Bažnyčia buvo galingas gotikinis mūrinis pastatas, XIV amžiuje pastatytas ant riedulių pamatų. Matmenys – 14 x 12,5 m. Šiaurinė navos dalis beveik visa iš riedulių su plytų kampais. Keturkampis keturių aukštų bokštas su dviem vėlesniais kontraforsais vakarinėje pusėje. Stogas palapinės formos. Galinėje altorinės dalies sienoje buvo mažos dvigubos durys. Kiek vėliau nei nava pietvakarinėje pusėje pastatytas priestatas. Zakristija šiaurės rytuose pristatyta dar vėliau. Nava susideda iš penkių tarpatramių. Labai siaura triumfo arka. Altorinė dalis turėjo dvylikos dalių žvaigždinį skliautą. 1676 metais atsirado naujas drožinėtas retabulas (skulptorius Pfefferis). Sakykla – 1690 m. Krikštykla – 1690 m. Baroko stiliaus vargonai – 1881 m. (meistras Terletzkis iš Karaliaučiaus). Balkonas – 1643 m. Lubos ištapytos 1703 metais.
1945 metais, per sunkias kautynes dėl Galtgarbio kalno, kuris ne kartą ėjo iš rankų į rankas, nukentėjo ir už dviejų kilometrų į šiaurės rytus stovinti Kumehnen bažnyčia.
Po karo bažnyčia naudota kaip žemės ūkio sandėlis. Rytinėje choro dalyje buvo pramuštos keturkampės dvivėrės durys, kad į vidų galėtų įvažiuoti transportas. Bokštas avarinės būklės. Pietvakarinis priestatas sugriautas. Šiaurinis prieangis sulaužytas. Gražios gotikinės durys užmūrytos. Zakristija taip pat neišliko. Gegnės supuvo, ir šiaurinė choro siena griūva. Dėl lietvamzdžio nebuvimo sunyko ir šiaurės rytinis navos kampas. Nuo 1995 m. pastatas nenaudojamas ir pamažu žūsta.
Iš dalies sugriuvusią bažnyčią pamėgo gandrai: net trys šių grakščių paukščių šeimos kasmet pavasarį grįžta į Kumačiovą, kad čia susilauktų ir užaugintų savo jauniklius.
Talka prie bažnyčios sienų. Nuotr. © Griuvėsių saugotojai (@ruin.keepers)
Nuotrauka viršuje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
