Grünhoff žinomas nuo 1322 metų kaip ordino ūkis, kuriame buvo veisiami koviniai ir darbiniai žirgai. Apie 1414 m. minimas kaip Grunenhoff, po 1542 m. – kaip Grunhof, po 1565 m. – kaip Grunenhof, nuo 1785 m. vadinamas Grünhoff.
1422-aisiais, ordino dokumentų duomenimis, Grünhoffe buvo laikomos 57 didelės veislinės kumelės, 18 kumeliukų ir 35 mažos kumelės su 11 kumeliukų. 1433–1513 m. Grünhoff buvo kameramtas, valdęs vakarinę Sembos dalį. Iki 1513 metų ordino ūkį valdė pflegeris.
Manoma, kad Grünhoffe būsimos sodybos vietoje stovėjo įtvirtintas ordino statinys – ordino namas (Ordenshaus). 1623-aisiais jo vietoje atsirado medinis medžioklės namelis („Kurfiursto namas“), kuriame medžiodami apsistodavo kurfiurstai Jurgis Vilhelmas ir Frydrichas Vilhelmas.
1697 m., per „Didžiąją pasiuntinybę“, Grünhoffe medžioti lankėsi Petras I.
1697–1701 m. architektas Christianas Eltesteris iš Potsdamo perstatė medžioklės namelį į mūrinį klasicizmo stiliaus pastatą. 1814-aisiais Grünhoffo dvaras už nuopelnus tėvynei buvo padovanotas grafui Friedrichui Wilhelmui von Bülowui / Bülow, kuris 1816 metais čia buvo palaidotas. 1851–54 m. architektas Mohras / Mohr prie rūmų pastato pietinėje pusėje pristatė neorenesanso stiliaus priestatą. Tuo metu dvaro teritoriją sudarė 8700 morgų (2175 ha) žemės, iš kurių 2900 morgų (725 ha) užėmė miškai, 700 morgų (175 ha) – pievos. Rūmų ypatybė buvo daugelį metų kaupta ragų kolekcija – tiek iš elnių numestų ragų, tiek iš medžioklės trofėjų.
XIX a. Grünhoff sudarė Königlich Grünhoff kaimas ir Adlig Grünhoff dvaras. Kaimas sudarė kaimo bendruomenę, o dvaras – gutsbezirką Žuvininkų / Fischhausen landkreise (nuo 1939 m. – Sembos / Samland landkreisas). Adlig Grünhoff ir Königlich Grünhoff priklausė Pobethen (Romanovas) parapijai. Į Adlig Grünhoff gutsbezirką taip pat įėjo: Alt Kupzau (54°53'45'' š. pl. 20°21'37'' r. ilg.) ir Neu Kupzau (Rodniki dalis) kaimai, Kringitten dvaras (54°54'57'' š. pl. 20°19'24'' r. ilg.), Nautzau (Kovrovas) ir Radnicken (Rodniki) palivarkai, Waschkės girininkija / Forsthaus Waschke (Zviagincevas), Grünhoffo plytinė / Ziegelei Grünhoff (Kovrovo teritorijoje, 54°54'35'' š. pl. 20°24'01'' r. ilg.). 1874-aisiais Žuvininkų landkreise buvo įsteigtas Grünhoffo amtsbezirkas Nr. 33, į kurį įėjo Königlich Grünhoff (Roščinas) bendruomenė ir du gutsbezirkai: Adlig Grünhoff (Roščinas) ir Pokirren (Roščino dalis). Ne vėliau kaip 1893 metais Pokirren gutsbezirkas buvo pertvarkytas į to paties pavadinimo kaimo bendruomenę. 1893-06-23 Königlich Grünhoff kaimas neteko savarankiškumo ir įėjo į Pokirren bendruomenę. 1910-10-07 iš Grünhoffo gutsbezirko išsiskyrė savarankiška Radnicken (Rodniki) bendruomenė. 1913-09-26 iš Grünhoffo gutsbezirko išsiskyrė Kringitten dvaras, ėmęs sudaryti savarankišką gutsbezirką.
1928-09-30 Pokirren (Roščino dalis) bendruomenė buvo sujungta su Adlig Grünhoff (Roščinas) gutsbezirku ir Schupöhnen (Šumnoje) bendruomene iš Woytnicken (Volodinas) amtsbezirko į naują Grünhoffo (Roščinas) kaimo bendruomenę. Naująją bendruomenę sudarė: Adlig Grünhoff dvaras, Schupöhnen (Šumnoje) kaimas, Pokirren (Roščino dalis) kaimas, Alt Kupzau kaimas, Neu Kupzau (Rodniki dalis) kaimas, Grünhoffo plytinė / Ziegelei Grünhoff (Kovrovo teritorijoje). Grünhoffo bendruomenė tapo vieninteliu Grünhoffo amtsbezirko subjektu. Tačiau jau 1930 m. į amtsbezirką įėjo Eisseln (Beregovoje) bendruomenė iš Pobethen (Romanovas) amtsbezirko ir Michelau (Kamenka) bendruomenė iš panaikinto to paties pavadinimo amtsbezirko. Po to Grünhoffo amtsbezirko sudėtis daugiau nesikeitė.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Grünhoffe veikė mokykla ir lentpjūvė.
Pokirren buvo dvaras, sudaręs gutsbezirką Žuvininkų / Fischhausen landkreise (nuo 1939 m. – Sembos / Samland landkreisas). Dvaras priklausė Pobethen (Romanovas) parapijai. 1874-aisiais Obrotten gutsbezirkas buvo įtrauktas į įsteigtą Grünhoffo / Grünhoff (Roščinas) amtsbezirką. Ne vėliau kaip 1893 metais Pokirren gutsbezirkas buvo pertvarkytas į to paties pavadinimo kaimo bendruomenę. 1893-06-23 į Pokirren bendruomenę įėjo Königlich Grünhoff (Roščinas) kaimas, iki tol sudaręs savarankišką bendruomenę. 1928-09-30 Pokirren bendruomenė neteko savarankiškumo ir buvo sujungta su Adlig Grünhoff (Roščinas) gutsbezirku ir Schupöhnen (Šumnoje) bendruomene iš Woytnicken (Volodinas) amtsbezirko į naują Grünhoffo (Roščinas) kaimo bendruomenę. Prieš karą Pokirren veikė vėjo malūnas.
1945-01-30 Grünhoffą užėmė 43-iosios armijos 54-ojo šaulių korpuso 26-osios šaulių divizijos kariuomenė.
1947-11-17 Grünhoff buvo pervadintas Roščino gyvenviete. Pokirren oficialiai nebuvo pervadintas ir faktiškai tapo Roščino dalimi. Iš pradžių Roščino gyvenvietė įėjo į Romanovo kaimo tarybą. 1955-aisiais gyvenvietėje buvo 14 namų (iš jų keturi buvusio Pokirren teritorijoje). Nuo 1959 m. – Višniovojės kaimo taryboje. 1966-aisiais dar buvo išlikęs keturkampis dvaro pastatų kompleksas. XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje gyvenvietėje buvo 42 namai (iš jų 16 namų Pokirren teritorijoje). 2018 m. gyvenvietėje buvo apie 35 namai.
2022 metais dvaro pagrindinio namo remontas yra baigiamojoje stadijoje. Išsamiau galima pasižiūrėti projekto svetainėje.
Gyvenvietės koordinatės: 54°54'26'' š. pl. 20°22'11'' r. ilg.
Lankytinos vietos: sovietų karių memorialas (1975, 278 žm.), Grünhoffo rūmai, giminės kapavietė (54°54'35'' š. pl. 20°22'47'' r. ilg., būklė tikslintina).
Gyventojų skaičiaus kaita: 1984 – 160, 2002 – 159 gyventojai.
Adlig Grünhoff gutsbezirko gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 447, 1910 – 343 gyventojai.
Sujungtos Grünhoffo bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1925 – 473, 1933 – 513, 1939 – 472 gyventojai.
Pokirren bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 65, 1910 – 65 gyventojai.
Kringitten dvaro gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 48, 1910 – 43 gyventojai.
Alt Kupzau gyventojai: 1905 – 2 gyventojai.
Neu Kupzau gyventojai: 1905 – 15 gyventojų.
Grünhoffo plytinės gyventojai: 1905 – 8 gyventojai.
Šiuolaikinės Michailo Ogorodnikovo nuotraukos.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
