Gilija pirmą kartą paminėta 1411 metais. 1497-aisiais pirklys ir gyvulių augintojas Georgas Weyse gauna privilegiją atidaryti karčiamą, kurioje taip pat buvo įrengta alaus darykla ir degtinės gamyba. Po 1500 m. į Giliją persikėlė tiek daug lietuvių, kad XVI a. čia vyravo lietuvių kalba. 1679 m. Gilijoje buvo kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas. Čia jis gavo žinią apie savo kariuomenės pergalę prieš švedus. 1707 metais Gilijoje pastatyta fachverkinė bažnyčia, tapusi parapine aplinkiniams kaimams. 1849–51 m. ankstesnės bažnyčios vietoje iškilo neogotikinė plytų bažnyčia. Vėliau šalia jos pastatyta varpinė.
Gilijos žvejų vimpelas.
1874 metais Labguvos landkreise buvo įsteigtas Gilijos amtsbezirkas Nr. 14, į kurį įėjo dvi kaimo bendruomenės: Gilija (Matrosovas) ir Marienbruch (Saženci).
Gilija XX a. pradžios Rytų Prūsijos topografiniame žemėlapyje.
Amtsbezirko valdytojas 1877–84 m. buvo Gilijos gyventojas, vyriausiasis pasienio inspektorius D. Boywindtas / Boywindt, vėliau, 1884–90 m., nuomininkas Albertas Boywindtas (paskui persikėlęs į Marienbruchą), o 1930–45 m. – nuomininkas iš Gilijos Kratteitas / Kratteit. 1881-aisiais į Gilijos amtsbezirką įėjo dalis Tawellningkeno vyriausiosios girininkijos / Oberförsterei Tawellningken (Zapovednoje, dalis) miško gutsbezirko, o iki 1908 metų – ir visas miško gutsbezirkas. Tačiau 1935-12-01 Tawellningkenas buvo išskirtas į savarankišką amtsbezirką. 1929 m. iki Gilijos nutiestas pirmasis automobilių kelias, iki tol su kaimu buvo susisiekiama tik vandeniu. 1933-iaisiais atidarytas autobusų maršrutas Labguva–Gilija. Prieš karą čia veikė du fabrikai (tarp jų didžiausias Rytų Prūsijoje nendrių fabrikas), dvi mokyklos, 10 maisto prekių parduotuvių. Kaime buvo keltas, prieplauka ir trys vėjo varomi vandens nusausinimo įrenginiai.
Tipiški vietiniai nameliai, už kurių matyti žvejų valčių burės.
1945-01-19 prasidėjo vietos gyventojų evakuacija, o 1945-01-21 gyvenvietę užėmė Raudonosios armijos daliniai.
Pavasarinis Matrosovkos vaizdas – taip dabar vadinama upė, davusi gyvenvietei vardą.
1947-11-17 Gilija pervadinta Matrosovo gyvenviete. Iš pradžių įėjo į Zalivino kaimo tarybą. 1948 m. deportuoti likę vokiečių gyventojai. Nuo 1965 metų – Golovkino kaimo taryboje. 1973-iaisiais gyvenvietėje buvo 71 namas. 1984 m. veikė ligoninė. 1990-aisiais uždaryti kultūros namai ir mokykla, vaikai ėmė važinėti į mokyklą Golovkine.
Gyvenvietės koordinatės: 55°00'43'' š. pl. 21°14'26'' r. ilg.
Lankytinos vietos: bažnyčios griuvėsiai (1849–51), Pirmajame pasauliniame kare žuvusiųjų paminklo postamentas (XX a. 3-iasis dešimtmetis), paminklas žvejams, prieškarinis navigacinis stiebas.
Gyventojų skaičiaus kaita: 1820 – 284, 1905 – 1623, 1910 – 1566, 1933 – 1352, 1939 – 1154, 1984 – 190, 2002 – 122 gyventojai.
Šiuolaikinė Michailo Ogorodnikovo nuotrauka.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
