Bažnyčios kertinis akmuo padėtas 1907 m. birželio 14 d., o jau 1908 m. rugsėjo 24 d. ji buvo iškilmingai pašventinta. Bažnyčia buvo sujungta perėja su klebonija ir sudarė su ja vieną kompleksą. Pastatas – masyvus degtų plytų statinys ant lauko akmenų pamatų, su bokštu ir daugiakampe choro galine dalimi, primenančia viduramžių formas. Vidaus erdvę sudaro pagrindinė ir šoninė navos, dengtos medinėmis skliautinėmis tinkuotomis lubomis. Altoriaus konstrukcija, sakykla ir vargonų fonas buvo pagaminti iš paprasto medžio. Krikštykla stovėjo ant smiltainio postamento. Vargonus pastatė Karaliaučiaus Goebelio firma. Varpinėje kabojo du varpai.
Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia buvo smarkiai apgadinta. Sugriauti bokštas ir stogas. Po karo pastatas niekaip nebuvo naudojamas.
Sienos sparčiai iro. Iki 1990 m. išliko tik bažnyčios pastato dėžė. Prieš įėjimą į ją kabojo smiltainio lenta su nukryžiuotuoju, tekstu ir herbu, kuriame pavaizduotas erelis.
Klebonija liko beveik nepažeista. XX a. dešimtajame dešimtmetyje bažnyčia, perėja iš jos į kleboniją ir bendruomenės namai buvo išardyti plytoms. Iki 2008 m. buvo likę tik nedideli sienų fragmentai. Išliko tik klebonija, kurios dalis patalpų buvo naudojama gyvenvietės klubui.
Nuotraukos: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de, Michailas Ogorodnikovas.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
