Sembos vyskupas Jacobus 1353 m. įkūrė čia „Šventojo Kryžiaus bažnyčią pas zudauenus“. Šis pavadinimas primena, kaip 1258 m. į šiuos kraštus buvo perkelta 1600 zudauenų (sūduvių, arba, kaip dar juos vadino, jotvingių). Bažnyčia mūrinė, ant riedulių pamatų. Keturkampis bokštas dengtas plokščiomis čerpėmis, virš jo – 1855 m. vėtrungė. Nava, tiesiai užbaigtas choras, zakristija pietinėje pusėje.
1767 m. nuo žaibo smūgio bažnyčia sudegė. 1768 m. atstatyta. 1833 m. į bažnyčią vėl trenkė žaibas ir ją padegė. 1837 m. įrengtas žaibolaidis. Bokšto portalas gotikinis. Šalia jo – du kontraforsai iki pat stogo. Vėtrungė ant choro stogo – 1767 m. Altorius ir sakykla sujungti. Vargonai – 1832 m. (?) Varpai – 1789 ir 1839 m. (?)
Pasibaigus karui bažnyčia buvo sveika. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje ji naudota kaip grūdų džiovykla.
Tuo pačiu laikotarpiu vietos gyventojai numetė didįjį varpą. Jis buvo atiduotas į metalo laužą. Altorius tuo metu dar buvo sveikas. Po 1950 m. išardė vargonus, o bažnyčią ėmė naudoti kaip klubą. Tačiau dėl priežiūros stokos pastatas iro, ir klubą teko uždaryti. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje vietos jaunimas padegė bažnyčią, kuri degė penkias paras. Po gaisro sienos buvo išardytos.
Liko tik ne aukštesnis kaip vieno metro bokšto kampas. Kapinės neišliko.
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
