Girdavos
herbas
Prūsų tvirtovė Železnodorožno vietoje stovėjo dar prieš kryžiuočių antplūdį. Bartos žemę, kurioje buvo įsikūrusi tvirtovė, Kryžiuočių ordinas užkariavo 1251 metais. Tvirtovę valdęs prūsų vadas Girdavas, arba Girdava (jo vardu buvo vadinama ir vietos tvirtovė – Girdavija), kilęs iš Rendalių giminės, priėmė krikščionybę, todėl tvirtovė buvo palikta jo valdžioje.
1257 m. Ordinas čia įsteigė komtūriją. 1257 m. balandžio 14 d. dokumentuose minimas pirmasis Girdavos komtūras Henricus de Alfeld. Pats Girdavas tapo įsitikinusiu krikščioniu, gavo popiežiaus Inocento IV leidimą statyti savo valdose bažnyčią ir mėgino įkurti gyvenvietę prie tvirtovės sienų. Tačiau 1260 m. šiuos planus sužlugdė prasidėjęs Antrasis prūsų sukilimas.
1262 m. sukilėliai apgulė tvirtovę, kurioje gynėsi Girdavas ir kiti krikščionys. Supratęs, kad gintis nebeįmanoma, Girdavas sudegino tvirtovę ir prasiveržė pro sukilėlių pozicijas į Karaliaučių.
Numalšinus sukilimą, apie 1272 m. Rendalių giminė sugrįžo į savo valdas ir ėmė atstatyti tvirtovę, tačiau vadas Girdavas to meto metraščiuose daugiau nebeminimas. Pati Rendalių giminė paskutinį kartą dokumentuose paminėta 1326 m.
1315 m. rugpjūčio 21 d. naujuoju Girdavos komtūru buvo paskirtas Johannes von Winnungen, kuris ėmė perstatinėti pilį iš akmens. Taip pat nuspręsta užtvenkti Omet upę ir pastatyti ant jos malūną. Pilies statyba baigta 1325 m., per Šventųjų Petro ir Povilo dieną (birželio 29 d.) pilis buvo pašventinta. Tačiau tuo metu Girdavos komtūrija jau buvo panaikinta, o pilies statusas sumažintas iki pflegerijos.
XIV a. viduryje prie pilies susikūrė gyvenvietė, 1345 m. buvo pastatyta bažnyčia.
Centrinė Girdavos aikštė XX a. pirmajame ketvirtyje.
1347 m. prie pilies priartėjo Lietuvos kunigaikščio Algirdo būriai, tačiau šturmuoti Girdavos jie nesiryžo ir apsiribojo tuo, kad apiplėšė ir sudegino keturis apylinkių kaimus. 1398 m. rugsėjo 21 d. Girdava gavo miesto teises. 1406 m. buvo baigti statyti miesto įtvirtinimai. 1428 m. iš Nordenburgo / Nordenburg (Krylovas) į Girdavą buvo perkeltas dominikonų vienuolynas.
Pačioje Trylikos metų karo (1454–66) pradžioje Girdava stojo prieš Kryžiuočių ordiną, buvo užimta ordino karių ir 1469 m. neteko miesto teisių. Tais pačiais metais ji buvo perduota nuosavybėn saksų samdinių kapitonui Georgui von Schliebenui / Schlieben ir jo broliui Christophui kaip atlygis už karines paslaugas, ir iki 1809 m. Girdava priklausė von Schliebenų giminei. 1485 m. miestas sudegė ir buvo atstatytas tik 1493 m.
1525 m., sekuliarizuojant Ordiną, Girdavoje buvo uždarytas vietos dominikonų vienuolynas. 1585 ir 1665 m. Girdavą vėl nusiaubė dideli gaisrai. Pažymima, kad 1672 m. pilis jau stovėjo tuščia ir pamažu nyko. 1690 m. Girdavos bažnyčioje buvo įrengti karaliaučiškio meistro J. J. Mosengelio vargonai.
1708 m. karalius Frydrichas I suteikė Girdavai teisę rengti muges. Per 1709–10 m. marą Girdavoje mirė pusė jos gyventojų.
Įkūrus Prūsijos karalystę ir įvykdžius administracinę reformą, Girdava buvo priskirta Rastenburgo / Rastenburg (Kętšynas, Lenkija) apskričiai (kreisui). 1729 m. bažnyčioje buvo įrengti sakykla ir altorius. 1741 m. Girdavoje gimė filosofas ir politikos veikėjas T. G. von Hippelis / Hippel.
Septynerių metų karo metu, po mūšio prie Gros Jėgersdorfo / Groß Jägersdorf (Motornoje), prie Girdavos priartėjo priešakiniai kazokų būriai. Įtvirtinimais apjuosto miesto, ant kurio sienų pasirodė šautuvais ginkluoti miestiečiai, jie net nemėgino užimti, tačiau nusiaubė von Schliebenų pilies dvarą.
1809 m. Girdava nebebuvo von Schliebenų giminės nuosavybė, tačiau miesto teisių dėl to neatgavo.
Namas, pastatytas ant pilies pamatų Kinderhofe, Girdavoje.
1818 m., vykdant administracinę reformą, buvo sudaryta Girdavos apskritis (kreisas), kurios administracija įsikūrė Girdavoje. 1822 m. Girdava buvo rekonstruota, o 1831 m. jai sugrąžintas miesto statusas.
Mokykla ir vandentiekio bokštas Girdavoje.
Tuo tarpu Girdavos pilis liko dvaru, kuris sudarė atskirą dvaro apylinkę (Gutsbezirk) ir nepriklausė Girdavos savivaldybei. 1833 m. Girdavos pilies dvaras buvo parduotas pulkininkui baronui Wilhelmui Gisbertui Konradui von Rombergui / Romberg (1788–1856).
1871 m. Girdavos savivaldybei, be paties miesto, priklausė dar aštuonios gyvenvietės, iš viso savivaldybėje buvo 221 gyvenamasis namas. Tais pačiais metais Girdavos pilies dvaro apylinkę sudarė 15 gyvenviečių su 59 gyvenamaisiais namais. 1872 m. pulkininko von Rombergo sūnus generolas leitenantas Maximilianas Konradas Josephas baronas (Freiherr) von Rombergas (1824–1904) nugriovė priešpilio (forburgo) pastatus ir pastatė gyvenamąjį namą. Tais pačiais 1872 m. per miestą nutiestas Įsrūties–Alenšteino / Insterburg–Allenstein (Černiachovskas–Olštynas) geležinkelis. 1882 m. Girdavos dvarą nupirko Alfredas von Jansonas. 1898 m. atidarytas geležinkelio susisiekimas Girdava–Karaliaučius per Fridlandą / Friedland (Pravdinskas) ir Prūsų Ylavą / Preußisch Eylau (Bagrationovskas). Dėl to Girdava tapo svarbiu geležinkelio mazgu.
1905 m. Girdavoje buvo pastatytas apskrities valdybos pastatas (kreishauzas), o 1909 m. – pilies malūno pastatas. 1913 m. Girdavos bažnyčioje kilo didelis gaisras.
Pirmojo pasaulinio karo metu miestas smarkiai nukentėjo. Per 1914 m. rugsėjo 9 d. apšaudymą ir mūšį buvo sugriauta apie 150 pastatų, pusė jų – gyvenamieji namai. Daugiausia nukentėjo istorinė dalis. Tačiau jau iki 1921 m. visi namai buvo suremontuoti, ir taikytos remonto technologijos iki šiol klaidina turistus, manančius, kad mato autentiškus viduramžių pastatus. Prie atstatymo prisidėjo miestai partneriai – Budapeštas ir Berlynas-Vilmersdorfas. Girdavos pastatų rekonstrukcijoje dalyvavo architektai Ludolfas Augustas Heinrichas Stoffregenas / Stoffregen (1879–1929), Otto Walteris Kuckuckas / Kuckuck (1871–1942) ir Hugo Wagneris / Wagner (1873–1944). 1916 m. liepos 25 d. buvo atidaryta siaurojo geležinkelio atšaka Girdava–Bartenas / Gerdauen–Barten (Železnodorožnas–Barciany, Lenkija), priklausiusi Rastenburgo siauriesiems geležinkeliams / Rastenburger Kleinbahnen. Po Pirmojo pasaulinio karo miestas buvo prekybos grūdais centras, čia taip pat veikė gelumbės fabrikas ir odų gamykla.
Geležinkelio stotis Girdavoje.
1931 m. miesto bendruomenei priklausė 20 priemiesčio kaimų, palivarkų, girininkijų ir kitų gyvenviečių. Girdavoje buvo 355 gyvenamieji namai ir 1054 ūkiniai pastatai.
Kinderhofo alaus darykla (neišlikusi).
Prieškario metais pagrindinės Girdavos įmonės buvo mašinų gamykla, alaus darykla, lentpjūvė ir malūnas. Mieste veikė vandentiekis su siurbline ir vandens bokštu. Vaikai mokėsi miesto realinėje ir žemės ūkio mokyklose. Veikė visos apskrities centrui būdingos įstaigos: rotušė, Kreishaus (apskrities valdyba), apskrities ligoninė, administracinis teismas, finansų valdyba. Iš socialinių objektų taip pat minimi senelių namai, kultūros namai, žydų kultūros centras (iki nacių atėjimo į valdžią), sporto aikštelė ir teniso kortas. Veikė du viešbučiai.
1945 m. sausio 27 d., po parą trukusio mūšio, Girdavą užėmė Raudonosios armijos 28-osios armijos kariai. Per kovos veiksmus miestas nukentėjo, tačiau nuostoliai nebuvo dideli.
1946 m. jau sovietinėje Girdavoje buvo apie 400 pastatų. Iki 1946 m. mieste veikė geležinkelio stotis ir pieninė. Buvo siuvykla ir batų dirbtuvė. 1946 m. rugsėjį Girdavoje pradėjo veikti pradinė mokykla. Iki 1946 m. lapkričio 1 d. nuspręsta suteikti Girdavai darbininkų gyvenvietės statusą. Rajono valdžia pasiūlė kelis naujus pavadinimus – Višnevskoje, vėliau Komsomolskoje ir Komsomolskas, tačiau srities administracija nė vieno iš jų nepatvirtino.
1947 m. birželio 17 d. Girdava pervadinta Železnodorožno gyvenviete. Tuo pačiu metu įsteigta Pravdinsko rajono Železnodorožno apylinkės taryba. Tačiau jau 1947 m. liepos 25 d. gyvenvietės statusas buvo pakeltas – Železnodorožnas tapo naujai įkurto Železnodorožno rajono centru. 1947 m. Železnodorožne buvusios Kinderhofo alaus daryklos vietoje pradėjo veikti alaus gamykla. Atidaryta vidurinė mokykla, ligoninė su 25 lovomis ir ambulatorija. 1949, 1951 ir 1952 m. srities valdžia bandė išsirūpinti Železnodorožnui miesto statusą, tačiau Maskva jai atsisakydavo. Iki 1949 m. gyvenvietėje atidaryta sviesto gamykla, baldų dirbtuvė, konditerijos cechas ir nedidelė dešrų gamykla. Taip pat pradėjo veikti miškų ūkis. Geležinkelio stotyje buvo garvežių depas. Rajono ligoninė išplėsta iki 60 vietų, atidaryti lopšelis, vaikų darželis, biblioteka, 500 vietų kultūros namai ir 300 vietų kino teatras, pirtis, viešbutis.
Girdavos centras iki...
6-ajame dešimtmetyje Železnodorožne pradėjo veikti plytinė. Buvusiame Kreishaus pastate įsikūrė vidurinė mokykla. 1957–1959 m. gyvenvietė buvo apželdinta, prie ežero pradėjo veikti maudykla, įrengta vaikų žaidimų aikštelė.
...ir po Pirmojo pasaulinio karo.
1962 m. Železnodorožno rajonas buvo panaikintas ir prijungtas prie Černiachovsko, o nuo 1963 m. – prie Pravdinsko rajono. Tais pačiais metais pastatytas 230 vietų kino teatras. 1964 m. gyvenvietėje atidaryta tuberkuliozės ligoninė, 1967 m. pastatyti nauji kultūros namai, 1968 m. – vaikų muzikos mokykla.
8-ojo dešimtmečio pradžioje gyvenvietės mokykla perkelta į naują pastatą, o buvusiame Kreishaus įsikūrė internatinė mokykla vaikams našlaičiams. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje gyventojų skaičius pasiekė maksimumą ir nuo tada tik mažėjo. 8–9-ajame dešimtmetyje žinomiausia Železnodorožno įmone išliko alaus gamykla, kurios alus buvo laikomas geriausiu srityje ir buvo žinomas net už jos ribų. Pasak legendos, taip buvo todėl, kad gamybai vadovavo gamykloje paliktas vokietis. Pagal darbuotojų skaičių pirmavo plytinė, kurioje dirbo 182 žmonės.
Dešimtajame dešimtmetyje miesto įmonės buvo pertvarkytos į akcines bendroves, tačiau tai nepadėjo joms išsilaikyti. Alaus gamykla netrukus užsidarė, sviesto ir sūrių gamyklą supirko AB „Moloko“, o plytinė kelis kartus keitė savininkus ir vis tiek gamino minimaliai produkcijos.
Gyvenvietėje bandyta plėtoti turizmą, tačiau pilies ir pilies malūno rekonstrukcijos projektai buvo vykdomi nekompetentingai ir nutraukti, be to, pilies griuvėsiams padaryta didelė žala. 1992–1998 m., remiant vokiečių pusei, Girdavos bažnyčioje atlikti griuvėsių konservavimo darbai.
2004 m. gyvenvietė gavo Železnodorožno miesto tipo gyvenvietės miesto savivaldybės statusą; į ją taip pat įėjo 30 kaimo gyvenamųjų vietovių. 2006 m. gyvenvietėje veikė mokykla, poliklinika, kultūros ir laisvalaikio centras, vaikų kūrybos namai, vaikų darželis, biblioteka, muzikos mokykla. Tais pačiais 2006 m. Kreishaus pastatas pripažintas avariniu, o vaikų internatas perkeltas į Sevskojės gyvenvietę. Nuo 2011 m. naujasis savininkas pradėjo ardyti alaus gamyklos pastatus dėl plytų, todėl visas kompleksas buvo sunaikintas. 2017 m. Rusijos geležinkelių (RŽD) nurodymu buvo smarkiai apgriauti 1890 m. statybos dvyniai geležinkelio vandens bokštai. Griovimas sustabdytas visuomenės reikalavimu, tačiau bokštams iki to laiko jau buvo padaryta nepataisoma žala.
Vaizdas į Železnodorožną iš Černiachovskio gatvės, jungiančios centrą su rytine gyvenvietės dalimi.
2020 m. pradėtas plataus masto prieškarinių pastatų remontas, siekiant padidinti gyvenvietės patrauklumą turistams. 2021 m. Železnodorožne atidarytas muziejus „Patefon“, tačiau jau 2022 m. pasirodė skelbimas apie jo patalpų pardavimą.
Pervomaiskajos gatvė prieš kapitalinį remontą ir po jo XXI a. pirmajame ketvirtyje.
Lankytinos vietos: Girdavos pilies griuvėsiai (1325), bažnyčia (1345), pilies malūnas (1909), dvynių geležinkelio vandens bokštų griuvėsiai (1890), geležinkelio vandens bokštas (1901), miesto vandens bokštas (1921), Kreishaus (1905), rotušės pastatas (XIX a. pab.), fachverkiniai sandėliai (XIX a. pab.), stoties pastatas (XX a. pr.), pašto pastatas (XX a. pr.), banko „Ostpreußische Landschaft“ pastatas (XX a. pr.), teismo pastatas (XX a. pr.), mokyklos pastatas (XX a. pr.), joanitų ligoninės pastatas (1926), gyvenamieji namai (XIX a. pab. – XX a. pr.), 50 rusų ir 14 vokiečių karių kapai (1914), paminklas žuvusiesiems Pirmajame pasauliniame kare (1936), sovietų karių brolių kapai (345 žm., paminklas 1957).
Papildoma informacija
Girdavos miesto – Železnodorožno gyvenvietės gyventojų skaičiaus kaita: 1729 – 813, 1782 – 1600, 1831 – 2096, 1867 – 2861, 1871 – 3009, 1875 – 2864, 1885 – 2887, 1890 – 2858, 1910 – 4578, 1915 – 4339, 1933 – 4712, 1939 – 5125, 1946 (lapkr.) – 4601, 1946 (gruod.) – 7602, 1947 – 994, 1959 – 3380, 1966 – 3500, 1970 – 3661, 1979 – 3772, 1989 – 3246, 2002 – 2945, 2005 – 2767, 2009 – 2863, 2010 – 2767, 2012 – 2809, 2013 – 2802, 2014 – 2831, 2015 – 2830, 2016 – 2767, 2017 – 2728, 2018 – 2676 gyventojai.
Girdavos pilies dvaro apygardos gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 1186, 1871 – 1217,
Kinderhofo alaus daryklos gyventojų skaičius: 1905 – 74 gyventojai.
Kinderhofo lentpjūvės gyventojų skaičius: 1905 – 65 gyventojai.
Damerau girininkijos gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 36, 1986 – 10 gyventojų.
Girdavos savivaldybės gyventojų sudėtis 1871 m.: evangelikai – 2932, katalikai – 27, judėjai – 50, vaikai iki 10 metų – 706, raštingi – 1865 (85 %), akli – 2, kurčnebyliai – 1, psichikos ligoniai – 1.
Girdavos pilies dvaro apygardos gyventojų sudėtis 1871 m.: evangelikai – 1215, katalikai – 2, vaikai iki 10 metų – 273, raštingi – 761 (81 %), akli – 1, kurčnebyliai – 1, psichikos ligoniai – 1.
1 – iš jų 228 vokiečiai.
2 – iš jų 178 vokiečiai.
Kinderhofas buvo įkurtas kaip ordino palivarkas. XIX a. palivarkas priklausė Girdavos pilies dvaro apygardai ir Girdavos parapijai. 1874 m. balandžio 9 d., įsteigus Girdavos pilies valsčių, Kinderhofo palivarkas buvo įtrauktas į jį kaip savarankiška dvaro apygarda, tačiau jau iki 1883 m. šios minties atsisakyta, ir palivarkas, kaip ir anksčiau, liko Girdavos pilies dvaro apygardos dalimi. Vyriausiasis inspektorius Morgensternas / Morgenstern iš Kinderhofo ėjo valsčiaus viršaičio pareigas nuo 1901 m. iki valsčiaus panaikinimo 1930-aisiais.
Kinderhofo palivarke klestėjo alaus gamyba. Girdavos pilies savininkas Maximilianas von Rombergas 8-ojo dešimtmečio pradžioje pastatė pagrindinius alaus daryklos pastatus – triaukštę salyklinę, katilinę, šaldymo stotį, fermentacijos rūsius ir sandėlį. 1881 m. naujasis daryklos savininkas Alfredas von Jansonas komplektą išplėtė. 1896 m. pastatytas daryklos kontoros pastatas, 1900-aisiais atnaujinta salyklinės, išpilstymo ir šaldymo įranga, taip pat atidarytas statinių gamybos cechas. 4-ajame dešimtmetyje darykloje paleista limonado išpilstymo linija.
Damerau buvo palivarkas, priklausęs Girdavos pilies dvaro apygardai. Palivarkas priklausė Girdavos parapijai. 1928 m. rugsėjo 30 d. Girdavos pilies dvaro apygarda buvo panaikinta, ir palivarkas įėjo į Girdavos miesto savivaldybės sudėtį
Damerau girininkija priklausė Girdavos pilies dvaro apygardai / Gerdauen, Schloß (Železnodorožnas). Parapijos bažnyčia buvo Girdavoje. 1928 m. rugsėjo 30 d. dvaro apygarda buvo panaikinta, ir girininkija įėjo į Girdavos miesto savivaldybės sudėtį. Prieškario metais šalia girininkijos buvo šaudykla.
Kreishaus. 2022 m. pabaigos duomenimis pastatas išlikęs, tačiau nenaudojamas.
Waldhöhe įkurtas 1853 m. kaip palivarkas Girdavos savivaldybės sudėtyje. Palivarkas priklausė Girdavos parapijai. Waldhöhe palivarką sudarė vienas didelis ūkis.
Weidenhof iki 1921 m. gegužės 1 d. vadinosi Abbau du Vignau. Tai buvo palivarkas su vienu vidutinio dydžio ūkiu, priklausęs Girdavos miesto savivaldybei. Palivarkas priklausė Girdavos parapijai.
Gerdauenhöfchen įkurtas 1842 m. kaip palivarkas Girdavos miesto savivaldybės sudėtyje. Palivarkas priklausė Girdavos parapijai. Palivarką sudarė vienas didelis ūkis.
Hochheim iki 1893 m. sausio 23 d. vadinosi Abbau Mollenbauer ir buvo palivarkas Girdavos savivaldybės sudėtyje. Palivarkas priklausė Girdavos parapijai. Hochheimo palivarką sudarė vienas vidutinio dydžio ūkis.
Girdavos parapijos sudėtis: Adamswalde (Novo-Galičevskis), Altendorf (Višniovoje), girininkija / Forsthaus Altenweg (54°23'36'' š. pl. 21°21'55'' r. ilg.), Althof (Gogolevskoje), Arbeitsdank (Čaikino, dalis), Berthawerth (54°19'23'' š. pl. 21°21'34'' r. ilg.), Brolost (Čaadajevo), Christinenfeld (Sovchoznoje), Damerau (Dežniovo), Döhrings (Deržavino), Doyen (nuo 1938 m. Dugen, Duje, Lenkija), Friedrichswalde (Novo-Bijskoje), Girdava (Železnodorožnas), Gerdauenhöfchen (Tichonovo), Gneisenau (Cholmogorje), Großheim (Kostromino), Grümheim (Kostromino), Hochheim (Slavianskoje), Kanoten (Kanoty, Lenkija), Karolinenhof (Zviozdnoje), Kinderhof (Železnodorožnas, dalis), Klein Gerdauen (Šapošnikovo), Klintehenen (Znamenka), Königsfelde (Vostočnoje), Korklack (Kurławki, Lenkija), Kröchern (Novo-Galičevskoje), Lablack (Liublino), Langmichels (Michailovo), Melchersdorf (Iljušino), Mühling (Cholmogorje), Neuendorf (Novosiolki), Neuendorfshof (Odojevskoje), Neuhof (Sovchoznoje), Partsch (Cholmogorje), Peißnick (Cholmogorje), Posegnick (Zori), Prätlack (Krymskoje), Rathsthal (Ranneje), Rauschen (Čaikino), girininkija / Forsthaus Spochthaus (54°25'18'' š. pl. 21°20'18'' r. ilg.), dvaras / Gut Trausen (Lipniaki), palivarkas / Vorwerk Trausen (Aivazovskoje), girininkija / Forsthaus Trausen (Lipniaki, dalis), Waldhöhe (Ušinskoje), Weisenhof (Rylejevo), Wilhelmshof (Marinovka), Wisdehlen (Cholmogorje), Wolla (nuo 1938 m. Ebenau, Volnoje).
Girdavos pilies dvaro apygardos sudėtis 1905 m.: Albrechtsfelde (54°26'02'' š. pl. 21°12'48'' r. ilg.), girininkija / Forsthaus Altenweg (54°23'36'' š. pl. 21°21'55'' r. ilg.), Althof (Gogolevskoje), plento prižiūrėtojo namas / Chausseehaus (54°23'02'' š. pl. 21°18'08'' r. ilg.), Christinenfeld (Sovchoznoje), Damerau (Dežniovo), Döhrings (Deržavino), Gneisenau (Cholmogorje), Girdavos stotis / Bahnhof Gerdauen (Železnodorožno stotis), Girdavos pilis / Schloß Gerdauen (Železnodorožnas, dalis), Kinderhofo lentpjūvė / Dampfsägewerk Kinderhof (Železnodorožnas, dalis), Kinderhofo alaus darykla / Brauerei Kinderhof (Železnodorožnas, dalis), Kinderhofo palivarkas / Vorwerk Kinderhof (Železnodorožnas, dalis), Kinderhofo plytinė / Ziegelei Kinderhof (Železnodorožnas, dalis), Kröchern (Novo-Galičevskoje), Mühling (Cholmogorje), girininkija / Försthaus Mühling (54°25'18'' š. pl. 21°13'13'' r. ilg.), Neuhof (Sovchoznoje), Partsch (Cholmogorje), girininkija / Forsthaus Spochthaus (54°25'18'' š. pl. 21°20'18'' r. ilg.), girininkija / Forsthaus Trausen (Lipniaki, dalis), palivarkas / Vorwerk Trausen (Aivazovskoje), Wisdehlen (Cholmogorje).
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de, Michailas Ogorodnikovas.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
