/ Karaliaučius

Juditteno bažnyčia

Juditteno bažnyčia

Iki 1525 metų Juditteno bažnyčia buvo katalikiška, o po 1525-ųjų tapo evangeliška. Ji pastatyta 1288–1298 m., o galbūt ir anksčiau – 1276–1294 m. Tai viena seniausių bažnyčių Kaliningrado srities teritorijoje. Iki Reformacijos, valdant magistrui Konradui fon Jungingenui, ji buvo garsi tikinčiųjų piligrimystės vieta.

Vakarinis Juditteno bažnyčios bokštas, sumūrytas iš plytų ant riedulių pamato. Apatinis aukštas sumūrytas gotikiniu rišimu, kiti aukštai (XIX a.) – kryžminiu. Gontų stogas. Vėjarodis su 1577 ir 1819 m. datomis. Kadangi apatinis bokšto aukštas sumūrytas gotikiniu rišimu, o už jo esantis prieangis atsirado tik XVII amžiuje, bokštas su bažnyčia greičiausiai buvo sujungtas arka, panašiai kaip Dancige. Nava sumūryta iš riedulių, vakarinė siena – iš netinkuotų plytų (gotikinis rišimas), joje penki akli langai su strėlių pluoštais. Medinis XIX a. karnizas. Skalūno stogas. Altorinė dalis su aštuonkampiu užbaigimu, sumūryta iš riedulių, kampai – plytiniai. Šiaurinis priestatas – tinkuotas, plytinis.


Angelo skulptūra iš Juditteno bažnyčios


BAŽNYČIOS INTERJERAS IR ARTEFAKTAI


Sprendžiant iš įdubų kampuose, bokšte buvo numatyti kryžminiai skliautai, tačiau jie taip ir nebuvo įrengti. Durys įstatytos lėkštoje arkoje. Ginantis jos būdavo užremiamos sija. Prieangis su cilindriniu skliautu pastatytas 1820 m. klebono, feldmaršalo von Röderio tėvo, primygtinai reikalaujant. Iš prieangio į navą vedančios smailiaarkės durys įrengtos lėkštoje arkoje, angokraščiai – 4 ¾ briaunų pluoštai su dviem plokščiais grioveliais. Durys ąžuolinės, su meistriškai padaryta gotikine spyna. Jas taip pat buvo galima užremti iš sienos ištraukiama sija. Nava dengta cilindriniu skliautu, ją sudaro penki tarpsniai, virš langų – vadinamosios „ausys“. Analogiški skliautai yra Lochstedto pilyje ir šoninėse Karaliaučiaus katedros navose. Nervūros, po tris, viduryje susijungia skliauto rakte ir remiasi į vidutiniame aukštyje esančias konsoles. Už pabrėžtinai gotikinės triumfo arkos (restauruota 1804 ir 1857 m.) prasideda kiek vėliau pastatyta altorinė dalis. Ją dengia žvaigždinis skliautas, kurio nervūros, kaip ir navoje, remiasi į sienose įmūrytas puskolones.

Juditteno bažnyčia

Vakarinėje navos sienoje yra nedideli plytiniai laiptai, vedantys į palėpę. Senovėje, kai bokštas stovėjo atskirai nuo bažnyčios, tik jais buvo galima patekti ant stogo.

Juditteno bažnyčia


Šiaurinėje pusėje, rytų link, esančiame priestate įrengta zakristija su kryžminiu skliautu, kriaušės formos pjūvio nervūromis ir skliauto raktu, dabartinis įėjimas į bažnyčią ir patalpa, kurioje buvo laikomi įvairūs bažnytiniai reikmenys.

Iš šios patalpos į bažnyčią vedė durys, iš bažnyčios pusės užmūrytos, tačiau iš priestato pusės vis dar matomos. Šalia jų išlikę sienų tapybos, atliktos raudona ir žalia spalvomis, likučiai. Pietinėje pusėje, vidurinio navos tarpsnio vietoje, buvo dar vienos durys, užmūrytos Renesanso laikais.

Juditteno bažnyčia

Dabartinės įėjimo durys turi 1753 m. spyną ir vėlyvosios gotikos durų žiedą. Dešinėje nuo altoriaus nuo piligrimystės laikų, valdant magistrui Konradui von Jungingenui (1395–1407), stovi garsioji didesnė nei žmogaus ūgio Dievo Motinos figūra. Dvi cinkinės altoriaus žvakidės, 1804 m.

Juditteno bažnyčios sienų tapybos fragmentasJuditteno bažnyčios sienų tapybos fragmentas.


Sidabrinė paauksuota taurė ir tokia pat lėkštelė ostijoms su Schimmelpfennigų herbu. Ovali sidabrinė dėžutė ostijoms, XVIII amžiaus pradžia. XVII amžiaus sakykla. 1840 m. vargonai. Vienoje iš zakristijos nišų ant kablio buvo įtvirtintas švęstinio vandens indas, dabar jis guli priešais šiaurinį priestatą.

XVIII amžiaus bažnytinė aukų dėžutė. 1679 m. vieno iš Röderių epitafija. Kitos, vertės neturinčios epitafijos.

DABARTINĖ OBJEKTO PASKIRTIS


1945 metų balandį šturmuojant Karaliaučių Juditteno bažnyčia nenukentėjo, ir iki 1948 metų vokiečių gyventojai joje laikė evangelikų pamaldas. Vos tik vokiečiai buvo iškeldinti, bažnyčią ėmė niokoti naujakuriai iš SSRS. Netrukus įgriuvo pagrindinės navos stogas, o iki šeštojo dešimtmečio pabaigos buvo sugriautas choro ir perėjimo iš bokšto į navą stogas.

Iki septintojo dešimtmečio pradžios buvo sugriautas bokšto stogas ir viršutinė jo dalis. Aštuntajame dešimtmetyje ėmė griūti sienos.

Juditter Kirche


1985 metais Juditteno bažnyčia buvo perduota Rusijos stačiatikių bažnyčiai. Po remonto darbų joje laikomos stačiatikių pamaldos, o pati šventovė vadinama Šventojo Mikalojaus soboru.


Iliustracijos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen / bildarchiv-ostpreussen.de, šiuolaikinė Michailo Ogorodnikovo nuotrauka.


Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.