Medžiu apkaltas mūrinis pastatas ant aukšto tašytų riedulių cokolio. Masyvus bokštas taip pat apkaltas medžiu. Vidaus patalpa su dažytomis sienomis, siaura altoriaus patalpa ir šoninėmis emporomis.
Sakykla ir krikštykla – medinės. Vargonus pastatė Karaliaučiaus vargonų dirbtuvė „Bruno Goebel“ (Bruno Goebel Orgelbau). Bažnyčia turėjo du varpus.
Antrojo pasaulinio karo metais šiose apylinkėse kovų nebuvo. Bažnyčia išliko visiškai sveika ir nenaudojama stovėjo iki šeštojo dešimtmečio pabaigos.
Čia įkurtas kolūkis buvo silpnas, žmonės išsibėgiojo. Po to, 1961 m., kolūkis buvo panaikintas kaip neperspektyvus. Bažnyčia, kaip ir beveik visi gyvenvietės namai, buvo išardyta dėl plytų. Liko tik cokolis ir pamatai. Kitapus kelio išliko paminklas Pirmajame pasauliniame kare žuvusiesiems, tačiau ir jis nukentėjo – nuo jo buvo numušta lenta su užrašu.
Iki 1990 m. iš gyvenvietės buvo likęs tik vienas namas su inicialais F.K.1934. ant riedulių cokolio.
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
