Friedlando
herbas
Friedlandą („Taikos žemę“) įkūrė Vokiečių ordino didysis magistras Karlas Beffartas von Trieras. Gyvenvietė priklausė Brandenburgo / Brandenburg (Ušakovo) komtūrijai. 1313 metais čia buvo pastatyta medinė bažnyčia. Pirmaisiais metais po gyvenvietės įkūrimo jos pakraštyje buvo pastatytas vienuolynas. 1335 metais Friedlando gyvenvietė gavo Kulmo miesto teises; jų privilegiją miestiečiams įteikė Brandenburgo komtūras ir būsimasis Ordino didysis magistras Heinrichas Dusemeris von Arfbergas. Miestą iš vienos pusės saugojo Alnos (Alle) upė, iš kitos — pelkės, iš trečios — dauba su upeliu. Ant upelio buvo supiltas pylimas, dėl to susidarė tvenkinys, dar geriau dengęs miestą. Ant pylimo buvo įrengtas malūnas, po to upelis ir tvenkinys gavo „Malūno“ vardus – atitinkamai Mühlenfließ ir Mühlenteich. Miestas buvo unikalus tuo, kad jo pagrindu nebuvo nei Ordino, nei vyskupo pilis. Todėl vakaruose papildomai buvo iškastas griovys ir supiltas pylimas. Tačiau tokių įtvirtinimų patikimai gynybai nepakako, ir 1347 metais Friedlandą paėmė lietuvių būriai ir sudegino.
Iškart po šio įvykio miestą imta atstatyti. Šį kartą įtvirtinimams skirta daugiau dėmesio, miestas papildomai apjuostas gynybine siena. Rytinėje ir vakarinėje sienos dalyse buvo pastatyti vartai: Alės vartai (Alle-Tor) ir Domnavos vartai (Domnauertor). Iš pietų sieną saugojo du nedideli bokštai. Pietvakarinis bokštas, priešingai, buvo didelis ir gavo savo pavadinimą – „Parako“ (Pulverturm). Dar vienas bokštas buvo pastatytas šiaurės vakarinėje miesto aptvaro dalyje. Vartus dengė geležimi kaustytos sąvaros ir nuleidžiamos grotos. Grioviai buvo pagilinti ir pripildyti vandens.
Friedlandas Christopho Hartknocho graviūroje, XVII a.
Kadangi medinė bažnyčia sudegė 1347 metais, 1360–1380 m. buvo pastatyta nauja, mūrinė. 1400 metais Friedlande atidarytas turgus ir pastatyta trijų aukštų rotušė.
Friedlando rotušė (neišliko).
1406 metais minima miesto prieglauda. 1425 metais Friedlande buvo 55 ūkiai. XV amžiuje Friedlando gatvės buvo išgrįstos akmenimis ir nutiestas vandentiekis. Vanduo ratu buvo keliamas iš malūno tvenkinio ir savitaka mediniais vamzdžiais tekėjo į namus.
Trylikamečio karo (1454–66) metu Friedlandas buvo aktyvus Prūsų sąjungos narys. Ordino kariuomenė 1455 ir 1458 m. nesėkmingai apgulė miestą. Tačiau 1461 metais, padedama viduje buvusių Ordino šalininkų, kryžiuočių kariuomenė sugebėjo miestą paimti.
XVI a. pradžioje šiaurinėje miesto dalyje buvo pastatyti Malūno vartai (Mühlen-Tor), sustiprinti dviem skirtingo aukščio bokštais. 1522 metais Friedlande gimė vokiečių teologas ir filosofas Moritzas Helingas (m. 1595). 1539 metais Friedlande buvo 112 gyvenamųjų namų. Kai kurie namai tiesiog priaugo prie miesto sienos, todėl kunigaikštis Albrechtas 1543 m. nurodė magistratui atlaisvinti priėjimą prie sienos, kad ją būtų galima naudoti kariniais tikslais, ir kaip priešgaisrinę priemonę. Tačiau, regis, to padaryti nespėta. 1553 metais Friedlando priemiestyje kilo gaisras. Ugnis persimetė per miesto vartus ir apėmė pastatus miesto viduje. Dėl to miestas išdegė beveik iki pamatų; metraštininkai pažymi, kad sveiki liko tik bažnyčia ir malūnas. Miestas po gaisro buvo atstatomas lėtai. 1634 metais Friedlande tebuvo 76 gyvenamieji namai. Dar buvo apie 100 įvairių pastatų ir 38 priemiesčio ūkiai.
Lenkijos–Švedijos (Šiaurės) karas 1655–60 m. taip pat padarė Friedlandui žalos. 1656 metais miestą užėmė Švedijos kariuomenė, kuri jį apiplėšė.
Pažymima, kad šiuo laikotarpiu miestiečiai atsisakė finansuoti ir išlaikyti miesto įtvirtinimus, akivaizdžiai dėl skurdo. XVII a. pabaigoje Friedlande pradėtos rengti mugės, kurios turėjo šiek tiek pagerinti miesto finansinę padėtį. Nepaisant to, gyvenamųjų namų skaičius toliau mažėjo, dabar jų tebuvo 60. Taip pat buvo 150 ūkinių pastatų. Paskui kilo 1709–10 m. maro epidemija, kuri labai sumažino Friedlando (kaip ir kitų Prūsijos miestų) gyventojų skaičių. Jos pasekmė buvo visiškas miestiečių susidomėjimo gynybinių įtvirtinimų priežiūra praradimas: 1729 m. pažymimas jų bendras sunykimas ir dalinis griovių užpylimas. Dalis gynybinės sienos ir toliau buvo naudojama pastatams prie jos pristatyti. 1793 metais mieste buvo nugriauti Alės vartai. 1795 metais Friedlande vėl kilo didelis gaisras.
Nedidelis Prūsijos miestelis Friedlandas tapo žinomas visai Europai 1807 m. birželio 14 d., kai Ketvirtosios koalicijos karo metu netoli jo ir tiesiog miesto teritorijoje įvyko Friedlando mūšis, iš esmės ir užbaigęs šį karą. Jame Napoleono armija sutriuškino Rusijos armiją.
Sumušti rusai pasitraukė į rytus už Prūsijos ribų, o viskas baigėsi Tilžės taika (1807-07-07). Mieste po mūšio liko bendras rusų karių kapas ir generolo majoro N. N. Mazovskio (1756–1807), Pavlovsko grenadierių pulko vado, kapas.
1818-02-01 pagal administracinę reformą buvo įkurta nauja Friedlando apskritis (Kreis), į kurią įėjo 18 bažnytinių parapijų su 22 574 gyventojais. Tiesa, jau 1845-04-01 apskrities centras buvo perkeltas į Domnavą / Domnau (Domnovą), o 1902-10-01 — į Bartenstein (Bartošicai, Lenkija). 1927-09-21 ir pati apskritis buvo pervadinta Bartenstein.
1862 metais buvo nugriauti Malūno vartai. 1871 m. Friedlande buvo 267 gyvenamieji namai. 1877 metais sudegė rotušė. Miestas neturėjo lėšų jai atstatyti, ir pusę amžiaus miesto magistratas dirbo laikinose patalpose. 1895 metais buvo nugriauti paskutiniai miesto vartai — „Domnavos“.
1898 metais miestas gavo geležinkelio susisiekimą — per jį nutiesta geležinkelio linija iš Karaliaučiaus į Girdavą / Gerdauen (Železnodorožną), kurioje vakarinėje miesto dalyje buvo pastatyta stotis.
1908 m. Friedlande buvo paleista dujų gamykla. 1911 metais iki miesto nutiesta geležinkelio atšaka iš Vėluvos / Wehlau (Znamensko). Taip pat 1911 metais pradėta eksploatuoti siaurojo geležinkelio (750 mm) linija iš Friedlando į Tepliavą / Tapiau (Gvardeiską). Siaurajame geležinkelyje buvo atidaryta atskira stotis.
Rusijos armijos Rytprūsių operacijos (1914) metu rugpjūčio 26 d. prie Friedlando priartėjo 1-oji gvardijos kavalerijos divizija (gen. N. N. Kaznakovas). Miesto pakraščiuose jos leibgvardijos raitųjų pulkas susikovė su vokiečių Pirmuoju grenadierių pulku. Po artilerijos apšaudymo vokiečių daliniai atsitraukė, tačiau miestą bandę palikti gyventojai užblokavo kelius ir apsunkino priešo persekiojimą. Mieste liko 1-osios gvardijos pėstininkų divizijos kirasyrų brigada, kol 1914-09-07 ją išstūmė besiveržiančios vokiečių pajėgos. Dėl karo veiksmų Friedlandas nukentėjo nedaug.
Po karo, 1924 metais, buvo pradėta eksploatuoti elektrinė, kurios galios (10,99 MW) pakako ne tik Friedlandui ir apylinkėms, bet ir kitiems Rytų Prūsijos rajonams aprūpinti. Elektrinės statyboje dalyvavo žinomas architektas Friedrichas Lahrsas (1880–1964).
Friedlando elektrinės mašinų salė.
1928-11-01 į Friedlando savivaldybę įėjo dvi panaikintos dvarų apylinkės (Gutsbezirk): Postehnen (Peredovoje) ir Kloschenen (Lukinas).
Iki 1931 metų Friedlando savivaldybė, be paties miesto, jungė dar aštuonis priemiesčius ir gyvenvietes: Eichenwaldchen (54°27'53'' š. pl. 21°01'04'' r. ilg.), Frisching girininkiją (Forsthaus Frisching) (54°32'41'' š. pl. 20°57'58'' r. ilg.), Heegewald girininkiją (Forsthaus Heegewald) (54°25'35'' š. pl. 21°02'11'' r. ilg.), Friedlandshof (Jeriominas), Kloschenen (Lukinas), Kloschenen plytinę (Ziegelei Kloschenen) (Pravdinskas, 54°26'49'' š. pl. 21°01'51'' r. ilg.), Postehnen (Peredovoje), Postehnen dvarą (Gut Postehnen) (Peredovoje). Savivaldybėje buvo 345 gyvenamieji namai ir 910 ūkinių pastatų. Mieste ir jam priklausiusiose gyvenvietėse veikė dujų ir plytų gamyklos, lentpjūvė, garinis malūnas, sūrinė, alaus darykla, mėsos kombinatas. Buvo dvi stotys. Vaikai mokėsi vidurinėje mokykloje ir profesinėje mergaičių mokykloje.
Veikė stadionas, sporto salės, teniso kortas, kino teatras, muziejus. Tikintiesiems buvo liuteronų bažnyčia, evangelikų bendruomenės namai ir katalikų koplyčia.
Raudonosios armijos Rytprūsių operacijos metu 1945-01-27 prie Friedlando prieigų išėjo 5-osios armijos 277-osios šaulių divizijos 852-asis šaulių pulkas (plk. F. I. Kimas, žuvęs 1945-03-01 prie Kreuzburgo, Slavskoje). Iš šiaurės prie miesto artėjo 97-osios šaulių divizijos daliniai. Tačiau puolimas prieš Friedlandą buvo perduotas 28-ajai armijai. Grėsiant apsupčiai, vokiečių kariuomenė paliko Friedlandą, ir 1945-01-31 į jį įžengė 28-osios armijos 20-ojo šaulių korpuso 20-osios šaulių divizijos (gen. mjr. A. A. Myškinas) kariai. 1945-02-25 į Friedlandą buvo perbazuotas aviacijos pulkas „Normandija-Nemunas“.
Stadinbergas buvo dvaras, priklausęs Friedlando savivaldybei. Dvaras priklausė Friedlando parapijai. Iki XIX a. 8-ojo dešimtmečio pradžios Stadinberge buvo Įsruties lietuvių ulonų pulko štabas ir arklidės. XX a. 3-iajame dešimtmetyje šalia dvaro pradėti statyti kotedžai, rajonas gavo Garten-Forstadt pavadinimą. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje Stadinberge buvo įrengta tingo aikštė (Thingplatz) — atviras amfiteatras masiniams renginiams.
1946 metų rugsėjo 7 d. Friedlandas buvo pervadintas Pravdinsko miestu, tada pat buvo įkurtas Pravdinsko rajonas. Stadinbergas įsaku nebuvo pervadintas ir faktiškai tapo Pravdinsko dalimi.
1946 metų pabaigoje Pravdinske buvo 254 gyvenamieji pastatai. Iki to laiko pradėjo veikti hidroelektrinė, malūnas, lentpjūvė, pramoninio artelio „Smyčka“ dirbtuvės (siuvimo, batų, šaltkalvių, stalių), MTS, kontoros „Zagotzerno“ supirkimo punktas, kepykla. Miestiečiams veikė kolūkinis turgus, dvi maisto prekių, viena pramoninių prekių ir trys universalinės parduotuvės, arbatinė, bufetas. Veikė kirpykla ir taupomoji kasa. Vaikai mokėsi vidurinėje mokykloje, skirtoje 140 mokinių. Pacientus priėmė trys medicinos įstaigos: poliklinika, gimdymo namai ir infekcinė ligoninė. Laisvalaikiui buvo kino teatras ir vasaros miesto klubas. 1947 m. pradėtas leisti rajono laikraštis (TSKP leidinys) „Kolchoznaja pravda“. Nuo 1947 m. spalio iki 1948 m. spalio vyko masinė vokiečių deportacija iš Pravdinsko ir Pravdinsko rajono, kartu teritoriją apgyvendinant naujakuriais, daugiausia iš Baltarusijos ir Kostromos srities.
Iki 1948 metų vidurio žuvusių sovietų karių palaikai iš pirminių kapaviečių buvo perlaidoti į bendrą kapą mieste ir ant jo pastatytas paminklas. Pradėjo veikti pirtis, viešbutis, vandens stotis prie Alnos. Mieste įrengti 212 radijo taškų, paleistas telefono ryšio mazgas, suremontuoti grindiniai ir šaligatviai. Pastatyta 2400 kv. m būsto, o tai padidino fondą 20 %. Iki 1949 m. atkurtoje pieninėje atidarytas sūrių cechas. Mieste atidaryta vaistinė ir knygynas.
Pravdinsko rajonas vystėsi kaip mėsos ir pieno gamintojas (iki 1948 m. čia buvo įkurti 38 kolūkiai), o jo centras specializavosi šios produkcijos perdirbime ir buvo logistikos bazė.
6-asis dešimtmetis pažymėtas komunalinio ūkio sukūrimu mieste: valstybinė komunalinio ūkio įmonė, dvi namų valdybos, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas (1956). Prekybos ir viešojo maitinimo tinklas išsiplėtė iki keturių maisto prekių, pramoninių prekių, universalinės, knygų ir komiso parduotuvių, dviejų arbatinių ir užkandinės. Pradėjo veikti kooperatinės prekybos valdyba. Miestiečiams veikė mokykla, lopšelis, vaikų darželis. Sveikatos priežiūrą teikė rajono ligoninė, ambulatorija, gimdymo namai ir sanitarinė epidemiologinė stotis. Laisvalaikį organizavo kultūros namai, biblioteka, kino teatras „Udarnik“. Buvo įkurta gaisrinė komanda. 1954 metais suremontuotas paminklas generolui Mazovskiui. Friedlando mūšio 150-mečio proga ant rusų karių bendro kapo atidengta memorialinė lenta.
Iki 1975 metų dėl visiško įrenginių susidėvėjimo buvo uždaryta Pravdinsko hidroelektrinė. Tais pačiais metais mieste atidaryta autobusų stotis. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje mieste, be esamų įmonių, pradėjo veikti miškų ūkis, „Selchoztechnikos“ skyrius, naftos bazė, spaustuvė, avalynės fabriko filialas, tarpkolūkinė statybos kontora. Taip pat atidaryta vaikų muzikos mokykla, vaikų biblioteka, vaikų sporto mokykla, pionierių namai, internatas, DOSAAF automobilių klubas. Rajone įkurta sporto draugija „Urožaj“. Vartotojams papildomai atidaryti drabužių siuvimo ateljė, fotoateljė, nuomos punktas, universalinė parduotuvė „Niva“. 9-ajame dešimtmetyje mieste pradėjo veikti asfalto ir bitumo gamykla ir fabrikas „Baltik mebel“.
1985 metais Pravdinske atidarytas pirmasis srityje rajono muziejus. 1990 metais apleistos bažnyčios pastatas buvo perduotas įsteigtai Rusijos stačiatikių bažnyčios religinei bendruomenei.
Kabantis tiltas per Alną prie elektrinės.
10-ajame dešimtmetyje nustojo veikti asfalto ir bitumo gamykla bei buitinio aptarnavimo kombinatas, kitos įmonės tapo akcinėmis bendrovėmis ir perėjo į privačią nuosavybę. 1999 metais vėl paleista Pravdinsko hidroelektrinė. 1999 ir 2007 m. Pravdinske vyko eiliniai „Friedlando brolijos“ — organizacijos, vienijančios daugybę „Friedland“ vardą turinčių miestų, — atstovų suvažiavimai. 2007 metais Friedlando mūšio 200-mečio proga surengta didelio masto istorinė karo veiksmų rekonstrukcija, dalyvaujant užsienio klubams.
Šiuo metu (2022) pagrindinė miesto įmonė yra sviesto ir sūrių gamykla; taip pat veikia baldų gamykla „Lava-Mebel“, avalynės fabriko filialas ir mėsos produktų gamyba. Mieste yra mokykla su atskira sporto sale ir stadionu bei mokyklinėmis dirbtuvėmis. Vaikams taip pat skirti vaikų darželis, lopšelis, vaikų kūrybos namai, vaikų sporto mokykla.
Lankytinos vietos: Šv. Jurgio bažnyčia (apie 1360), Friedlando gynybinės sienos ir griovio fragmentas, bendras Friedlando mūšyje (1807) žuvusių rusų karių kapas, generolo Mazovskio kapas (1807), „Napoleono namas“, hidroelektrinė, šliuzai, pašto pastatas (1885), kalėjimo pastatas (XIX a. pab.), katalikų koplyčia (1900), geležinkelio vandens bokšto griuvėsiai (1902), vandens bokštas (1924), liaudies mokyklos pastatas (XX a. pr.), mokyklos pastatas (XX a. pr.), dujų gamyklos kontoros pastatas (XX a. pr.), malūno sandėlis, daugybė gyvenamųjų namų ir vilų (XIX a. pab. – XX a. pr.), stoties viešbučio pastatas (XX a. pr.), miesto salės pastatas (XX a. pr.), apskrities ligoninės pastatas (XX a. pr.), buvusios geležinkelio stoties pastatas, pieninės pastatas (1925–26), prieškarinė transformatorinė, geležinkelio tilto per Alną griuvėsiai, bendras sovietų karių kapas (211 žm., pamin. 1949), bendras kapas hidroelektrinės teritorijoje (297 žm., pamin. 1952), M. I. Kutuzovo biustas (1953).
Papildoma informacija
Pravdinsko–Friedlando gyventojų skaičiaus kaita: 1736 – 16801, 1782 – 2000, 1867 – 3412, 1871 – 3486, 1875 – 3296, 1890 – 2609, 1910 – 3027, 1925 – 3709, 1933 – 4410, 1939 – 4417, 1946 (lapkr.) – 8022, 1947 – 23703, 1959 – 2718, 1970 – 3335, 1989 – 4143, 2002 – 4480, 2009 – 4443, 2010 – 4323, 2012 – 4314, 2013 – 4318, 2014 – 4288, 2015 – 4241, 2016 – 4212, 2017 – 4171, 2018 – 4144, 2019 – 4099, 2020 – 4025 gyventojai.
Gyvenamųjų namų skaičius: 1539 – 112, 1634 – 76, 1871 – 267, 1931 – 345, 1946 – 254.
Friedlando gyventojų sudėtis 1871 m.: krikščionys evangelikai – 3404, katalikai – 45, kiti krikščionys – 8, judėjai – 29, vaikai iki 10 metų – 752, raštingi – 2171 (83 %), akli – 5, pamišę – 1.
1 — su įgula.
2 — neįskaitant kariškių, iš jų 363 vokiečiai.
3 — iš jų 570 vokiečių.
Stadinbergo gyventojų skaičius: 1905 – 102 gyventojai.
Eichenwäldchen gyventojų skaičius: 1905 – 5 gyventojai.
Frisching girininkijos gyventojų skaičius: 1905 – 6 gyventojai.
Heegewald girininkijos gyventojų skaičius: 1905 – 5 gyventojai.
Kloschenen plytinės gyventojų skaičius: 1905 – 14 gyventojų.
Friedlando parapijos sudėtis: Battkeim (54°24'02'' š. pl. 21°01'32'' r. ilg.), Bothkeim (Čistopolje), Eichenwäldchen (54°27'52'' š. pl. 21°01'01'' r. ilg.), Friedland (Pravdinskas), Götzlack (Krutoj Jaras), Grünwalde (Antonovas), Hegewald girininkija (Försterei Hegewald) (54°25'35'' š. pl. 21°02'10'' r. ilg.), Heinrichsdorf (Rovnoje), Heide (Kostiukovka), Kloschenen (Lukinas), Lawdt (54°23'16'' š. pl. 21°01'09'' r. ilg.), Mertensdorf (Tiomkinas), Postehnen (Peredovoje).
Šiuolaikinės Michailo Ogorodnikovo nuotraukos.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
