidaryti protingo, subtiliai jaučiančio, gilaus, plačių žinių įvairiose srityse turinčio žmogaus įvaizdį.
Žodžiu, jei egzistuotų prizas už nevykusiausią posovietinio Kaliningrado architektūros projektą, vietos bomondas neabejotinai balsuotų už Žuvų kaimelį.
Kartu jis, regis, yra vienintelis pretendentas į „žiūrovų simpatijų“ prizą, nes jo populiarumas tarp plačiųjų gyventojų masių tiesiog nusirito per kraštus. Kasdien ten ateina tūkstančiai kaliningradiečių ir miesto svečių. Jie vaikšto, fotografuoja, perka suvenyrų, sėdi restoranuose. Per praėjusius dešimt metų Žuvų kaimelis tapo vienu iš miesto simbolių, jo vizitine kortele. Iš esmės tai vienintelis po karo pastatytas objektas, galintis populiarumu varžytis su Katedra, Donos bokštu, Karališkaisiais vartais ir kitais išlikusiais vokiečių architektūros paminklais.
Galima kiek tik nori demonstruoti panieką Žuvų kaimeliui, bet kur dėsiesi nuo fakto, kad jo atvaizdas internete bene populiariausias tema „Kaliningradas“? Žmonės specialiai planuoja kelionę čia, kad pamatytų Žuvų kaimelį. Ir tai pasakytina ne tik apie nuo meno tolimą publiką. Pernai, būdamas reikalais Maskvoje, susipažinau ten su viena iš žymiausių Sankt Peterburgo žurnalisčių, kuri specializuojasi kultūros tematikoje. Sužinojusi, kad esu iš Kaliningrado, ji prisipažino seniai svajojanti aplankyti mūsų miestą, kad pamatytų ką nors iš vokiečių architektūros paveldo. „Pavyzdžiui, štai tai“, – pasakė ji ir parodė man savo išmaniajame telefone Žuvų kaimelio nuotrauką.
Tarp ne vietinių architektų taip pat dažnai galima sutikti šio komplekso gerbėjų.
Pavyzdžiui, Rusijos architektų sąjungos viceprezidentas Maksimas Petrovas, prieš keletą metų apsilankęs Žuvų kaimelyje, pasakė, kad nors apskritai skeptiškai vertina naujus pastatus senovės stiliumi, būtent šis jam labai patinka.
Todėl jis rekomenduotų kaliningradiečiams užstatyti miestą būtent tokia dvasia. Tačiau Kaliningrado elitas (ta prasme – žmonės, kurie čia priima sprendimus) jo patarimo nepaklausė. Žuvų kaimelis plėsis. Bet naujus pastatus ketinama statyti visai kitu stiliumi.
Praėjusią vasarą buvo paskelbti vietos Architektų sąjungos skyriaus surengto Žuvų kaimelio-2 projektų konkurso rezultatai; jį laimėjo baltarusių specialistas Sergejus Furdujus, pasiūlęs „supjaustyti riekelėmis“ speicherius, savo forma primenančius vokiškus uosto namus-sandėlius, su iš esmės moderniais fasadais. Viena vertus, naujasis Žuvų kaimelis mus nukreipia į Karaliaučių, į Hanzos sąjungą, kita vertus – nuo viso to atsiriboja. „Kieme dvidešimt pirmas amžius, – tarsi sako mums Furdujus. – Ir jame ne vieta senamadiškiems riestainiukams ir užraitymams.“
Sergejaus Furdujaus projektas. Žuvų kaimelis-2. Vaizdas nuo Prieglaus pusės.
Jiems neatsirado vietos ir „Daugiafunkcio komplekso“ projekte , kuris dabar sparčiai statomas Prieglaus krante, šalia sporto komplekso „Junost“.
Žemė statyboms UAB „Lastadie“ buvo skirta dar prieš keletą metų, projektas ne kartą keitėsi. Bet dabar lyg ir parengtas galutinis variantas. Įsižiūrėjus galima pastebėti tam tikrą jo panašumą į Žuvų kaimelio-2 projektą. Pasak architekto Vitalijaus Rusakovičiaus, projektuojant objektą buvo keliamas uždavinys išsaugoti istorinį šios teritorijos užstatymo tęstinumą.
Todėl komplekso sekcijos tolimai primena šiame Karaliaučiaus rajone stovėjusius speicherius. O fasadai jų – modernūs.
Kaip pavyko sužinoti, komplekse bus maždaug 150 kambarių viešbutis, restoranai, parduotuvės ir net kažkas panašaus į privačią galeriją.
Iš pradžių buvo numatyta šalia viešbučio pastatyti tiltą per Prieglių, bet dabar, kiek žinoma, toks klausimas nebekeliamas. Užtat planuose – nedidelės upių stoties statyba. Apskritai Rusakovičius tikisi, kad naujasis kompleksas sukurs viešąją erdvę, panašią į tą, kuri dabar yra Žuvų kaimelyje. Vadinasi, išeina, kad šis naujas kompleksas pretenduoja tapti savotišku Žuvų kaimeliu-3.
Daugiafunkcis kompleksas Prieglaus krante šalia sporto komplekso „Junost“.
…Reikia pasakyti, kad nei baltarusių architektas Furdujus, nei jo kolega iš Kaliningrado neišrado naujo stiliaus. Toks sprendimas dažnai naudojamas Europoje, pavyzdžiui, mūsų kaimyniniame Gdanske.
Tačiau ten tokio pobūdžio pastatai dažnai kaimynystėje stovi su atstatytaisiais lygiai tokiais, kokie buvo, ir todėl tarsi ištirpsta senamiestyje. O pas mus ketinama pastatyti atskirai stovinčius kvartalus, kuriuos daugelis, bijau, suvoks tiesiog kaip modernių pastatų kompleksus, todėl labai abejoju, ar jie sugebės pelnyti tokią liaudies meilę, kokią pelnė dabar esamas Žuvų kaimelis.
Galbūt jie nusipelnys specialistų pagyrų (ir greičiausiai – pelnytai), bet turistų traukos centru, regis, netaps.
Juk žmonės važiuoja į Kaliningradą ne moderniosios architektūros žiūrėti. Jie atvažiuoja čia Karaliaučiaus. O Žuvų kaimelis sukuria iliuziją, kad jis čia vis dėlto yra. Taip, sutinku, tai išgalvotas, lubokinis Karaliaučius. Bet turbūt geriau toks nei jokio.
Kalbant apie kaliningradiečius, jie taip pat jaučia pseudoistorinės architektūros poreikį.
Kad ir kaip keista tai atrodytų, daugelis jų arba niekada nėra buvę užsienyje, arba ten buvo vos kelis kartus. Vieniems tokios kelionės – pernelyg brangus malonumas, kiti niekaip nesusiruošia išsiimti užsienio paso, dar kitų neišleidžia namų rūpesčiai. Manau, nereikėtų teikti didelės reikšmės oficialiai srities sienų kirtimo statistikai, kurioje skaičiai įspūdingi – jie siekia milijonus. Bet iš tikrųjų važinėja, iš esmės, vis tie patys žmonės. O dauguma džiaugiasi galimybe savaitgalį ateiti į Žuvų kaimelį ir kuriam laikui atsidurti Europoje – tokioje, kokią jie ją įsivaizduoja.
…Susidaro įspūdis, kad prieš dešimt metų Kaliningrade intuityviai buvo užčiuoptas teisingas architektūrinis kelias, ir juo reikėjo eiti, pakeliui taisant akivaizdžiausias klaidas, tai yra darant senųjų pastatų replikas kokybiškesnes ir patikimesnes.
Tačiau tam tikru etapu nusprendėme pasukti kitu keliu, tai, kas buvo padaryta anksčiau, išjuokę. Ir išjuokę gana žiauriai, piktai. Ir daugiausia nepelnytai. Mieste ir srityje per pastaruosius porą dešimtmečių atsirado daugybė architektūrinių nesusipratimų, bet nė ant vieno iš jų – nei ant „Viktorijos“ prie Pietinės stoties, nei ant „Clover Center“, nei ant viešbučio „Ibis“, nei ant prekybos centro „Plaza“ – nebuvo išlieta tiek tulžies ir nuodų, kiek ant Žuvų kaimelio.
Galima sakyti, kad vietos inteligentija (daugiausia kūrybinė) jį nugalėjo. Kad tik ši pergalė nepasirodytų esanti Piro pergalė…
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
