1550 m. dvaro savininkas buvo ginklų meistras fon Folleris / Foller, 1570 m. gavęs bajorystės raštą. 1713 m. šeimininku tapo Jakobas Lexdehnas / Lexdehn. 1785 m. kaip savininkas minimas fon Didenburgas / Didenburg, o apie 1900 m. dvarą įsigijo išradėjas Georgas Knorras / Knorr (1859–1911).
1785 m. Groß Mischen buvo priskiriamas bajorų dvarams (adelich Gut) ir turėjo 11 namų ūkių. Dvaras priklausė Wargeno / Wargen (Kotelnikovo) parapijai ir įėjo į Schakenscheno / Schakenschen apskritį. Iki 1818 m. namų ūkių skaičius nepasikeitė, o gyvenvietės statusas pasikeitė į bajorų palivarką (adliches Vorwerk).
XIX a. antrojoje pusėje Groß Mischen buvo riterių dvaras (Rittergut), nuo 1867 m. sudarantis gutsbezirką Fischhauseno / Fischhausen apskrityje (Primorskas; 1939 m. sujungta į Sembos / Samland apskritį). Dvaras, kaip ir anksčiau, priklausė Wargeno (Kotelnikovo) parapijai.
Iki 1871 m. į gutsbezirką taip pat įėjo palivarkai: Klein Mischen (54°49'48'' š. pl. 20°24'42'' r. ilg.), Perkuiken (54°49'24'' š. pl. 20°26'31'' r. ilg.). Pažymėtina, kad Perkuikeno palivarkas XVIII–XX a. priklausė kitai parapijai – Rudau / Rudau (Melnikovo). 1871 m. Groß Mischen gutsbezirke buvo 11 gyvenamųjų namų. Iš jų pačiame Groß Mischen dvare buvo aštuoni namai, du namai teko Perkuikeno palivarkui, o vienas priklausė Klein Mischen palivarkui. 1874-06-13 Groß Mischen gutsbezirkas buvo įtrauktas į įsteigtą Groß Mischen amtsbezirką. Iki to laiko į Groß Mischen gutsbezirko sudėtį įėjo Backenfeldo / Backenfeld (Kuzneckoje) ir Zielkeimo / Zielkeim (Petrovo) palivarkai, tačiau įvairiuose dokumentuose šie du palivarkai figūravo kaip savarankiškas Zielkeimo gutsbezirkas. Galutinai šis klausimas buvo išspręstas tik 1907-06-04, kai oficialiai patvirtintas savarankiškas Zielkeimo dvaro su Backenfeldo palivarku statusas.
1879 m. dvarui priklausė 737 ha žemės (11-a vieta tarp 140 apskrities gutsbezirkų), turto mokesčio įplaukos sudarė 6635 markes (22-a vieta apskrityje). Iki 1885 m. Groß Mischen žemės valdos išaugo iki 747 ha, iš kurių ariama žemė sudarė 385 ha, pievos – 102 ha, miškai – 65 ha. 1885 m. gutsbezirke buvo 11 namų (8 namai Groß Mischen dvare, 1 – Klein Mischen, 2 – Perkuikene), juose gyveno 32 šeimos.
Iki 1895 m. Groß Mischen gutsbezirkas beveik nepasikeitė: jame buvo įregistruota 10 gyvenamųjų namų ir mokyklos pastatas, šiuose namuose gyveno 29 šeimos. Kaip ir anksčiau, iš šių namų du buvo Perkuikene, vienas – Klein Mischen.
Iki 1905 m. gyvenamųjų namų skaičius Groß Mischen dvare sumažėjo iki šešių, Perkuikeno ir Klein Mischen palivarkuose jų skaičius nepasikeitė (atitinkamai 2 ir 1). Nors bendras gyvenamųjų namų skaičius gutsbezirke sumažėjo iki devynių, gyvenančių šeimų skaičius išaugo iki 33, dar vienas žmogus Groß Mischen gyveno be šeimos. Toliau augo ir dvaro gyventojų skaičius. 1905 m. turto mokesčio įplaukos, perskaičiavus 1 ha žemės, sudarė 8,95 markės, o tai buvo beveik 10 % mažiau už vidutinį Fischhauseno apskrities gutsbezirkų rodiklį.
Išradėjas Georgas Knorras ir jo kūrinys.
Ypatingo paminėjimo nusipelno tuometinis dvaro savininkas Georgas Knorras. Jis buvo vadinamojo „Knorro greitojo stabdžio“, naudoto geležinkelio transporte, ir kitų geležinkelio mechanizmų bei įrenginių išradėjas. Šis stabdys XX a. pradžioje leido padidinti didžiausią krovininių traukinių greitį nuo 45 km/h iki 90 km/h.
Brėžiniai, atnešę šlovę ir pinigų Groß Mischen savininkui.
Be to, Knorras patobulino ir daugelį kitų stabdžių sistemų. 1893 m. jis išpirko bendrovę „Carpenter & Schulze“ / Carpenter & Schulze ir 1905 m. pertvarkė ją į bendrovę „Knorr-Bremse“ / Knorr-Bremse GmbH. Ši bendrovė gyvuoja ir šiandien – tai didžiausia geležinkelio stabdžių ir sunkiojo automobilių transporto stabdžių sistemų gamintoja (50 % pasaulio rinkos), turinti daugiau kaip 100 atstovybių 30 valstybių. Georgo Knorro vardu pavadintos dvi gatvės ir aikštė Berlyne bei gatvė Miunchene. „Knorr-Bremse“ stabdžių sistemos, be kita ko, įrengtos ir Rusijos traukiniuose „Sapsan“ ir „Lastočka“.
1928-09-30 Groß Mischen gutsbezirkas buvo panaikintas ir kartu su Waldhauseno / Waldhausen (Pereleski) ir Zielkeimo (Petrovo) gutsbezirkais sujungtas į naują Groß Mischen kaimo bendruomenę.
1932 m. Groß Mischen dvaras su jam priklausiusiais palivarkais turėjo 748 ha žemės, iš kurių ariama žemė sudarė 380 ha, pievos – 173 ha, ganyklos – 74 ha, miškas – 100 ha, dykvietės – 14 ha, vandens telkiniai – 27 ha. Ūkyje buvo 60 arklių, 250 galvijų (iš jų 100 karvių), 23 avys, 100 kiaulių. Dvaro vertė buvo įvertinta 364 000 markių, jį valdė ponia Kleppe.
1941 m. nuo gegužės iki rugpjūčio netoli Groß Mischen dvaro veikė žvalgybos mokykla, kurioje rengė agentus iš emigrantų iš Rusijos, lenkų ir čekų, kad numestų juos į SSRS.
Groß Mischen amtsbezirkas
1874-06-13 Fischhauseno apskrityje buvo įsteigtas Nr. 19 Groß Mischen amtsbezirkas, į kurį įėjo dvi kaimo bendruomenės: Pojerstieten (nuo 1906 m. Elchdorf, Kulikovo) ir Rosignaiten (Otkosovo), taip pat 5 gutsbezirkai: Auschlacken (Aleksejevka), Brasnicken (Vološino), Groß Mischen (Petrovo), Parschwitz (54°50'17'' š. pl. 20°19'40'' r. ilg.) ir Waldhausen Waldhausen (Pereleski). 1907-06-04 iš Groß Mischen gutsbezirko išsiskyrė Zielkeimo / Zielkeim (Petrovo) gutsbezirkas. 1928-09-30 Groß Mischen (Svobodnoje), Waldhauseno (Pereleski) ir Zielkeimo (Petrovo) gutsbezirkai buvo sujungti į naują Groß Mischen kaimo bendruomenę. Brasnickeno gutsbezirkas įėjo į Rosignaiteno (Otkosovo) kaimo bendruomenę. Parschwitzo gutsbezirkas buvo įtrauktas į Elchdorfo (Kulikovo) kaimo bendruomenę. Groß Mischen amtsbezirką ėmė sudaryti trys kaimo bendruomenės: Groß Mischen (Petrovo), Elchdorf (Kulikovo) ir Rosignaiten (Otkosovo); vėliau jo sudėtis nesikeitė.
1950-07-05 Groß Mischen buvo pervadintas į Svobodnojės gyvenvietę. 1955 m. gyvenvietėje buvo trys namai, veikė Cholmogorovkos pradinė mokykla. 1969 m. mokykla iš Svobodnojės gyvenvietės persikėlė į Petrovą. 2011 m. gyvenvietėje buvo įregistruoti 24 ūkiai.
Po 2010 m. gyvenvietėje išsiplėtė masinė individuali statyba. 2025 m. Svobodnojėje yra 70 apskaitytų gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų, veikia vaikų ir jaunimo olimpinio rezervo sporto mokyklos šiuolaikinės penkiakovės jojimo skyrius su maniežu, svečių namai, maisto prekių parduotuvė.
Gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 92, 1871 – 142, 1885 – 107, 1895 – 96, 1905 – 142, 1982 – 60, 2002 – 68, 2010 – 66, 2011 – 70, 2012 – 69 gyventojai.
Groß Mischen gutsbezirko ir bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 189, 1871 – 219, 1885 – 173, 1895 – 179, 1905 – 218, 1910 – 223, 1925 – 496, 1933 – 547, 1939 – 695 gyventojai.
Groß Mischen gutsbezirko gyventojų sudėtis 1871 m.: evangelikai krikščionys – 218, katalikai – 1, vaikai iki 10 metų – 49, raštingi – 156 (88 %).
Svobodnojės gyvenvietės gyventojų sudėtis 2011 m.: vyrai – 31, moterys – 39, vaikai – 17 (iš jų 12 – moksleiviai), pensininkai – 7, neįgalieji – 2.
Perkuikeno gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 25, 1871 – 40, 1885 – 40, 1895 – 47, 1905 – 39 gyventojai.
Klein Mischen gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 20, 1871 – 37, 1885 – 26, 1895 – 36, 1905 – 37 gyventojai.
Autoriaus archyvo nuotraukos.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
