Cawemannas pastatė čia medžioklės namelį kilmingiems svečiams priimti. Vėliau jis buvo perstatytas į dvarą, Jurgio Vilhelmo garbei pavadintą Georgenswalde, nors pavadinimas siejamas ir su Gerge kaimu. Georgenswalde įkūrimo data laikoma 1629 m. liepos 7 d.
XIX a. Georgenswalde buvo dvaras, nuo 1867 metų sudaręs gutsbezirką Žuvininkų / Fischhausen (Primorskas; nuo 1939 m. – Sembos / Samland landkreiso dalis) apskrityje. Iki 1929 m. dvaras priklausė Sankt Lorenz (Salskoje) parapijai. 1871-aisiais Georgenswalde buvo šeši gyvenamieji namai, kuriuose gyveno 19 šeimų ir vienas viengungis. 1874-06-13 Georgenswalde gutsbezirkas buvo įtrauktas į įsteigtą Warnicken (Lesnoje) amtsbezirką. Georgenswalde gyventojai ėjo Warnicken amtsbezirko valdytojo pareigas 1897–1900 m. (dvarininkas Arthuras Neumannas / Neumann) ir 1927–33 m. (atsargos kapitonas Ziemeris / Ziemer, kuris toliau ėjo pareigas ir pervadinus amtsbezirką).
Georgenswalde paplūdimyje.
Nuo XIX a. vidurio Georgenswalde buvo naudojamas kaip poilsio vieta, tačiau tikrasis kurortinis gyvenimas čia prasidėjo tik XX amžiuje.
Georgenswalde geležinkelio stotis.
1900-07-14 atidarytas eismas Sembos geležinkeliu (Samlandbahn), kuriame Georgenswalde buvo pastatyta stotis. 1908 metais Berlyno žemės bankas / Landbank Berlin AG padalijo Georgenswalde į dvi dalis. Pirmoji (221 ha) skirta dvarui, antroji (75 ha) padalyta į 400 sklypų viloms statyti. Iki 1910 m. juose pastatyta 16 namų, nutiestas vandentiekis. Tais pačiais 1908-aisiais pagal architekto K. Fischerio projektą pastatytas vandens bokštas. Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios pastatyta moderni sanatorija, išplėsta stotis, atidarytas pašto skyrius. Po karo vilų statyba tęsėsi, jų skaičius nuolat augo iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio. Užmiesčio namus čia daugiausia statė Karaliaučiaus viduriniosios klasės atstovai – tarnautojai, gydytojai, prekybininkai, menininkai, kariškiai.
Georgenswalde vandens bokštas.
Vilos dažniausiai buvo naudojamos žiemos poilsiui, čia gyventi išvažiuodavo pensininkai ir pagyvenę žmonės.
Georgenswalde kurhauzas.
Georgenswalde atidaryti viešbučiai ir parduotuvės. Iki 1913 m. vaikai iš Georgenswalde lankė mokyklą Rauschene / Rauschen (Svetlogorskas). 1913-aisiais Berlyno žemės bankas subsidijavo mokyklos statybą Georgenswalde. Tais metais į ją pradėjo eiti 61 mokinys. 1926 metais mokinių buvo 80. Nuo 1925 m. Georgenswalde pradėti krantų tvirtinimo darbai.
1926-07-08 Georgenswalde gutsbezirkas buvo pertvarkytas į to paties pavadinimo kaimo bendruomenę. 1928-12-01 į Georgenswalde kaimo bendruomenę buvo įtrauktas Warnicken (Lesnoje) kaimas (kolonija) ir Schönwalde miško parkas. 1929-04-01 įsteigta nauja Rauscheno (Svetlogorskas) parapija, kuriai ėmė priklausyti Georgenswalde bendruomenė. 1930-05-18 Warnicken amtsbezirkas pervadintas Georgenswalde amtsbezirku. Nuo pervadinimo iki 1945 m. jį sudarė vienintelė Georgenswalde kaimo bendruomenė. Jį valdė vietos burmistrai, Georgenswalde gyventojai.
Sanatorija „Keturi metų laikai“ (Vier Jahreszeiten).
Trečiojo reicho metais į Georgenswalde iš Karaliaučiaus persikėlė skulptorius Hermannas Brachertas / Hermann Brachert (1890–1972).
Hermanno Bracherto namai-muziejus.
1944-aisiais į Georgenswalde, į sanatorijų „Keturi metų laikai“ / Vier Jahreszeiten ir „Samlandheim“ / Samlandheim pastatus, perkeltos Karaliaučiaus ligoninės. Po Karaliaučiaus bombardavimų 1944 metų rugpjūtį į Georgenswalde ėmė keltis karaliaučiečiai, turėję čia užmiesčio namus, o iki 1944 m. rudens pradėjo plūsti ir pirmieji pabėgėliai iš rytinių provincijos rajonų.
Pirmasis Raudonosios armijos prasiveržimas į Georgenswalde apylinkes įvyko 1945 metų vasarį. 1945-04-14 Raudonosios armijos daliniai užėmė Georgenswalde.
Dar prieš oficialų pervadinimą, iki 1946 metų lapkričio, rajono valdžia pasiūlė suteikti Georgenswalde darbininkų gyvenvietės statusą ir pervadinti ją Vzmorjevsku, Vzmorje arba Vzmorjevskiu, tačiau srities valdžia šio pasiūlymo nepalaikė.
1947-11-17 Georgenswalde pervadintas Otradnojės gyvenviete. 1955 metais Otradnojėje buvo 143 namai. Dar 1975-aisiais Otradnoje turėjo gyvenvietės Svetlogorsko miesto ribose statusą. Iki 1989 m. gyvenvietė administraciškai visiškai integruota į Svetlogorsko miestą. 1993-iaisiais name, kuriame gyveno Hermannas Brachertas, atidaryti jo namai-muziejus. 2006 metais Otradnojės stotis buvo uždaryta ir traukinių eismas į ją nutrauktas. Šiuo metu tikimasi, kad stoties pastatas bus restauruotas kaip turizmo objektas.
Lankytinos vietos: skulptoriaus Hermanno Bracherto namai-muziejus, XX a. pradžios vilos, vandens bokštas (1908), šeimos poilsio pramogų kompleksas „Gintaro periodo parkas“, geležinkelio stotis (1912–13), Vilkų dauba, bronzos amžiaus pilkapynas.
Georgenswalde gutsbezirko ir bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 105, 1871 – 109, 1885 – 91, 1905 – 106, 1910 – 174, 1925 – 682, 1933 – 694, 1939 – 791, 1946 – 721 gyventojas.
Georgenswalde gyventojų sudėtis 1871 m.: evangelikai – 108, katalikai – 1, vaikai iki 10 metų – 38, raštingi – 46 (65 %).
Papildomai
Georgenswalde dvaro savininkų sąrašas
1626–76 – Casparas Cawemannas ir jo sūnus;
1677 – Henningas Weydemeyeris / Weydemeyer;
1778–93 – Johannas Friedrichas Bergau;
1793–1829 – Ernstas Bergau, rūmų sąskaitininkas;
1829–53 – Johannas Friedrichas Bergau, valstybės sekretorius;
1753–70 – Friedrichas Wilhelmas Julius Bergau, miesto iždininkas;
1870–73 – Friedrichas Heinrichas Gaedacke, slaptasis patarėjas, Adolfas Aronas Mosesas Aronsonas / Aronson, prekybininkas, Gustavas Simonas / Simon, prekybininkas;
1873–78 – Friedrichas Heinrichas Gaedacke, slaptasis patarėjas;
1878–1902 – Friedrichas Heinrichas Neumannas / Neumann, nekilnojamojo turto valdytojas;
1902–07 – Arthuras Neumannas, nekilnojamojo turto valdytojas;
1907 – Berlyno žemės bankas;
1908–17 – Rudolfas Bergau;
1917–45 – Waldemaras Rade.
Iliustracijoms panaudotos nuotraukos iš Rytų Prūsijos fotoarchyvo ir Michailo Ogorodnikovo.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
