Karklės vietovė tapo žinoma ne vėliau kaip 1540 m. kaip Kerkell. 1622-aisiais čia įkurta gyvenvietė. 1622-12-30 kurfiurstas įsakė pastatyti Karklėje mokyklą, tačiau dar ilgai vaikai buvo mokomi privačiuose namuose. 1660 metais kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas suteikė Karklės karčiamai teisę prekiauti žuvimi ir alumi. Kartu valstybės tarnautojai karčiamoje turėjo būti aptarnaujami nemokamai, be to, jie turėjo teisę statyti laivus ir valtis Karklės uoste.
1644 m. įsteigta Karklės parapija. 1680-aisiais iš medžio ir molio pastatytas pirmasis vietos bažnyčios pastatas, vėliau sudegęs. 1722 metais pastatyta bažnyčia iš lauko akmenų ir plytų. 1898–99 m. prie jos pristatytas neogotikinis bokštas. Tuo pačiu metu restauruoti ir vargonai. Karklės parapija du kartus tapo kitų parapijų filija: daugiau kaip šimtą metų (1711–1834) ji buvo Šakūnų / Schakuhnen (Levoberežnoje) parapijos filija, o paskui dar daugiau kaip dešimt metų (1834–47) – Kallningken (Prochladnoje) parapijos, tačiau nuo 1847 m. vėl tapo savarankiška.
Nuo 1785 m. Karklė priklausė Rusnės / Ruß (Lietuva) amtui. Kaime buvo 93 namų ūkiai.
Karklės žvejų vimpelas.
XIX a. Karklė buvo žvejų kaimas, sudaręs kaimo bendruomenę Šilutės / Heydekrug (Lietuva) landkreise. Karklės bažnyčia buvo parapinė keturiems aplinkiniams kaimams.
Turgaus diena Karklės krantinėje.
1829-aisiais Karklės mokykla tapo dviklase, o 1880 m. kiek atokiau nuo kaimo pastatytas naujas trijų klasių mokyklos pastatas. Mokinių skaičius siekdavo 70–80.
1861 metais Karklės kaime buvo 173 namai, žemės plotas sudarė 1496 ha, kaime buvo 37 arkliai, 229 galvijai ir 80 kiaulių. Dvaras kaime priklausė Ferdinandui Gallienui / Gallien.
1874-aisiais Šilutės landkreise buvo įsteigtas Karklės amtsbezirkas, į kurį įėjo 10 kaimo bendruomenių: Ackelingken (nuo 1938 m. Ackeln, Rovnoje), Derwehlischken (Razlivas), Kallningken (nuo 1938 m. Herdenau, Prochladnoje), Lukischken (nuo 1938 m. Lucken, Kruglianka), Parungaln (Mysovka), Pustutten (nuo 1938 m. Antonswiese, Berezinas), Tramischen (nuo 1938 m. Trammen, Razdolnoje), Wirballen (Warten, Perechvatnoje), Wittken (Lipki).
1922-07-01 Vokietijai netekus Klaipėdos krašto, Karklės kaimo bendruomenė kartu su visu Karklės amtsbezirku perėjo į Niederungo / Niederung (nuo 1938 m. Elchniederung) landkreisą.
1929-09-30 į Karklės bendruomenę iš Ibenhorsto / Ibenhorst miškų gutsbezirko perėjo Karklės girininkija (Mysovkos girininkija). 1931-07-01 prie Karklės bendruomenės prijungta Parungaln bendruomenė, kurią sudarė Parungaln (Mysovkos dalis) ir Augsteglienen (Mysovkos dalis) kaimai. 1932-01-01 Derwehlischken (Razlivas) bendruomenė neteko savarankiškumo ir buvo prijungta prie Kallningken (Prochladnoje) bendruomenės. 1934-12-01 Karklės girininkija (Mysovkos girininkija) iš Karklės bendruomenės vėl grąžinta Ibenhorsto miškų gutsbezirkui. 1936-06-01 Lukischken bendruomenė įėjo į Kallningken (Prochladnoje) bendruomenę. Dėl to Karklės amtsbezirką sudarė septynios kaimo bendruomenės: Ackelingken (Rovnoje), Kallningken (Prochladnoje), Karklė (Mysovka), Pustutten (Berezinas), Tramischen (Razdolnoje), Wirballen (Perechvatnoje) ir Wittken (Lipki). Iki 1945 m. jo sudėtis daugiau nesikeitė.
1883–84 m. į Karklę nutiestas kelias. 1894–96 m. (kitais duomenimis, 1893–94 m.) supiltas pylimas (Haffdeich), o 1905–06 m. – vasarinis pylimas; jie ėmė saugoti kaimą nuo potvynių.
1902 metais pradėtas eksploatuoti siaurasis geležinkelis Brittanien (Ščeglovka) – Karklė, kuriame pastatyta stotis. Prieškario metais Karklėje veikė pieno ūkis ir mokykla, buvo keltas per Karkelstrom (Razlivo) upę. XX amžiuje gyvenvietė tapo populiaria turizmo vieta.
1944-10-13, artėjant sovietų kariuomenei, prasidėjo kaimo gyventojų evakuacija. Prieš įžengiant sovietų kariuomenei, vokiečiai gyvenvietėje susprogdino apie 25 namus. 1945-01-20 Karklę užėmė Raudonosios armijos daliniai.
Parungaln žinomas nuo 1785 metų kaip Parrugul. Kaimo parapija iš pradžių buvo Kallningken (Prochladnoje), o nuo 1905 m. – Karklėje.
XIX a. Parungaln buvo kaimas, sudaręs kaimo bendruomenę Šilutės / Heydekrug (Lietuva) landkreise. Kaimas priklausė Kallningken (Prochladnoje) parapijai, o nuo 1905 metų – Karklės (Mysovka) parapijai.
1874 m. Parungaln bendruomenė buvo įtraukta į įsteigtą Karklės (Mysovka) amtsbezirką. 1893-07-17 prie Parungaln bendruomenės prijungtas Augsteglienen kaimas (Mysovkos dalis). 1931-07-01 Parungaln bendruomenė neteko savarankiškumo ir buvo įtraukta į Karklės bendruomenę.
Augsteglienen žinomas nuo 1750 metų kaip August Eglien. 1785-aisiais tai buvo nedidelė gyvenvietė iš keturių ūkių su privačia ir Kulmo žemėvaldos teise; jų skaičius nesikeitė mažiausiai iki 1871 m.
XIX a. Augsteglienen buvo kaimas, sudaręs kaimo bendruomenę Šilutės / Heydekrug (Lietuva) landkreise. Kaimas priklausė Kallningken parapijai, o nuo 1885 metų – Karklės parapijai. 1874-aisiais Augsteglienen bendruomenė buvo įtraukta į įsteigtą Karklės (Mysovka) amtsbezirką. 1893-07-17 kaimas įtrauktas į Parungaln bendruomenę (Mysovkos dalis). Nuo 1931-07-01 Augsteglienen kaimas įėjo į Karklės (Mysovka) bendruomenę.
1947-11-17 Karklė pervadinta Mysovka. Parungaln ir Augsteglienen tapo jos nuošaliomis sodybomis, tačiau oficialiai nebuvo pervadinti.
Vėliau abiejų kaimų teritorijoje veikė pieno prekių fermos. Iš pradžių Mysovkos gyvenvietė įėjo į Jasnovskio kaimo tarybą. 1949-aisiais sudegė bažnyčios bokštas. 1950–65 m. Mysovka priklausė Levoberežnojės kaimo tarybai. 1959 m. įvyko didelis potvynis; bažnyčia buvo išardyta statybinėms medžiagoms, kurios panaudotos pylimui statyti. 1965-01-12 panaikinus Levoberežnojės kaimo tarybą, gyvenvietė buvo įtraukta į Prochladnojės kaimo tarybą. 1972 metais Mysovkos gyvenvietėje buvo 79 sodybos, veikė dvi pieno prekių fermos. Karklės girininkija buvo išsaugota su tomis pačiomis girininkijos funkcijomis. Kelto perkėlos vietoje pastatytas tiltas. 1985 m. gyvenvietėje buvo apie 55 namai.
Koordinatės: 55°11'28'' š. pl. 21°16'13'' r. ilg. (Karklė, dabartinė gyvenvietė), 55°10'54'' š. pl. 21°16'21'' r. ilg. (Parungaln, nuošalūs ūkiniai pastatai, pieno prekių ferma), 55°11'06'' š. pl. 21°16'08'' r. ilg. (Augsteglienen, pieno prekių ferma), 55°11'50'' š. pl. 21°16'57'' r. ilg. (Karklės girininkija).
Mysovkos gyventojų skaičiaus kaita: 1985 – 390, 2002 – 367, 2010 – 329, 2012 – 327 gyventojai.
Karklės bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1816 – 709, 1852 – 987, 1861 – 1019, 1905 – 964, 1910 – 887, 1925 – 944, 1933 – 927, 1939 – 885 gyventojai.
Parungaln bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 59, 1910 – 64 gyventojai.
Augsteglienen gyventojų skaičiaus kaita: 1871 – 33, 1905 – 29 gyventojai.
Karklės girininkijos gyventojai: 1905 – 6 gyventojai.
Papildomai
Karklės parapijos sudėtis: Ackminge (nuo 1938 m. Ibenwerder, Zelenecas), Ackminge girininkija / Försterei Ackminge (nuo 1928 m. Ulrichwiese girininkija / Försterei Ulrichwiese, 55°14'06'' š. pl. 21°18'20'' r. ilg.), Augsteglienen (Mysovkos dalis), Baldzsiner Wiesen (Razdolnojės dalis), Graschten (Razdolnojės dalis), Karklė (Mysovka), Karklės girininkija (Mysovkos girininkija), Parungaln (Mysovkos dalis), Tramischen (nuo 1938 m. Trammen, Razdolnoje).
Nuotraukos:
XX amžius – Bildarchiv Ostpreußen.
XXI amžius – Michailas Ogorodnikovas.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
