Legenda pasakoja, kad kartą iš tolimų kraštų prie Vyslos krantų atėjo milžinas Haffas. Jis buvo gražus ir stotingas, bet garsėjo kaip įžūlus plėšikas – vien jo vardas varė žmonėms baimę. Haffas apsigyveno vienoje iš salų Vyslos žiotyse. O jo kaimynu pasirodė esąs kunigaikštis, genties vadas. Daugybė žmonių buvo prisiekę jam ištikimybę: žvejai, medžiotojai, žemdirbiai. Kunigaikštis buvo ir kilmingas, ir turtingas. Bet didžiausias jo lobis buvo duktė gražuolė, vardu Tygė. Šventąja – Šviesiąja – vadino ją žmonės. Daug jaunikių ją piršosi, bet tėvas visiems atsakydavo, pavydžiai saugodamas nuo visų savo šviesiąją Tygę.
Kai Haffas pirmą kartą pamatė jos šviesius plaukus, dideles mėlynas akis, jo naujoji tėvynė jam pražydo visomis vaivorykštės spalvomis. Kas jam darbo dėl smulkios, savanaudiškos jos tėvo meilės! Jis norėjo šios moters!
Kartą Tygė nuėjo prie šaltinio vandens. Ji pripildė molinį ąsotį iki kraštų, su pastangomis užsikėlė jį ant peties ir paskubėjo atgal. Čia ją ir pastebėjo iš medžioklės grįžtantis Haffas. Ilgai negalvojęs, jis milžiniškais žingsniais puolė merginai skersai kelio, bandydamas ją pavyti.
Kai Tygė pamatė ją persekiojantį milžiną, iš baimės leidosi bėgti kur akys mato. Iš nevilties ji bėgo per mišką, nesirinkdama kelio ir visiškai pamiršusi ąsotį, iš kurio taškėsi vanduo. Tygė išbėgo į marių krantą, ir čia baisusis milžinas ją pasivijo.
Nedvejodama mergelė puolė nuo skardžio į vandenį, mirtį pasirinkdama vietoj gėdos. Įtūžęs milžinas šoko jai įkandin – ir sutiko savo negarbingą galą jūros gelmėje. O Tygę iš bangų ištraukė žvejys, atsitiktinai buvęs netoliese savo valtyje.
Ten, kur mergelė iš baimės bėgo per miško tankmę, liedama vandenį iš savo ąsočio, nuo tada teka nedidelė upelė. Žmonės davė jai Tygės vardą. O vandenys, amžiams užsivėrę virš milžino Haffo, vadinami Frisches Haff, arba Aistmarėmis. Ir iki šiol jos priima į save šviesiąją Tygės upelę.
Štai taip ir susijungė jie amžiams – Tygė ir Haffas!
VERTĖJOS PASTABOS
1. Tygė (vok. Tiege) – Šiaurės Lenkijos upė Tuja. Anksčiau taip buvo vadinama tik žemutinė upės tėkmė, iki Nowy Dwór Gdański gyvenvietės /Nowy Dwor Gdanski (vok. Tiegenhof)/. Aukštutinė upės tėkmė vadinosi Święta (Swieta).
● Redakcijos pastaba: skaitykite VisitPrussia.com interviu su vokiečių ir, ypač, prūsų pasakų vertėja, mūsų nuolatine autore Tatjana Kolivai, rašančia savo tinklaraštį, kuriame paskelbta begalė kitų palyginimų, legendų ir pasakų jos vertimu.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
