Rytų Prūsijos vyrai anaiptol nebuvo šventuoliai (ypač kaimuose) ir gana dažnai pagurkšnodavo naminio vyno, nusiimdami stresą ir nuovargį po sunkios darbo dienos. Trauktines gamindavo iš tų uogų, kurias duodavo sodyba. Be savo vyno, beveik kiekvienuose namuose būdavo atsargoje po butelaitį Jamaikos romo, arako ir, žinoma, korno – vietinės grūdų degtinės. Visa tai buvo naudojama stipresniems svaiginamiesiems gėrimams gaminti. Varydavo ir naminę – iš grūdų, bulvių. Naminių „kokteilių“ receptai buvo laikomi didžiausioje paslaptyje ir keliavo iš kartos į kartą. Iš lūpų į lūpas keliavo ir pasakojimai apie išgertuves:
– Bičiuli, ką geri? – klausia berlynietis klaipėdiečio.
– Grogą.
– Per tokį karštį? O ką tada gersi žiemą?
– Daugiau grogo.
Grogą pasigaminti labai paprasta: romą reikia sumaišyti su karštu virintu vandeniu lygiomis dalimis ir įdėti į stiklinę gabalėlį cukraus. Pageidaujant galima įpilti arako. Tiesa, Rytų Prūsijoje juokaudavo, kad gėrimo receptą galima supaprastinti, atsisakant vandens ir net cukraus. Taip taip, gryno romo, „šiurkščių jūreivių ir rafinuotų mergelių gėrimo“, ir grūdų degtinėlės tvirti Rytų Prūsijos vyrukai irgi neretai paragaudavo... Na kuo jie skiriasi nuo rusų, kuriems, kaip karo metais sakydavo vokiečiai, 40 km – ne atstumas, 40 laipsnių – ne šaltis ir 40 laipsnių – ne alkoholis?
Vietinių „kokteilių“ kūrėjų humoro jausmui galima tik pavydėti. Ko verti vien pavadinimai! „Sausumos žiurkė“, „Kruvinoji opa“, į kurią įpylus vyšnių likerio su konjaku išeina „Sandėlio žiurkė“, „Ledlaužis“, „Prieglius dvokas“, „Meškos medžioklė“ (arba „Meškos spąstai“). O kai kurių pavadinimų ne tik neįmanoma išversti į jokią kalbą, jų nepavyks paaiškinti ir gimtąja. Pavyzdžiui, Kopskiekelwein. Žinoma tik tiek, kad per daug jo išgėrus, geriausiu atveju galima nušliaužti tik iki durų patalpos, kurioje tai vyko.
Kazokų kava
Ne mažiau klastinga ir vadinamoji „Kazokų kava“ – tradicinis Mozūrijos kavos likeris. Su juo susijusi viena kurioziška istorija, kurią papasakojo daktaras Kittelis iš Klaipėdos. Vienas jo pacientų, pašto valdininkas, buvo didelis alkoholio priešininkas ir laikė save amžiams apsaugotu nuo bet kokių stipriųjų gėrimų. Kartą 1874 m. jis paprašė savo viršininkų Gumbinėje leidimo vykti su patikrinimu į Eitkūnus.
– Juk jūs ten nusigersite! – paprieštaravo aukštas valdininkas.
– Bet… leiskite…
– Lažinamės!
Paskui komandiruotąjį nuskriejo telegrama apie būsimą patikrinimą su lakonišku reikalavimu: „Nugirdykite jį!“.
Tikrintojas iš tiesų pasirodė esąs kietas riešutėlis ir griežtai atsisakinėjo net lengvo vyno. Tačiau vietiniai nepasidavė, paėmė gudrumu. Per didelį šaltį svečiui pasiūlė pasivažinėti į draustinį pažiūrėti briedžių, kur jis, sušalęs, maloniai sutiko išgerti puodelį kavos valstiečio namuose. Šiltoje troboje ponams patiekė karštą labai saldų gėrimą su grietinėle. Jau po pirmo puodelio kraujas užvirė, nuotaika pakilo, gyvenimas susitvarkė. Išgėrė dar po vieną. Paskui dar ir dar…
Kitą dieną į Gumbinę atėjo telegrama: „Paruoštas!“ O tikrintojas taip ir nesuprato humoro. Iš kur jam buvo žinoti, kad svetingas šeimininkas kavą paruošė ne ant vandens (į puodelį saldžios kavos įpilti 50 g romo ir 50 g portveino, o gautą gėrimą pagardinti gera porcija grietinėlės).
Bärenfangas (Bärenfang)
Klastingumu „kazokiškajai“ nenusileidžia ir medaus likeris – garsusis Bärenfang, kas išvertus reiškia „Meškos medžioklė“. (Atkreipkite dėmesį – rusiškai jį teisinga vadinti „Bärenfang“ su „ė“ garsu, o ne „Berenfang“, kaip kartais pas mus vadinamas.)
Jam pagaminti reikės 500 g medaus (galima žiedų, viržių ar liepų), 500 ml degtinės, 500 ml 96 procentų spirito, 2 cinamono lazdelių, 1 vanilės ankšties, 2 sveikų citrinų, labai plonai spirale nupjautos citrinos žievelės.
Medų reikia ištirpinti su nedideliu kiekiu degtinės ant silpnos ugnies, nuolat maišant. Kai jis truputį atvės, sumaišyti su likusia degtine ir spiritu, įdėti cinamono, vanilės bei citrinos žievelės ir dar apie 20 minučių palaikyti ant silpnos ugnies maišant. Jokiu būdu negalima užvirinti. Tada mišinį perpilti į siaurą aukštą indą, sandariai uždaryti ir ne mažiau kaip 10 dienų pastatyti tamsioje, bet ne itin šaltoje kambario vietoje. Praėjus nustatytam laikui, iš likerio išimti prieskonius, perpilti jį į grafiną plačiu kaklu. Likerio negalima laikyti šaltoje vietoje, nes medus gali sucukrėti.
Didžiausias sunkumas su šiuo lengvai pagaminamu gėrimu – neišgerti jo anksčiau, nei jis nusistovės.
Medaus likerį galima pasigaminti ir pagal kitą receptą: 500 g medaus, ½ l gryno spirito, ¼ l Mozelio vyno arba ¼ l vandens. Ingredientų sudėtis gali keistis pagal asmeninį skonį, bet gaminimo būdas tas pats.
Bärenfang buvo vienas populiariausių Rytų Prūsijos nacionalinių gėrimų. Tačiau ilgainiui jis užkariavo ir kitas teritorijas... Jo istorija siekia neatmenamus laikus, kai vietos miškuose dar gyveno meškos. Vietiniai medžiotojai, norėdami gauti vertingą trofėjų, palikdavo miške lėkštes su medumi, į kurį įpildavo spirito. Girtas meškinas tapdavo lengvu grobiu. O „masalo“ likučių paskui neatsisakydavo ir patys medžiotojai.
Medaus likeris turi ir gydomųjų savybių. Rytų Prūsijos gyventojai gerdavo jį šiltą nuo peršalimo ir kvėpavimo takų uždegimo, taip pat nuo nemigos ir virškinimo trakto ligų. Žinoma, saikingomis dozėmis. Poros stiklinių visiškai pakanka, kad kojos nustotų klausyti. Todėl ir juokaudavo, kad nuo jo eisena tampa meškiška.
Rytų Prūsijoje buvo populiarūs ir vadinamieji bitteriai – alkoholiniai gėrimai spirito, romo ar vyno pagrindu, užpilti augaline žaliava – uogomis, žolelėmis, spygliais, kankorėžiais… Skonio jie paprastai karčiųjų. Viduramžiais bitteriai buvo laikomi vaistininkų gira ir juos vartojo vienuolės jėgoms atgauti po sunkių darbų ir ilgų maldų.
Rusų pieno punšas
Šio gėrimo pavadinimas neturi nieko bendra su Rusija. Jis kilęs iš Rusnės upės (Russ) apylinkių prie Klaipėdos. Gaminamas romo pagrindu, kaip ir dauguma punšų.
¾ l romo, ½ l arako, 500 g cukraus, 1 didelės citrinos žievelė, 1 vanilės ankštis, ¾ l pieno.
Romą, araką, cukrų, plonai nupjautą citrinos žievelę ir vanilę užvirinti. Nukelti nuo ugnies ir lėtai, nuolat maišant, įpilti pieno ir viską išplakti iki putų. Prieš vartojant citrinos žievelę ir vanilę išimti.
Rusų pieno likeris kartais buvo vadinamas vandens punšu – jis labai lengvai geriamas.
„Ledlaužis“
Šio alkoholinio gėrimo pavadinime slypi gili prasmė. Eisbrecher pažodžiui reiškia „pirmasis diskusijos dalyvis, kuris ištirpdė ledus ir padėjo pagerinti atmosferą“. Užtenka išversti porą stikliukų – ir draugai amžiams. O svarbiausia – gaminamas be didelio vargo: 1 stiklinę raudonojo vyno pakaitinti beveik iki virimo, įpilti gerą dozę arako ir pagal skonį įberti cukraus. Ir tiek.
Arbatos punšas
Padorią dozę romo ar raudonojo vyno Rytų Prūsijoje mėgdavo įpilti ir į arbatą. Mėgstamiausias gėrimas visada buvo arbatos punšas.
1 kupinas arbatinis šaukštelis arbatžolių, 150 g cukraus, ½ citrinos arba 1 apelsinas, 1 stiklelis (portveinui) arako, 1 stiklelis (portveinui) konjako, 2 puodeliai natūralaus baltojo vyno, 1 l vandens.
Užplikyti puodelį labai stiprios arbatos. Užvirinti 1 litrą vandens su cukrumi, įpilti puodelį paruoštos užplikytos arbatos, įspausti pusės citrinos ar apelsino sulčių, įpilti arako ir konjako, paskui baltojo vyno. „Sprogų“ mišinį kaitinti tol, kol jis suputos.
Geriant arbatos punšą, užkandį rekomenduojama laikyti po ranka – pageidautina gabalėlį ko nors pikantiško, antraip jausitės lyg mediniuose klumpėse. Tiesiogine prasme – negalėsite eiti.
Kalėdinis punšas
Švelnesnis, be abejo, kalėdinis punšas. Į jo sudėtį įeina: 1 butelis Mozelio vyno, ½ butelio romo, 1 butelis vandens, 250 g cukraus, 1 citrina.
Užvirinti vandenį su cukrumi. Atsargiai pašildyti vyną, bet neužvirinti. Tada įpilti romo ir į punšą įdėti citrinos žievelės.
„Koksas“
O kam nors patiks savitas „Koksas“. Jo beveik nereikia ir gaminti. Pakanka sukramtyti 2 kavos pupeles ir lėtai užsigerti jas stikline romo su gabalėliu cukraus. Esmė ta, kad kava ir cukrus padidina gėrimo laipsnius.
„Sausumos žiurkė“
½ l grietinėlės, 4 tryniai, 2 likerio stikleliai arako, 2 likerio stikleliai vyšnių likerio, 2 valgomieji šaukštai cukraus.
Kiaušinių trynius, grietinėlę ir cukrų gerai išmaišyti, statyti į vandens vonelę ir kartu plakti. Nukelti puodą nuo ugnies ir, toliau plakant, įpilti alkoholio. Patiekti karštą.
„Pillkaller“
Gabalėlis kietos kepeninės dešros, truputis labai aštrių garstyčių, 40 ml ne silpnesnės kaip 38 laipsnių kadagių degtinės.
Ant kepeninės dešros riekelės užtepti truputį garstyčių ir suvalgyti, greitai užgeriant taurele degtinės.
Buvo ir kitas vartojimo būdas: ant stiklinės dugno padėti kepeninės dešros riekelę su garstyčiomis, užpilti degtine ir „suvartoti“ viską vienu gurkšniu.
„Pillkaller“ – tai gyvenimo būdas, sakydavo Rytų Prūsijoje. Savo pavadinimą jis gavo pagal „išradimo“ vietą. Pilkalnio vyrai garsėjo ne tik tuo, kad neapsvaigsta: „Žmogus geria, arklys – srebia. O Pilkalnyje atvirkščiai“, – skelbia patarlė, bet ir tuo, kad mėgsta muštis: „Jei grįžai iš Pilkalnio neprimuštas“ – laikyk, kad pasisekė, – skelbia kita.
„Jūrų šuo“
¾ butelio natūralaus baltojo vyno, 1 gabalėlis citrinos žievelės, gabalėlis cinamono, 125–150 g cukraus.
Vyną kaitinti kartu su citrinos žievele, cinamonu ir cukrumi tol, kol atsiras burbuliukų (nevirinti!). Prieš vartojant išimti prieskonius. Patiekti karštą.
Tai gana švelnus alkoholinis gėrimas, kuris patiks moterims.
„Kruvinoji opa“
Į stiklinę kiaušinių likerio įpilti truputį vyšnių likerio. Tai vienas mėgstamiausių moteriškų kokteilių.
Kiaušinių grogas
4 kiaušinių tryniai, 2 kupini valgomieji šaukštai cukraus, ½ l pieno, ¼ l romo arba arako (galima 1/8 l romo ir 1/8 l arako – pagal skonį).
Kiaušinių baltymus išplakti su cukrumi, maišant įpilti pieno, pabaigoje įpilti romo ir (arba) arako. Viską išmaišyti ir beveik užvirinti. Išpilstyti į grogo stiklines.
Šis gėrimas tinka ir ligoniams, ir sveikstantiems.
Punšas „Šaltoji antis“
1–2 citrinos, 2–3 valgomieji šaukštai cukraus sirupo, 2 buteliai Mozelio vyno, 1 butelis putojančio.
Citrinas nulupti (plonai nuimti žievelę). Žievelę sudėti į indą, kuriame gaminsite, ir jame sumaišyti citrinų sultis su cukraus sirupu, tada užpilti ½ butelio vyno ir 30 minučių pastatyti į šaltį. Paskui žievelę išimti ir įpilti likusį (taip pat atšaldytą) vyną.
Punšas su vaisiais
100–150 g cukraus, ¼ l vandens, 1 ananasas arba 0,5 kg kitų vaisių, 1 butelis Mozelio, 1 butelis Reino vyno ir 1 butelis šampano.
Į cukraus sirupą sudėti supjaustytus vaisius, užpilti vynu ir pastatyti į šaldytuvą. Šampano įpilti prieš patiekiant. Jei naudojami švieži vaisiai, geriau juos iš anksto truputį pabarstyti cukrumi. Norint pasigaminti lengvesnį punšą, vietoj šampano reikia įpilti selterio vandens.
Kiaušinių punšas
1 butelis baltojo vyno, 6–8 kiaušiniai, ½ vanilės ankšties, ½ pakelio vanilinio cukraus, vienos citrinos žievelė, 6 valgomieji šaukštai cukraus, krakmolo ant peilio galiuko, 1–2 arbatiniai šaukšteliai arako.
Visus ingredientus, išskyrus araką, gerai išplakti, uždėti ant ugnies ir toliau plakti tol, kol paviršiuje atsiras burbuliukų. Masę greitai atvėsinti, įpilti arako ir papuošti.
Šiltas alus
1 butelis tamsaus alaus, gabalėlis cinamono arba vanilės ankštis, ¼ l plakamosios grietinėlės, 3 kiaušinių tryniai, ½ arbatinio šaukštelio bulvių krakmolo, cukraus pagal skonį.
Alų su prieskoniais ir cukrumi pašildyti, bet neužvirinti. Pašildyti grietinėlę. Kiaušinių trynius išmaišyti su krakmolu ir trupučiu šalto vandens. Visus ingredientus sumaišyti ir pašildyti – bet labai atsargiai, kad nesutrauktų trynių.
Linksmų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
