Kaukėnai žinomi nuo 1466 metų kaip Vokiečių ordino pilis. 1532-aisiais kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis karčemą prie Kaukėnų suteikia Jakobui Bornui, tada pat pirmą kartą paminėta žvejų ir medžiotojų gyvenvietė prie pilies sienų. 1549 m. tas pats Jakobas Bornas gauna žvejybos teises.
Parapija (dar kaip filija) Kaukėnuose įsteigta 1547-aisiais. 1549 metais jai atidaryta medinė bažnyčia. 1576 m. įsteigta savarankiška Kaukėnų parapija. Atidarius parapiją, Kaukėnai gauna miestelio (Flecken) statusą – taip vadintos stambios gyvenvietės su bažnyčia ir turgumi, dominavusios aplinkiniuose kaimuose, bet negavusios miesto statuso. Medinė bažnyčia perstatyta 1576 ir 1659 m.; paskutiniam perstatymui vadovavo Kaukėnų dvaro savininkas Reinhardas fon Halė (von Halle).
Kaukėnų turgaus aikštė.
1661 metais Kaukėnų gyvenvietė gavo miesto teises.
1675.11.18 Kaukėnų dvarą už 160 tūkst. talerių įsigijo Brandenburgo kurfiurstas ir Prūsijos kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas.
1678–79 m., per Skonės karą (1675–79), Kaukėnuose buvo įsikūręs švedų feldmaršalo Henriko Horno štabas. Švedams pasitraukus, Kaukėnų pilis buvo naudojama kaip Frydricho Vilhelmo medžioklės namelis. 1693-aisiais Kaukėnuose atidaryta mokykla. 1702 metais medinė Kaukėnų bažnyčia galutinai sunyko ir tapo pavojinga parapijiečiams. Tais pačiais metais ji nugriauta, o jos vietoje pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia; statyboms vadovavo dvaro architektas Joachimas Ludwigas Schultheißas fon Unfriedtas (Unfriedt) ir Paulius Lagewaldas (Lagewald) iš Trumpeiteno (Trumpeiten, Šaninas). Statybos, kurių rezultatas – daugiakampis mūrinis pastatas be bokšto, baigtos 1708 m.
1722 metais įsteigtas Kuckerneese amtas, pavaldus Tilžės hauptamtui.
Kaukėnų bažnyčia.
1758 m. į Kaukėnus įžengė Rusijos kariuomenė, vadovaujama Viljamo Fermoro.
Kaukėnų turgus.
1809-aisiais Kaukėnuose įkurtas seniausias Prūsijoje kariuomenės arklių rengimo ūkis (Remontedepot).
Nuo 1818 metų Kaukėnai trumpam tapo apskrities administraciniu centru, tačiau vėliau jis perkeltas į Heinrichswalde (Slavskas).
1874 metais Pakalnės (Niederung) apskrityje įsteigtas Kaukėnų valsčius (Amtsbezirk) Nr. 24, į kurį įėjo penkios kaimo bendruomenės: Kaplanischken (Jasnoje, dalis), Kaukėnai (Jasnoje), Alt Sellen (55°10'43'' š. pl. 21°36'01'' r. ilg.), Kaukehnellen (Jasnoje, dalis), Kloken (Kliuči), ir dvi dvarų apylinkės: Kuckerneese (Jasnoje) bei Rusnės–Kuckerneese pylimas (Ruß-Kuckerneeser Deichsozietät). Pirmuoju valsčiaus viršaičiu tapo tūlas Schonnas (Schonn) iš Kaukėnų, dirbęs savitarpio pagalbos kasoje. Kaukėnų gyventojai ir vėliau ėjo valsčiaus viršaičio pareigas: pavyzdžiui, 1917 metais juo tapo iš Ragainės (Nemanas) į Kaukėnus persikėlęs esamasis valsčiaus vadovas, atsargos žandarmerijos karininkas Bangelis (Bangel). 1919–33 m. šias pareigas ėjo bendruomenės vadovas Kurtas Sturiesas (Sturies), 1933–35 m. – sodininkas Friedrichas Bornas (Born), nuo 1935 m. – šturmbanfiureris Panneckas (Panneck), kurį vėliau vėl pakeitė tas pats Kurtas Sturiesas.
Iki 1908 metų Kaukėnų valsčiuje įvyko tam tikrų pokyčių, visų pirma buvo panaikinta Rusnės–Kuckerneese pylimo dvaro apylinkė (Gutsbezirk), o vietoj jos įsteigta Kaplanischken (Jasnoje, dalis) dvaro apylinkė. 1915.09.15 Kaukėnų bendruomenė sujungta su Kaukehnellen (Jasnoje, dalis) bendruomene į naują Kaukėnų kaimo bendruomenę. 1916.05.26 Berlyno teismo sprendimu Kaplanischken dvaro apylinkė prijungta prie Kuckerneese (Jasnoje, dalis) dvaro apylinkės. Tačiau jau 1917.11.01 didelė jos dalis (99 ha) perėjo Kaukėnų (Jasnoje) bendruomenei. 1928.09.30 panaikinta Kuckerneese (Jasnoje, dalis) dvaro apylinkė, kuri dabar įėjo į Kaukėnų kaimo bendruomenę. Kaukėnų valsčių ėmė sudaryti trys kaimo bendruomenės: Alt Sellen, Kaukėnai (Jasnoje) ir Kloken (Kliuči). Iki 1945 m. jo sudėtis daugiau nesikeitė.
1881–84 m. prie Kaukėnų bažnyčios pristatytas bokštas. 1904.04.27 bažnyčioje, atliekant lietvamzdžių litavimo darbus, kilo gaisras, ir ji visiškai sudegė. Iki 1906 metų bažnyčia restauruota, išplėtus salę, kurioje dabar buvo 1000 sėdimų ir 500 stovimų vietų. 1906.12.09 bažnyčia iš naujo pašventinta.
XIX a. viduryje Kaukėnų mokykla buvo keturklasė, joje galėjo mokytis 250 mokinių. Iki 1900 m. jų skaičius išaugo iki 350. 1928–29 m. atidaryta nauja mokykla (nuotraukoje apačioje) su aštuoniomis klasėmis, kurioje mokėsi iki 650 mokinių.
Kaukėnų mokykla (Hindenburg-Schule).
XX a. pradžioje Kaukėnai tapo didžiausia Pakalnės apskrities gyvenamąja vietove.
Kaukėnų geležinkelio stotis.
1902-aisiais per Kaukėnus nutiestas siaurasis geležinkelis (750 mm) Groß Brittanien – Karklė (Karkeln, Ščeglovka–Mysovka). Kaukėnuose jame atidaryta stotis (nuotraukoje viršuje), o Groß Brittaniene keleiviai galėjo persėsti į traukinį, vykstantį iš Karaliaučiaus į Tilžę. 1905 m. pastatyta dujų gamykla.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui prasidėjo Kaukėnų elektrifikacija; iki 1924 metų elektra buvo įvesta į 95 % apylinkės namų ir sodybų.
XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Kaukėnuose buvo: 16 maisto krautuvių, šešios manufaktūros parduotuvės, septynios kepyklos, septynios mėsinės, keturios avalynės parduotuvės ir devynios batsiuvių dirbtuvės, trys parfumerijos, galanterijos ir vaistinių prekių parduotuvės, šešios stalių dirbtuvės, dvi skardos dirbinių gamyklos, trys statybos rangovai, dvi stiklių dirbtuvės, penki dažytojai ir tapetuotojai, trys kalvės, du karietininkai, aštuoni siuvėjai, trys balnių meistrai, šeši kirpėjai, keturios spaustuvės, penkios knygrišyklos ir kubilų gamykla; veikė kelių bankų filialai, muitinė, teismas, malūnas, pieninė, du viešbučiai, trys kavinės ir 13 nedidelių svečių namų. Ketvirtajame dešimtmetyje mieste atidarytas kino teatras su 600 vietų. Kaukėnų bažnytinė parapija 1944 metais turėjo 7200 parapijiečių.
Antrojo pasaulinio karo metais Kaukėnų civiliai gyventojai, pradedant 1944.10.12, buvo evakuoti į Vokietijos gilumą.
1945.01.20 Kuckerneese paėmė 149-ojo ir 171-ojo šaulių pulkų kariai (pulkininko M. V. Fiodorovo 182-oji šaulių divizija, 90-asis šaulių korpusas, 43-ioji armija). 1946 m. rugsėjį čia įrengta vokiečių karo belaisvių stovykla, kurioje buvo apie 300 žmonių.
1947.06.17 Kaukėnai pervadinti Jasnoje gyvenviete, tada pat sudaryta Jasnojės kaimo taryba. Kuckerneese ir Kaukehnellen oficialiai nebuvo pervadinti ir faktiškai tapo Jasnoje gyvenvietės dalimi. 1950.07.05 Skuldeinen sujungtas su buvusiu Allgawischken ir pervadintas Gribki, tada pat Trumpeiten sujungtas su Neuhoffu (Neuhoff) ir pervadintas Šaninu. 1950-aisiais Jasnojės kaimo taryba padalyta į Jasnojės ir Levoberežnojės kaimo tarybas. 1972 m. Jasnoje gyvenvietėje buvo 241 namas, veikė mokykla, ligoninė ir miltų malūnas. 1972 metais Šaninas jau buvo žymimas kaip Jasnoje gyvenvietės dalis. Ne vėliau kaip 1975 m. Šanino ir Gribki gyvenvietės oficialiai išbrauktos iš apskaitos ir įtrauktos į Jasnoje gyvenvietės sudėtį. Visą tą laiką Jasnoje bažnyčia buvo naudojama kaip sandėlis. Devintajame dešimtmetyje įgriuvo jos stogas. 2003 metais Jasnoje pastatytas naujas mokyklos pastatas.
Nuo dešimtojo dešimtmečio iki mūsų dienų Jasnoje gyventojų mažėjo. Per tuos metus gyvenvietė gerokai sunyko, daug įmonių uždaryta, namai apleisti ir ardomi plytoms.
2020 metais Jasnoje pradėta bažnyčios restauracija.
Koordinatės: 55°10'31'' š. pl. 21°32'44'' r. ilg. (Kaukėnai, centras), 55°10'26'' š. pl. 21°33'32'' r. ilg. (Kuckerneese), 55°10'26'' š. pl. 21°32'04'' r. ilg. (Kaukehnellen), 55°10'59'' š. pl. 21°33'04'' r. ilg. (Kaplanischken), 55°11'31'' š. pl. 21°33'29'' r. ilg. (Kloken), 55°09'50'' š. pl. 21°31'58'' r. ilg. (Skuldeinen), 55°09'27'' š. pl. 21°31'24'' r. ilg. (Trumpeiten).
Lankytinos vietos: bažnyčia su Pirmajame pasauliniame kare žuvusiųjų paminklo liekanomis, seni vokiški pastatai, paminklas žibintui, memorialas ant sovietų karių brolių kapo.
Gyventojų skaičiaus kaita: 1985 – 2000, 2002 – 1629, 2010 – 1464, 2012 – 1440 gyventojų.
Informacija
Kaukėnų bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1885 – 1665, 1905 – 2056, 1910 – 2222, 1925 – 3302, 1933 – 4262, 1939 – 4510 gyventojų.
Kaukehnellen gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 694, 1910 – 719 gyventojų.
Kuckerneese dvaro gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 109, 1910 – 135 gyventojai.
Kaplanischken gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 139, 1910 – 140 gyventojų.
Skuldeinen gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 128, 1910 – 126, 1925 – 129, 1933 – 126, 1939 – 118 gyventojų.
Groß Trumpeiten bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 154, 1910 – 127, 1933 – 180, 1939 – 1831 gyventojas.
Kaukehnellen
Kaukehnellen buvo kaimas, sudarantis kaimo bendruomenę Pakalnės (Niederung, nuo 1938 m. Elchniederung) apskrityje. Kaimas priklausė Kaukėnų (Kaukehmen, nuo 1938 m. Kuckerneese, Jasnoje) bažnytinei parapijai. 1874-aisiais Kaukehnellen bendruomenė įtraukta į įsteigtą Kaukėnų (Jasnoje) valsčių. 1902 metais per Kaukehnellen nutiesta siaurojo geležinkelio (750 mm) Groß Brittanien – Karklė (Karkeln, Ščeglovka–Mysovka) atšaka. 1915.09.15 Kaukehnellen bendruomenė sujungta su Kaukėnų (Jasnoje) bendruomene į naują Kaukėnų kaimo bendruomenę.
Prieškario metais Kaukehnellen kaime buvo sava koplyčia, siaurojo geležinkelio linijos platforma, veikė pieninė.
Kuckerneese
Kuckerneese buvo dvaras, sudarantis dvaro apylinkę Pakalnės apskrityje. Dvaras priklausė Kaukėnų (Kaukehmen, nuo 1938 m. Kuckerneese, Jasnoje) bažnytinei parapijai. 1874 metais Kuckerneese dvaro apylinkė įtraukta į įsteigtą Kaukėnų (Jasnoje) valsčių. 1916.05.26 Berlyno teismo sprendimu Kaplanischken (Jasnoje, dalis) dvaro apylinkė prijungta prie Kuckerneese dvaro apylinkės. Tačiau jau 1917.11.01 didelė jos dalis (99 ha) perėjo Kaukėnų (Jasnoje) bendruomenei. 1922 ir 1924 m. Kuckerneese dvaro apylinkė palaipsniui neteko savo žemių, atitinkamai atiduodama jas Kaukėnų bendruomenei (1928 m. dvaro apylinkė panaikinta, o dvaras įėjo į Kaukėnų (20 ha) ir Kloken (Kliuči, 35,2 ha) bendruomenių sudėtį.
1928.09.30 Kuckerneese dvaro apylinkė panaikinta ir įtraukta į Kaukėnų (Jasnoje) kaimo bendruomenę. 1938 metais, nacių vykdyto Rytų Prūsijos gyvenviečių pervadinimo laikotarpiu, jos vardas imtas vartoti visai Kaukėnų kaimo bendruomenei ir Kaukėnų valsčiui pavadinti.
Kaplanischken
Kaplanischken buvo dvaras, sudarantis dvaro apylinkę Pakalnės (Niederung, nuo 1938 m. Elchniederung) apskrityje. Dvaras priklausė Kaukėnų (Kaukehmen, nuo 1938 m. Kuckerneese, Jasnoje) bažnytinei parapijai. 1874-aisiais Kaplanischken dvaro apylinkė įtraukta į įsteigtą Kaukėnų valsčių. 1916.05.26 Berlyno teismo sprendimu Kaplanischken dvaro apylinkė prijungta prie Kuckerneese (Jasnoje, dalis) dvaro apylinkės. Tačiau jau 1917.11.01 didelė jos dalis (99 ha) perėjo Kaukėnų (Jasnoje) bendruomenei.
Prieškario metais Kaplanischken veikė plytinė.
Skuldeinen
Skuldeinen buvo kaimas, sudarantis kaimo bendruomenę Pakalnės (Niederung, nuo 1938 m. Elchniederung) apskrityje. Kaimas priklausė Kaukėnų (Kaukehmen, nuo 1938 m. Kuckerneese, Jasnoje) bažnytinei parapijai. 1874 metais Skuldeinen bendruomenė įtraukta į įsteigtą Sausseningkeno (Sausseningken, nuo 1939 m. Milchhofo (Milchhof) valsčius, Čerkasskoje) valsčių. Karo invalidas Arno Gerullas (Gerull) iš Skuldeinen 1928–45 m. ėjo valsčiaus viršaičio pareigas. 1896.10.12 į Skuldeinen bendruomenę įtrauktas Szaudszen kaimas, anksčiau sudaręs savarankišką kaimo bendruomenę. Vėliau Szaudszen kaimas tapo centrine Skuldeinen kaimo dalimi.
Prieškario metais Skuldeinen veikė aliejaus spaudykla ir vėjo jėgainė.
Neuhoff
Neuhoff buvo dvaras, priklausęs Neuhoffo bendruomenei Pakalnės (Niederung, nuo 1938 m. Elchniederung) apskrityje. Dvaras priklausė Kaukėnų (Kaukehmen, nuo 1938 m. Kuckerneese, Jasnoje) bažnytinei parapijai. 1874-aisiais Neuhoffo dvaras bendruomenės sudėtyje įėjo į įsteigtą Sköpeno (Sköpen, Mostovoje) valsčių. Pirmuoju valsčiaus viršaičiu tapo Neuhoffo dvaro savininkas tūlas Bornas (Born). 1911 metais šalia dvaro nutiestas siaurasis (750 mm) geležinkelis Elchniederungsbahn, kuriame atidaryta stotis. 1932.10.01 Neuhoffo bendruomenė (su Neuhoffo dvaru) sujungta su Wietzischken (Wietzischken, 55°09'27'' š. pl. 21°34'00'' r. ilg.) bendruomene į naują Gilgetalio (Gilgetal) kaimo bendruomenę.
Groß Trumpeiten
Groß Trumpeiten buvo kaimas, sudarantis kaimo bendruomenę Pakalnės (Niederung, nuo 1938 m. Elchniederung) apskrityje. Kaimas priklausė Kaukėnų (Kaukehmen, nuo 1938 m. Kuckerneese, Jasnoje) bažnytinei parapijai. 1874 metais Groß Trumpeiten bendruomenė įtraukta į įsteigtą Sausseningkeno (Sausseningken, nuo 1939 m. Milchhofo (Milchhof) valsčius, Čerkasskoje) valsčių. 1928.09.30 į Groß Trumpeiten bendruomenę įtrauktas Klein Trumpeiten dvaras, iki tol sudaręs savarankišką dvaro apylinkę Sköpeno (Mostovoje) valsčiuje. Maždaug 1931 metais Groß Trumpeiten bendruomenė pervadinta Trumpeiten.
Kaukėnų bažnytinės parapijos sudėtis: Alt Sellen (55°10'43'' š. pl. 21°36'01'' r. ilg.), Baubeln (nuo 1938 m. Sommershöfen, Obojan), Groß Allgawischken (nuo 1938 m. Schlichtingen, Gribki), Groß Schilleningken (Didieji Šilininkai, Lietuva), Heinrichsfelde (55°13'06'' š. pl. 21°34'26'' r. ilg.), Kaplanischken (Jasnoje, dalis), Kaukėnai (Jasnoje), Kaukehnellen (Jasnoje, dalis), Killucken (55°09'35'' š. pl. 21°35'13'' r. ilg.), Klein Allgawischken (nuo 1938 m. Allgau, Ozerki), Klein Schilleningken (Šilininkėliai, Lietuva), Klein Trumpeiten (nuo 1938 m. Kleintrumpenau, Vasilkovas, dalis), Kloken (Kliuči), Kuckerneese (Jasnoje, dalis), Leitgirren (Leitgiriai, Lietuva), Liszeiten (nuo 1938 m. Lischau, Višniovka), Neu Sellen (55°10'12'' š. pl. 21°35'12'' r. ilg.), Neuhoffo stotis (Neuhoff, Jasnoje, dalis), Neusorge (Arbuzovas), Sausseningken (nuo 1938 m. Milchof, Čerkasskoje), Sköpen (Mostovoje), Skulbettwarren (55°10'38'' š. pl. 21°37'14'' r. ilg.), Skuldeinen (Gribki), Trumpeiten (nuo 1938 m. Trumpenau, Vasilkovas), Usseinen (nuo 1938 m. Stellwagen, Dalneje), Warskillen (Kalinovka), Wietzischken (55°09'22'' š. pl. 21°34'04'' r. ilg.).
Šiuolaikinė Michailo Ogorodnikovo nuotrauka.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
