Germau buvo įkurtas kaip Vokiečių ordino pilis apie 1270 metus, nors įtvirtinta prūsų gyvenvietė Girmovė čia buvo ir anksčiau. Pirmą kartą ji paminėta ordino dokumentuose apie 1230 m. 1252–53 m. žiemą netoli Girmovės buvo sumušta kryžiuočių kariuomenė, vadovaujama Kristburgo komtūro Heinricho Stangės, pats komtūras ir jo brolis Hermanas žuvo arba pateko į nelaisvę.
Iš pradžių kaip pilis buvo naudojamas prūsų žemių (medžio ir žemių) įtvirtinimas. 1301 metų dokumentuose nurodomas pirmasis vietovės kamerarijus – kilmingas prūsas Leikautė. 1310-aisiais pilį pradėta perstatyti iš akmens. Iki 1321 m. iškilo galingas keturkampis statinys. Nuo 1331 metų pilis minima kaip Germau kameramto centras.
1463 metais, per Trylikos metų karą (1454–66), Germau pilį užėmė ir sugriovė elbingiečiai ir lenkai, po to ji jau niekada nebuvo visiškai atstatyta. 1507-aisiais Germau kaip atramos punktą mini didysis magistras Frydrichas Saksas.
Nuo 1525 metų Germau pilis tapo kunigaikščio valda, o nuo 1581 m. – gintaro valdytojo rezidencija, čia iš Lochstedto / Lochstädt perkelta ir gintaro kamara. 1586-aisiais pilis restauruota, 1644–93 m. joje veikė gintaro teismas. Netoliese, ant Galgenbergo kalvos, stovėjo kartuvės gintaro monopolio pažeidėjams. Iki 1693 m. pilis galutinai sunyko, gintaro teismas ir kamara persikėlė į Palmnicken (Jantarnas).
XVII a. pabaigoje pilis imta aktyviai ardyti statybinėms medžiagoms, iki 1760 m. iš jos liko vienas flygelis, kuris buvo kapitaliai suremontuotas ir paverstas bažnyčia.
XIX a. Germau buvo kaimas, sudaręs kaimo bendruomenę Žuvininkų / Fischhausen landkreise (nuo 1939 m. – Sembos / Samland landkreisas). Germau bažnyčia buvo parapinė apylinkių kaimams ir dvarams.
1874 metais Žuvininkų landkreise buvo įsteigtas Germau amtsbezirkas Nr. 9, į kurį įėjo keturios kaimo bendruomenės: Germau (Russkoje), Krattlau (Syčiovas), Lengnieten (Ščiorsovas), Willkau (Jenisejevas), taip pat du gutsbezirkai: Kirpehnen (Povarovka) ir Trulick (Aleksinas). Germau gyventojai ėjo amtsbezirko valdytojo pareigas 1913–31 m. (bendruomenės seniūnas Felchneris / Felchner) ir 1931–45 m. (laiškanešys Wölkas / Wölk). 1928-09-30 Germau (Russkoje) bendruomenė buvo sujungta su Krattlau (Syčiovas) bendruomene, Trulick (Aleksinas) ir Kirpehnen (Povarovka) gutsbezirkais, taip pat Sacherau (Morozovka) gutsbezirku iš Gauten (Putilovas) amtsbezirko į naują Germau (Russkoje) kaimo bendruomenę. 1928-10-17 Willkau (Jenisejevas) bendruomenė buvo įtraukta į Lengnieten (Ščiorsovas) kaimo bendruomenę. Dėl to Germau amtsbezirką ėmė sudaryti dvi kaimo bendruomenės: Germau (Russkoje) ir Lengnieten (Ščiorsovas), iki 1945 m. jo sudėtis daugiau nesikeitė.
Nuo 1928 metų į Germau kaimo bendruomenę įėjo: Germau (Russkoje) ir Krattlau (Syčiovas) kaimai, dvarai: Trulick (Aleksinas), Sacherau (Morozovka), Kirpehnen (Povarovka), palivarkai: Annchenthal (54°49'58'' š. pl. 20°02'58'' r. ilg.), Ellerhaus (54°48'58'' š. pl. 20°03'06'' r. ilg.), Panjes (Osokinas) ir Germau-Kirpehnen geležinkelio stotis (Russkoje sustojimo punktas). 1936–42 m. Germau bažnyčia buvo paskutinį kartą suremontuota.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą kaime veikė pieninė, pietrytiniame kaimo pakraštyje stovėjo vėjo malūnas.
1945 metų vasario 1-osios naktį į 2-ąją Germau užėmė 91-osios šaulių divizijos ir 435-ojo savaeigės artilerijos pulko kariuomenė, išstūmusi iš ten vokiečių 9-ojo armijos korpuso dalinius ir folkšturmą. Po to, 1945 m. vasarį, 91-oji šaulių divizija Germau pateko į apsuptį ir buvo priversta trauktis. Pakartotinai Germau užimtas 1945-04-16.
1947-11-17 Germau buvo pervadintas Russkojės gyvenviete. Iš pradžių ji įėjo į Jantarno kaimo tarybą. 1955-aisiais gyvenvietėje buvo aštuoni namai. Nuo 1959 m. ėmė priklausyti Povarovkos kaimo tarybai. XX a. septintajame dešimtmetyje Germau bažnyčia galutinai sugriuvo. XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje gyvenvietėje buvo apie 60 namų. 2010-aisiais gyvenvietėje buvo apie 68 namai.
Gyvenvietės koordinatės: 54°50'32'' š. pl. 20°00'39'' r. ilg.
Lankytinos vietos: bažnyčios griuvėsiai, memorialinis kompleksas ant sovietų karių brolių kapo (1951, memorialas 1982, 2026 žm.), vokiečių karių ir Germau gyventojų kapavietė (atkurta 1992–95, 3300 žm.), senovinis žemių įtvirtinimas (Schanze, 54°50'22'' š. pl. 20°01'11'' r. ilg.).
Gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 762, 1910 – 683, 1984 – 90, 2002 – 216, 2010 – 2043 gyventojai.
Germau bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 762, 1910 – 683, 1933 – 1148, 1939 – 1142 gyventojai.
Annchenthal gyventojai: 1905 – 17 gyventojų.
Ellerhaus gyventojai: 1905 – 15 gyventojų.
Papildomai
Germau bažnytinės parapijos sudėtis: Annchenthal, Adlig Linkau (Tichorečenskoje), Bohnau (Zemlianičnoje), Willkau (Jenisejevas), Gauten (Putilovas), Germau (Russkoje), Germau durpynas / Torfbruch Germau (54°52'04'' š. pl. 20°00'32'' r. ilg.), Godnicken (Čechovas), Grebieten (54°49'15'' š. pl. 19°58'53'' r. ilg.), Saltnicken (Parašiutnoje), Sacherau (Morozovka), Joglauken (Grušinas), Kirpehnen (Povarovka), Klein Nodems (54°49'51'' š. pl. 19°58'00'' r. ilg.), Klein Powayen (Izobilnoje), Korjeiten (Putilovas), Krattlau (Syčiovas), Lengnieten (Ščiorsovas), Lesnicken (Rakušinas), Linkau palivarkas / Vorwerk Linkau (Tichorečenskojės dalis), Mellies palivarkas / Vorwerk Mellies (54°49'30'' š. pl. 20°03'46'' r. ilg.), Nöpkeim (54°47'10'' š. pl. 20°02'03'' r. ilg.), Nodems (Okuniovas), Panjes (Osokinas), Powayen (Bliznecovas), Polennen (Kruglovas), Rothenen (Rakitinas), Trulick (Aleksinas), Spinnerhaus (54°48'43'' š. pl. 20°04'28'' r. ilg.), Strandhaus (54°49'03'' š. pl. 19°57'32'' r. ilg.).
Šiuolaikinė Michailo Ogorodnikovo nuotrauka.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
