Kraupischken pirmą kartą paminėtas 1352.11.20 Ordino ir Sembos vyskupo teritorijų padalijimo sutartyje kaip Cropiskten an der Insterut. 1554 m. Kraupischkene pastatyta bažnyčia. 1609-aisiais įsteigta parapija aplinkiniams kaimams. 1708–09 m. čia nusiritusi maro epidemija sunaikino pusę gyventojų. Po to Frydrichas Vilhelmas I pradėjo ištuštėjusių žemių apgyvendinimo politiką ir pakvietė čia Zalcburgo protestantus. 1723 metais prie Kraupischkeno rastas kilmingųjų aisčių kapas (VII–IX a.). 1740 m. sudegė bažnyčia, kuri vėl atstatyta tik 1772-aisiais.
1785 metais Kraupischken buvo karališkasis kaimas su dviem karčemomis (karališkąja ir bajorų) bei trimis bajorų ūkiais.
Kaimas priklausė Įsručio teismo apygardai, Moulieneno (Moulienen, Michailovka) amtui. 1856–57 m. iki Kraupischkeno nutiestas grindinio kelias. Nuo 1859 m. imtas rengti savaitinis turgus, o nuo 1866 m. – kasmetinė galvijų ir arklių mugė. 1866-aisiais didelis gaisras sunaikino daugiau kaip 100 gyvenvietės namų.
XIX a. Kraupischken buvo kaimas, sudarantis kaimo bendruomenę Ragainės (Ragnit, Nemanas) apskrityje, 1922 metais sujungtoje į Tilžės-Ragainės (Tilsit-Ragnit, Sovetskas-Nemanas) apskritį. Kraupischkeno bažnyčia buvo parapinė 67 aplinkiniams kaimams ir dvarams. 1874-aisiais Ragainės apskrityje įsteigtas Kraupischkeno valsčius (Amtsbezirk) Nr. 20, į kurį įėjo keturios kaimo bendruomenės: Graudßen (nuo 1938 m. Grautschen, 54°50'30'' š. pl. 22°05'59'' r. ilg.), Juckstein (54°50'38'' š. pl. 22°05'21'' r. ilg.), Kraupischkehmen (nuo 1938 m. Erdmannsruh, Zalivnoje), Kraupischken (Uljanovas) ir dvi dvarų apylinkės: Breitenstein (Uljanovas, dalis) ir Rucken (54°49'53'' š. pl. 22°02'31'' r. ilg.). Netrukus į Kraupischkeno valsčių įėjo nuo Breitensteino atsiskyrusi Friedrichswalde (54°50'21'' š. pl. 22°04'12'' r. ilg.) dvaro apylinkė. 1928-aisiais į Kraupischkeno kaimą atėjo elektra.
1902 metais iki gyvenvietės nutiestas geležinkelis ir pastatyta stotis. Pirmojo pasaulinio karo metais Kraupischkene atidaryta ligoninė.
1928.09.30 į Kraupischkeno bendruomenę įėjo Breitensteino ir Friedrichswalde (54°50'21'' š. pl. 22°04'12'' r. ilg.) dvarai, taip pat Jucksteino (Juckstein, 54°50'38'' š. pl. 22°05'21'' r. ilg.) kaimas. Ruckeno dvaro apylinkė sujungta su Birkenstraucho (Birkenstrauch, 54°50'05'' š. pl. 22°01'32'' r. ilg.) dvaro apylinke iš Moulieneno (Moulienen, Michailovka) valsčiaus į naują Ruckeno kaimo bendruomenę. 1929.10.10 Graudßeno bendruomenė neteko savarankiškumo ir buvo įtraukta į Kraupischkeno (Uljanovas) bendruomenę. Kraupischkeno valsčių ėmė sudaryti trys kaimo bendruomenės: Kraupischken (Uljanovas), Kraupischkehmen (Zalivnoje) ir Rucken. Iki 1945 m. jo sudėtis daugiau nesikeitė.
Prieš karą Kraupischkene veikė malūnas, paštas, viešbutis, restoranas.
Breitenstein pirmą kartą paminėtas 1551 metais. Savo pavadinimą jis gavo nuo didelio 5x3 metrų dydžio eratinio riedulio, kyšojusio iš žemės būsimo dvaro vietoje ir minėto dar 1352 m. Pasak legendos, Ordino didieji magistrai ir Prūsijos kunigaikščiai ant šio riedulio įrengdavo medžioklės stalą, ant kurio darydavo sumedžiotų žvėrių skerdenas.
2018 metais eratinis riedulys Šviesusis akmuo (Breitenstein), kurio garbei kadaise buvo pavadinta gyvenvietė, buvo iš dalies užasfaltuotas.
1550-aisiais kunigaikštis Albrechtas perdavė vietovę tūlam Asmusui Baumgartui (Baumgart), o 1562 metais – ir teisę atidaryti karčemą. Nuo 1787 m. Breitensteino dvaras priklausė Rytprūsių dvarų rūmų prezidentui Christianui Friedrichui Schimmelpfennigui fon der Oye (Schimmelpfennig von der Oye). 1820-aisiais dvarą paveldėjo jo sūnus Friedrichas Christianas Benjaminas. Jam valdant tai buvo didelis dvaras su 1190 ha žemės, apėmęs Graudßeno, Jucksteino ir Friedrichswalde palivarkus. Dvaras sudarė dvaro apylinkę Ragainės (Nemanas) apskrityje ir priklausė Kraupischkeno (Uljanovas) bažnytinei parapijai. Ne vėliau kaip 1874 metais Graudßeno ir Jucksteino palivarkai atsiskyrė kaip savarankiškos kaimo bendruomenės. 1874 m. Breitensteino dvaro apylinkė įtraukta į įsteigtą Kraupischkeno (Uljanovas) valsčių. Netrukus iš Breitensteino dvaro apylinkės atsiskyrė Friedrichswalde dvaras, sudaręs savarankišką dvaro apylinkę. 1928.09.30 Breitensteino dvaro apylinkė panaikinta ir įtraukta į Kraupischkeno (Uljanovas) kaimo bendruomenę.
Karo metu, nuo 1944 metų spalio 23 iki lapkričio 2 dienos, buvo evakuoti Kraupischkeno civiliai gyventojai. 1945.01.18 Kraupischkeną be mūšio užėmė Raudonosios armijos kariuomenė. 1946 m. spalį čia atvyko pirmieji persikėlėliai (52 šeimos) iš Penzos srities.
Istorijos ir kraštotyros muziejus Uljanove.
1947.06.17 Kraupischken pervadintas Uljanovo gyvenviete. Tada pat sudaryta Uljanovo kaimo taryba, gyvavusi iki 1954 metų. 1953-aisiais sudegė bažnyčia. Nuo 1954 m. Uljanovas priklausė Žilino kaimo tarybai. 1972 metais gyvenvietėje buvo 89 namai, veikė mokykla. Breitensteino dvaro vietoje atidaryta pieno ūkio ferma. Devintajame dešimtmetyje pastatytas naujas mokyklos pastatas. 1997–2008 m. Uljanovas buvo Uljanovo kaimo apygardos centras. 2010-aisiais gyvenvietėje buvo 155 gyvenamieji namai. Veikė mokykla, biblioteka, kultūros namai, felčerių-akušerių punktas, trys žemės ūkio įmonės, trys maisto ir dvi pramoninių prekių parduotuvės.
Gyvenvietės koordinatės: 54°49'34'' š. pl. 22°05'19'' r. ilg. (Kraupischken), 54°49'47'' š. pl. 22°06'08'' r. ilg. (Breitenstein).
Lankytinos vietos: Kraupischkeno bažnyčia (1772) ir klebonijos namas, paminklas aštuonių vokiečių ir 83 rusų karių, žuvusių čia Pirmojo pasaulinio karo metais, kapavietėje, eratinis riedulys Šviesusis akmuo, istorijos ir kraštotyros muziejus (1981), Vladimiro Dievo Motinos ikonos cerkvė (2007).
Gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 227, 1885 – 219, 1905 – 663, 1910 – 693, 2002 – 764, 2010 – 607 gyventojai.
Kraupischkeno bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 227, 1885 – 219, 1905 – 663, 1910 – 693, 1933 – 1045, 1939 – 1263 gyventojai.
Breitensteino dvaro apylinkės gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 127, 1910 – 83 gyventojai.
Jucksteino kaimo bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 14, 1910 – 14 gyventojų.
Friedrichswalde dvaro apylinkės gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 76, 1910 – 81 gyventojas.
Graudßeno bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 59, 1910 – 48 gyventojai.
INFORMACIJA
Kraupischkeno bažnytinės parapijos sudėtis: Abschruten (nuo 1938 m. Steinflur, Medvedevas), Augsgirren (nuo 1938 m. Sassenhöhe, Zastolje), Barsden (nuo 1938 m. Barden, 54°50'31'' š. pl. 22°02'31'' r. ilg.), Bergental (54°47'09'' š. pl. 22°11'43'' r. ilg.), Breitenstein (Uljanovas, dalis), Budeningken (nuo 1938 m. Langenflur, 54°47'43'' š. pl. 22°06'26'' r. ilg.), Buttkuhnen (nuo 1938 m. Tilsental, Pokrovskoje), Errehlen (nuo 1938 m. Rehlen, Vorotynovka), Friedrichswalde, Gettkanten (nuo 1938 m. Kleinburental, 54°52'40'' š. pl. 22°02'42'' r. ilg.), Gettschen (nuo 1938 m. Kleinradingen, Kaverinas), Graudßen, Groß Wabbeln (nuo 1938 m. Winterlinden, 54°52'26'' š. pl. 22°03'36'' r. ilg.), Girrehnen (nuo 1938 m. Güldengrund, Grivinas), Groß Kummeln (nuo 1938 m. Großkummen, Vozvyšenka), Groß Perbangen (Gruševka), Groß Pillkallen (nuo 1938 m. Kallenfeld, Meždurečje), Guddaschen (nuo 1938 m. Freienfelde, 54°48'38'' š. pl. 22°00'04'' r. ilg.), Karpotschen (nuo 1938 m. Karpenfeld, Michailovka, dalis), Kaschelen (nuo 1938 m. Kasseln, Koševas), Kauschen (Kašinas), Kerstupönen (1928-38 m. Pleinlauken, nuo 1938 m. Kersten, Riabinovka), Klein Ballupönen (nuo 1938 m. Kleinhöffkeshof, Vinogradovas), Klein Kummeln (nuo 1938 m. Kleinkummen, 54°45'58'' š. pl. 22°05'30'' r. ilg.), Klein Moulienen (54°48'36'' š. pl. 22°01'44'' r. ilg.), Klein Perbangen (54°51'32'' š. pl. 22°04'24'' r. ilg.), Klein Wabbeln (nuo 1938 m. Wabben, 54°51'59'' š. pl. 22°03'12'' r. ilg.), Krauleidszen (nuo 1938 m. Erlenfeld, 54°51'01'' š. pl. 22°02'09'' r. ilg.), Kraupischken (Uljanovas), Kraupischkehmen (Zalivnoje), Laugallen (nuo 1938 m. Insterweide, Kamaninas, dalis), Maruhnen (54°53'04'' š. pl. 22°04'17'' r. ilg.), Meldienen (Bolševas), Maschken (nuo 1938 m. Maschenhof, Malinovka), Moulienen (Michailovka), Groß Kummelno malūnas (Mühle, 54°46'55'' š. pl. 22°04'43'' r. ilg.), Neu Moulienen (54°49'31'' š. pl. 22°03'55'' r. ilg.), Neudorf (54°46'06'' š. pl. 22°08'35'' r. ilg.), Opehlischken (nuo 1938 m. Opeln, 54°48'09'' š. pl. 22°10'33'' r. ilg.), Paszleidszen (nuo 1938 m. Paßleiden, 54°47'18'' š. pl. 22°13'34'' r. ilg.), Patilszen (nuo 1938 m. Tilsen, Koševas), Pautkandszen (nuo 1938 m. Grüntal, Solnečnoje), Plauschinnen (nuo 1938 m. Plauen, Kamaninas), Pleinlauken (nuo 1938 m. Insterbrück, Podmostje, vėliau Riabinovka), Plimballen (nuo 1938 m. Grünweiden, Briusovas), Radischen (nuo 1938 m. Radingen, Južnoje), Raudonatschen (nuo 1938 m. Kattenhof, Voločajevas), Raudonatscheno aviganykla (Raudonatschen, Schäferei, nuo 1907 m. Insterfelde, Voločajevas, dalis), Rucken, Sakalehnen (nuo 1938 m. Falkenort, Vorotynovka), Sassupönen (nuo 1938 m. Sassenau, 54°47'43'' š. pl. 22°06'56'' r. ilg.), Schuppinnen (nuo 1938 m. Kleinbergental, Dubovskoje), Schönwiese (Gorkovskoje), Skrudsen (nuo 1938 m. Kruden, 54°47'20'' š. pl. 22°07'34'' r. ilg.), Spirginnen (nuo 1938 m. Hasenflur, 54°49'15'' š. pl. 22°10'23'' r. ilg.), Staggen (54°49'46'' š. pl. 22°00'43'' r. ilg.), Suttkehmen (54°49'01'' š. pl. 22°11'40'' r. ilg.), Szwirpeln (nuo 1938 m. Schwörpeln, 54°52'18'' š. pl. 22°02'52'' r. ilg.), Sziebarten (nuo 1938 m. Siebarten, 54°50'38'' š. pl. 22°00'32'' r. ilg.), Tilsewischken (nuo 1938 m. Tilsenberg, Groznoje), Tutteln (54°48'50'' š. pl. 22°09'38'' r. ilg.), Warnen (Šmeliovas), Werxnupönen (nuo 1938 m. Langenort, 54°48'09'' š. pl. 22°11'52'' r. ilg.), Wiswainen (nuo 1938 m. Birkenstein, Groznoje, dalis), Wittschunen (nuo 1938 m. Wittenhöhe, Borovoje), Worreningken (nuo 1938 m. Woringen, Uspenskoje).
Šiuolaikinės Michailo Ogorodnikovo nuotraukos.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
