Bokštas, nava ir presbiterija – plytų. Vėliau prie navos šiaurinės pusės buvo pristatytas dviaukštis prieangis, o prie presbiterijos rytinės pusės – zakristija. Bokštas pastatytas ant aukštų riedulių pamatų. Tarp navos ir presbiterijos kontraforsų – po vieną langą, abipus langų – po vieną aklinąjį langą. Visų bažnyčios dalių mūras gotikinis. Navą sudaro trys tarpatramiai. Sakykla – 1684 m., Christiano Klodsey darbo. Presbiterijoje virš triumfo arkos kabojo šalmas, pirštinės, pentinai, kardas ir kiti riterio reikmenys. Riterio ekipuotę puošė von Oppenų herbas. Kapinėse šalia bažnyčios buvo valstybės ministro Heinricho Theodoro von Schöno (1773–1836) kapas su granito akmeniu.
Ateistiniais pokario metais bažnyčia buvo naudojama kaip sandėlis. Bokštas stovėjo be stogo, iš dalies sugriautas, matyt, dar 1945 m. Kad jis buvo apšaudytas, priminė sviedinio išmušta duobė pietrytinėje presbiterijos dalyje.
Senasis presbiterijos ir navos stogas neišliko ir buvo atstatytas maždaug dvigubai žemesnis. Rytuose pristatytoje zakristijoje buvo prakirstos kvadratinės durys. Šiaurinis prieangis buvo sugriautas, iš dviejų aukštų liko vienas. Prie bokšto, ant šiaurinio kontraforso, buvo pritvirtinta XVIII a. antkapinė plokštė. 1988 m. ji dar kabojo, tačiau jau 1989 m. buvo nuplėšta ir gulėjo ant žemės užrašu žemyn. Iš aplink bažnyčią buvusių kapinių neliko nieko. Palei šiaurinę pusę buvo nutiestas asfaltuotas kelias, pietuose – tvora aptvertas, taip pat asfaltu išlietas kiemas.
Nuo 1994 m. bažnyčia buvo perduota draugijai „Karaliaučiaus paminklai“ turizmo centrui įrengti.
2010 metais Arnau bažnyčia buvo perduota Rusijos stačiatikių bažnyčiai.
Buvo atlikti matavimai ir pasirengimas restauracijai. 1998 m. Vokietijos organizacijos „Kuratorium Arnau“ lėšomis prasidėjo restauravimo darbai.
2008 metais bažnyčia buvo perduota Kaliningrado istorijos ir meno muziejui, tačiau jau 2010 metų viduryje vėl pakeitė šeimininkus – atiteko Rusijos stačiatikių bažnyčios Kaliningrado vyskupijai, po to joje buvo įkurta didžiosios kankinės Kotrynos vardo parapija, o 2019 metais – tos pačios šventosios vardo moterų vienuolynas.
Prarastų viduramžių freskų nuotraukas iš Arnau bažnyčios galima pamatyti svetainėje Deutsche Fotothek.
Nuotraukos: Bildarchiv Ostpreußen;
Anton Ulbrich «Geschichte der Bildhauerkunst in Ostpreussen»;
Michailas Ogorodnikovas (2016).
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
