Rytinėje ir vakarinėje pusėse – gražūs laiptuoti frontonai; varpas kabojo vakarinio skydo viršutinėje dalyje, bokšto nebuvo. Aukštoje vidaus patalpoje palei sienas buvo emporos (balkoninės galerijos). Sakykla ir altorius buvo sujungti. Iš senosios bažnyčios liko kelios medinės figūros. 1851 m. senieji vargonai buvo suremontuoti ir atnaujinti.
Antrojo pasaulinio karo metais kovos šios apylinkės nepalietė. Ir kai 1948 m. čia atvyko pirmieji persikėlėliai, bažnyčia ir gyvenvietė buvo sveikos. Bažnyčioje net vargonai veikė.
Pirmasis apylinkės tarybos pirmininkas buvo Piotras Arsentjevičius Černiukas. Jo įsakymu XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje bažnyčią pradėjo ardyti dėl plytų, iš kurių buvo planuojama pastatyti kažkokius tvartus. Bažnyčia buvo išardyta iki rytinės sienos. Tačiau sukrautos plytos taip ir nebuvo panaudotos – gyventojai jas išsinešiojo savo ūkio reikmėms.
1990 m. pradžioje Golovkino kolūkiečiai tęsė galutinį bažnyčios ardymą dėl plytų rūsiams statyti. Tačiau ardymas vyko labai vangiai.
1990 m. spalio mėnesį iš bažnyčios buvo išlikusi rytinė siena ir altoriaus priestata. Senosios prieškarinės kapinės naudojamos pagal paskirtį, tačiau viskas apaugę krūmais ir medžiais. Čia dar išlikę senų vokiškų antkapių.
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
