Kummerau pirmą kartą minimas 1337 metais. Kaimo pavadinimas keitėsi iš Kumrav / Cumraw (1540) į Kumerav / Kumeraw (po 1540), Kummerau / Cummerau (1785).
1785 metais Kummerau priskiriamas prie „karališkųjų gyvulių augintojų kaimų“ (Königlich Schaarwerkdorf), jame buvo dešimt namų ūkių. Iki 1818 m. namų ūkių skaičius nepasikeitė, tačiau pats kaimas įgijo „karališkojo didelio činšo kaimo“ (Königlich Hochzinsdorf) statusą.
XIX a. Kummerau buvo kaimas, nuo 1818 metų sudarantis kaimo bendruomenę Karaliaučiaus landkreise (Königsberg; 1939 m. sujungtas į Sembos landkreisą / Samland). Kaimas priklausė Quednau parapijai (Quednau; Kaliningradas, Severnaja Gora gyvenvietė). 1871-aisiais Kummerau buvo 10 gyvenamųjų namų, kuriuose gyveno 10 šeimų. 1874 04 30 Kummerau kaimo bendruomenė buvo įtraukta į įsteigtą Quednau amtsbezirką (Kaliningradas, Severnaja Gora gyvenvietė). 1903 05 18 į Kummerau bendruomenę įėjo ką tik įkurtas Charlottenwiese dvaras (Charlottenwiese; 54°44'40'' š. pl. 20°34'48'' r. ilg.). 1927 06 19 Kummerau kaimo bendruomenė buvo panaikinta, o pats kaimas įėjo į Karaliaučiaus sudėtį.
1948 07 29 Kaliningrado miesto vykdomojo komiteto sprendimu Kummerau buvo pervadintas Orudijnyj Gorodok, kuris buvo Kaliningrado Leningrado rajono dalis.
Kummerau dabartiniame Kaliningrado žemėlapyje.
Nauju 1949 08 18 sprendimu Kummerau (Orudijnyj Gorodok) dar kartą buvo pervadintas Aleksandro-Nevskoje gyvenviete, vis to paties Leningrado rajono. Tačiau 1950 metų spalį Aleksandro-Nevskoje gyvenvietė tapo Gurjevsko rajono Kutuzovo apylinkės tarybos centru, t. y. iš miesto gyvenvietės virto paprasta. Padėtį su gyvenviete ir jos statusu apsunkino tai, kad miesto vykdomasis komitetas savo laiku Aleksandro-Nevskoje gyvenviete pavadino kiek didesnę teritoriją, nei Karaliaučiuje užėmė Kummerau, visų pirma į ją pateko rajonas tarp Kummerau ir Rothensteino (Rothenstein). Todėl savarankiška gyvenviete tapo tik dalis Aleksandro-Nevskoje, į rytus nuo Orudijnaja ir Starosapiornaja gatvių. Likusi dalis tapo Aleksandro-Nevskoje (vėliau Nevskoje) miesto gyvenviete.
1955 metais Nevskoje veikė daržininkystės tarybinis ūkis Nr. 25. Tuo pat metu, 1950-aisiais, į šiaurę nuo gyvenvietės buvo nutiesta techninė geležinkelio atšaka nuo „Kutuzovo-Novoje“ stoties iki CBK-1 (celiuliozės ir popieriaus kombinato). Ne vėliau kaip 1975 m. gyvenvietė iš Aleksandro-Nevskoje buvo pervadinta Nevskoje. 2011 metais gyvenvietėje buvo 250 ūkių. Iki 2010-ųjų pabaigos gyvenvietėje prasidėjo masinė daugiabučių ir privačių namų statyba, ir dėl to gyvenvietės gyventojų padaugėjo 2,5 karto.
2020 metais Nevskoje pagal užstatymo pobūdį ir gyventojų gyvenseną buvo Kaliningrado dalis, tačiau juridiškai tuo metu ji vis dar buvo savarankiška gyvenamoji vietovė su gyvenvietės statusu. Didelę Nevskoje teritorijos dalį užima pramonės zona, kurioje yra įmonės, sandėliai, prekybos centrai.
Gyventojų skaičiaus dinamika: 1818 – 77, 1867 – 114, 1871 – 97, 1885 – 113, 1905 – 105, 2002 – 695, 2010 – 792, 2010 – 787, 2012 – 840 gyventojų.
Kummerau gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 97 – evangelikai krikščionys, vaikų iki 10 metų – 19, raštingų – 68 (iš 76 apklaustų, 89 %).
Nevskoje gyvenvietės gyventojų sudėtis 2010 m.: Gyventojų sudėtis: vyrų – 378, moterų – 409, vaikų – 144 (iš jų 86 – moksleiviai), pensininkų – 159, neįgaliųjų – 42.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
