/ Karaliaučius

Karaliaučiaus aludarių gildijos pavasario šventė

Karaliaučiaus aludarių gildijos pavasario šventė

Karaliaučiuje kasmet vykdavo aludarių ir salyklininkų gildijų šventė, vadinta „Pavyti pavasarį“ (vok. Das Frühlingseinholen).

Vieną gražią saulėtą gegužės dieną gildijų nariai, vyrai ir moterys, susirinkdavo Kneiphofo (Kneiphof) Bendruomenės sode. Vyrai būdavo apsirengę baltomis striukėmis, moterys taip pat baltais drabužiais, o ant galvų jos būdavo užsirišusios juodus kaspinus.

Iš Bendruomenės sodo visi išeidavo skambant muzikai tokia tvarka: eiseną vedė miesto muzikantai, po jų ėjo vienas iš eisenos vadovų, – jis rankoje laikė didelį alaus samtį, – o paskui jį poromis su maišyklėmis rankose žengė visi kiti. Eisenos viduryje buvo nešama gildijos vėliava iš baltos taftos su auksu išsiuvinėtu užrašu:

Dievas ir mūsų valdovas linksmybes mums dovanai suteiks 1.

Už vėliavos ėjo antrasis eisenos vadovas su alaus samčiu rankose, paskui salyklininkai su maišyklėmis, ir kiekvienas ant pečių nešė alaus statinės lankus, apvytus lininiais rankšluosčiais. Toliau vėl ėjo muzikantai, o paskui juos, eisenos gale, – moterys, vedamos vyro balta striuke.

Eisena išeidavo iš Kneiphofo, eidavo per Altstadtą (Altstadt), Löbenichtą (Löbenicht), aukštyn Malūno kalnu (Mühlenberg), toliau pro pilį Rossgartenu (Roßgarten) į Maraunenhofą (Maraunenhof). Ji traukdavo į Löbenichto miesto mišką, kur būdavo padengta daugiau kaip trisdešimt stalų, prie kurių prasidėdavo visuotinės linksmybės ir vaišės su gausiomis libacijomis. Prisivalgę ir apsvaigę, šventinės eisenos dalyviai šokdavo visą naktį.

Kitą dieną po pietų eisena grįždavo į miestą: moterys ant pečių nešdavo alaus statinių lankus, apvytus žalumynais ir papuoštus geltonomis pievų gėlėmis.

Paskutinį kartą šventinė eisena įvyko 1667 metų gegužės 1 dieną.

PRŪSIJOS LEGENDOS Tatjanos Kolivai tinklaraštyje.

 

VERTĖJO PASTABA

1. Originale:

Durch Gott und unsern Landesherrn

wird uns die Freud' vergönnet gern.

ŠALTINIAI

Karl Faber. Die Haupt- und ResidenzStadt Königsberg. Das Merkwürdigste aus der Geschichte. 1840. Gräfe und Unzer.

Hartmut Schustereit. Es kommt der Herr der Herrlichkeit: Eine Erzählung aus Altpreußen um Pfarrer Georg Weissel. 2015. Buchwerkstatt Berlin.


Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.