Groß Kuhren įkurtas 1400 metais, nors gyvenvietės vietoje žvejų kaimas Pella buvo ir anksčiau. 1404-aisiais minimas kaip Kuwrendorf, vėliau iki 1563 m. – kaip Couhren. Nuo XIX a. vidurio Groß Kuhren dėl apylinkių gamtos grožio – populiari turizmo vieta.
1785 metais Groß Kuhren buvo priskiriamas karališkiesiems kaimams / Königlich Dorf, jame buvo 48 namų ūkiai. Iki 1818 m. kaime tebebuvo 48 namų ūkiai, tačiau jis minimas kaip „valstiečių“ kaimas / Bauer-Dorf.
XIX a. Groß Kuhren buvo kaimas, nuo 1818 metų sudaręs kaimo bendruomenę Žuvininkų / Fischhausen (Primorskas) apskrityje (nuo 1939 m. ji tapo Sembos / Samland landkreiso dalimi). Iki 1913 m. kaimas priklausė Heiligenkreutz (Krasnotorovka) parapijai. 1871-aisiais Groß Kuhren buvo 72 gyvenamieji namai, kuriuose gyveno 131 šeima ir 4 viengungiai. 1874-06-13 Groß Kuhren kaimo bendruomenė buvo įtraukta į įsteigtą Groß Kuhren amtsbezirką.
Paplūdimys Groß Kuhren.
XX a. pradžioje Groß Kuhren gavo kurorto statusą. 1913 metais Groß Kuhren pastatyta sava bažnyčia. Nuo 1939 m. atidarytas susisiekimas Kranto–Piliavos (Zelenogradskas–Baltijskas) geležinkelio atšaka, kurioje Groß Kuhren pastatyta stotis. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Groß Kuhren buvo 130 pastatų.
Kaimo peizažas su Groß Kuhren bažnyčia.
Pirmą kartą Groß Kuhren 1945-04-03 užėmė 271-ojo atskirojo motorizuoto specialiosios paskirties bataliono (gvardijos majoras A. Kobylinskis) 2-oji automatininkų kuopa. Tačiau jau 1945-04-04 vokiečių kariuomenė gyvenvietę atsiėmė. Raudonoji armija ją pakartotinai užėmė 1945-04-15.
1947-11-17 Groß Kuhren pervadintas Primorjės gyvenviete.
Iš pradžių priklausė Primorsko (nuo 1963 m. – Zelenogradsko) rajono Jantarnajos kaimo tarybai. 1951-aisiais tapo įsteigtos Primorjės gyvenvietės tarybos centru. 1955 metais Primorjėje buvo 87 namai. Sovietmečiu Primorjėje veikė žvejų kolūkis. 1990-ųjų pabaigoje gyvenvietėje buvo apie 240 namų.
Lankytinos vietos: bažnyčia (1913), prieškariniai gyvenamieji namai, paminklas Leninui, Rosenschlucht ir Morgenschlucht daubos, Zipfelbergo kalnas / Zipfelberg – aukščiausia Baltijos pakrantės vieta Sembos krašte (54,1).
Gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 320, 1830 – 278, 1867 – 592, 1871 – 616, 1885 – 650, 1905 – 516, 1910 – 575, 1919 – 718, 1925 – 695, 1933 – 705, 1939 – 844, 1979 – 745, 1989 – 705, 2002 – 848, 2010 – 954, 2012 – 958, 2014 – 1019, 2015 – 1008, 2016 – 1013, 2017 – 1097 gyventojai.
Groß Kuhren gyventojų sudėtis 1871 m.: krikščionių evangelikų – 611, katalikų – 1, judėjų – 4, vaikų iki 10 metų – 140, raštingų – 336 (71 %).
Groß Kuhren amtsbezirkas
1874-06-13 Žuvininkų apskrityje buvo įsteigtas Groß Kuhren amtsbezirkas Nr. 40, į kurį įėjo penkios kaimo bendruomenės: Alt Katzkeim (Tolbuchinas), Groß Kuhren (Primorje), Mandtkeim (Maiskis), Neu Katzkeim (Barkasovas) ir Schalben (Orechovas). Neu Kuhren gyventojai ėjo amtsbezirko valdytojo pareigas 1919–21 m. (vyresnysis mokytojas Schilfertas / Schilfert) ir nuo 1931 m. (mūrininkas Karlas Fischeris / Fischer).
Ne vėliau kaip 1908 m. Neu Katzkeim bendruomenė (Barkasovas) buvo išformuota, o pats kaimas įtrauktas į Warnicken miško gutsbezirką / Warnicken, Forst (Lesnoje), kurio dalis dabar buvo Groß Kuhren amtsbezirke.
1928-10-17 Mandtkeim bendruomenė (Maiskis) įėjo į Schalben (Orechovas) kaimo bendruomenę. 1928-12-01 Warnicken miško gutsbezirko dalis, būtent Neu Katzkeim kaimas (Barkasovas), buvo įtraukta į Alt Katzkeim (Tolbuchinas) kaimo bendruomenę. Taigi Groß Kuhren amtsbezirką ėmė sudaryti trys kaimo bendruomenės: Alt Katzkeim (Tolbuchinas), Groß Kuhren (Primorje) ir Schalben (Orechovas), ir iki 1945 m. jo sudėtis daugiau nesikeitė.
Šiuolaikinė nuotrauka (pačiame viršuje): Michailas Ogorodnikovas.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
