Kaip ir dauguma to laikotarpio katalikų bažnyčių, ši bažnyčia pastatyta neogotikos stiliumi, su į pietvakarius išsikišusiu bokštu ir profiliuotu portalu. Bažnyčios pastatas turi laiptuotus kontraforsus. Šiaurės rytų frontonas – su aklinais langais. Ant stogo kraigo yra gražus variu dengtas bokštelis.
Viduje skliautuotos lubos remiasi į kolonas, skiriančias centrinę navą nuo šoninių. Gražiai padarytas altorius, o kairėje nuo jo – sakykla. Priešais altorių buvo vargonai. Bažnyčia turėjo varpą.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, bažnyčia buvo sveika, ir joje įrengė karinį sandėlį.
Per visą pokario laikotarpį iki dešimtojo dešimtmečio, kai buvo perduota Romos katalikų bažnyčiai, ji nebuvo remontuota iš išorės. Tik viduje buvo nubaltintos lubos ir sienos. Po baltinimu matėsi tapyba. Bokšto smailė buvo labiausiai nukentėjusi bažnyčios dalis.
Šiuo metu bažnyčioje veikia Romos katalikų Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčia.
Nuotraukos: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de ir Michailo Ogorodnikovo (apačioje).
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
