Iš pradžių Krante buvo maldos namai (pašventinti 1855 m. birželio 22 d.), fachverkiniai, su neįprastai aukštai įrengtais langais. Nuo 1877 m. – savarankiška parapija. Vargonus pagamino Terletzkis iš Karaliaučiaus. Trys varpai, vienas iš jų – iš Rūdavos. 1897 m., po dvejų metų statybų, lapkričio 5 d. buvo pašventinta pirmoji parapinė bažnyčia. Tai erdvus mūrinis neogotikinis pastatas su bokštu ir prie jo prisišliejusiu choru. Viduje – patalpa su medinėmis lubomis. Altoriaus centrinis paveikslas – „Kristus prilaiko skęstantį Petrą“. Virš jo – medinis nukryžiuotasis. Varpai ir vargonai liko tie patys.
Per Antrąjį pasaulinį karą šioje apylinkėje kovų nebuvo. Bažnyčia išliko sveika. Ilgą laiką šventovė buvo naudojama kaip sporto salė. Per visą pokario laikotarpį buvo sugriautas tik nedidelis priestatas prie choro. Stogas vietomis dengtas šiferiu. Nuo 1993 m. bažnyčia perduota stačiatikių bažnyčiai.
Po remonto nuo 1995 m. Šv. Nikolajaus cerkvėje vyksta pamaldos.
Katalikų koplyčią Krante 1903–1904 m. neogotikos stiliumi suprojektavo ir pastatė dailidė Lauferis iš Karaliaučiaus. Patalpa – 9 x 12 m. Sienos buvo ištapytos nuostabiomis freskomis. Po pašventinimo ji imta vadinti Andreaskapelle (Šv. Andriejaus koplyčia). Pamaldas laikydavo kunigas iš Karaliaučiaus: vasarą du kartus per mėnesį, o žiemą – kartą. 1936 m. Kranto katalikai gavo savo kleboną – Antoną Poschmanną. Vėliau koplyčioje buvo įrengti vaikų poilsio namai.
Po 1945 m. koplyčia buvo sveika ir naudojama kaip sandėlis. Sandėlis du kartus degė, todėl visos freskos žuvo. Dešimtajame dešimtmetyje koplyčia buvo perduota stačiatikių bažnyčiai.
Po remonto joje įsikūrė stačiatikių Šv. Andriejaus Pirmapašaukto cerkvė.
Dar Krante, Bahnhofstraße 3, buvo baptistų koplyčia, priklausiusi Karaliaučiaus Haberbergo baptistų bendruomenei.
Nuotraukos: 1–2. Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de. 3. Michailas Ogorodnikovas (2020).
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
