Alt Lappienen žinomas nuo XVII a., nors prūsų gyvenvietė čia buvo dar iki Ordino laikų. Vokiečių ordinui užkariavus šias žemes, Gilijos pakrantėse gyveno žvejų ir medžiotojų šeimos. Žemė beveik nebuvo dirbama. 1613–1616 m. buvo atlikti dideli hidrotechniniai darbai: upės vaga ištiesinta, kad ja būtų galima plaukioti. Nuo tada Gilija ėmė eiti vandens kelias Karaliaučius – Tilžė, ir tai sudarė sąlygas jos pakrantėse atsirasti ir kurtis naujoms gyvenvietėms.
1671 m. Alt Lappienen įsigijo kurfiursto Frydricho Vilhelmo (vėliau pelniusio prie savo titulo priedą „Didysis“ – red. past.) vyriausiasis statybų meistras, kamerjunkeris ir generalinis kvartirmeisteris grafas Philippas de la Chiese (Philipp de la Chiese, 1629–1673; įvairiuose dokumentuose pateikiamose prancūziškose ir itališkose jo vardo versijose nesunku susipainioti: Philipp de Chièze, Philippo di Chieze, Filippo di Chieze, Filippo di Chiefa, Philippe de La Chièze, Philipp de la Chaise – red. past.)
Luise Katharina, Rautenburgo dvaro šeimininkė (apačioje kairėje), prieškarinio Bolšije Berežki žemėlapio fone.
Čia jis įkūrė Rautenburgo (Rautenburg, dab. Malinovkos vietovė) dvarą, pavadintą savo žmonos Luise Katharinos (1650–1703), gimusios von Rautter (Rautter), garbei.
Rautenburgo dvaras. Litografija iš Alexanderio Dunckerio rinkinio „Prūsijos užmiesčio rūmai“.
Kadangi grafas buvo kilęs iš Nyderlandų, galima manyti, kad kurfiurstas jį į šiuos kraštus atsiuntė visai neatsitiktinai – jam buvo pavesta organizuoti žemių sausinimą Nemuno (Memel) deltoje. Philippas šalia savo dvaro pradėjo statyti bažnyčią, o vėliau sudarė su Frydrichu Vilhelmu sutartį dėl laivybos kanalo tarp Gilijos (Gilge, dab. Matrosovka) ir Nemonyno (Nemonien) upių, kurios sąlygas vykdyti teko jau jo našlei... Vis dėlto 1675–1683 m. kanalas, vėliau pavadintas Klein Friedrichsgraben (dab. Nemonino kanalas), buvo nutiestas. Alt Lappienen bažnyčia, kurios projektas taip pat liko po grafo de la Chiese, buvo statoma dar ilgiau nei kanalas ir užbaigta tik apie 1703 m.; ji tapo aplinkinių kaimų gyventojų parapijos bažnyčia.
1679 m. Luise Katharina antrą kartą ištekėjo – už pulkininko grafo Wolfgango Christopho Truchsesso von Waldburgo (Truchsess von Waldburg, 1643–1688), tačiau pergyveno ir jį. Antrasis jos vyras iki pat mirties buvo Piliavos (Pillau, dab. Baltijskas) tvirtovės komendantas, todėl rūpesčiai dėl gana didelio ūkio Rautenburgo dvaro apylinkėse gulė ant grafienės pečių.
Pirmasis kanalas iš pradžių vadinosi Greituschke. Klein Friedrichsgraben jis tapo tada, kai buvo pastatyta antroji hidrotechninės sistemos dalis (žr. toliau), pavadinta pirmojo Prūsijos monarcho garbei.
Be Alt Lappienen bažnyčios statybos, Luise Katharina pasižymėjo ir tuo, kad jau po antrojo vyro mirties sudarė su Frydrichu III sutartį dėl kanalo tarp Nemonyno ir Deimenos (Deime, dab. Deima) upių.
Groß Friedrichsgraben dabar vadinamas Polesko kanalu.
Sutartis buvo pasirašyta 1689 m. birželio 4 d., o jau birželio 11 d. prasidėjo darbai, kuriems vietoje tiesiogiai vadovavo statybos inžinierius Johannas Stawinskis (Johann Stawinski). Kanalas laivybai atvertas 1697 m. ir pavadintas Groß Friedrichsgraben (dab. Polesko kanalas). Už plaukimą Klein ir Groß Friedrichsgraben kanalais Rautenburgo dvaro naudai buvo renkamas mokestis, gerokai papildydavęs jo biudžetą. Tačiau 1709–1711 m. apylinkes, kaip ir visą Rytų Prūsiją, nusiaubė maras, o tai neigiamai atsiliepė ir pervežimų apimčiai. 1710 m., valdant karaliui Frydrichui I, kanalai buvo nacionalizuoti. Pasibaigus epidemijai, karalius Frydrichas Vilhelmas I čia pasikvietė kolonistų iš Šveicarijos, Olandijos, Nasau, Viurtembergo, Pfalco ir Zalcburgo.
1785 m. Alt Lappienen buvo priskiriamas bajoriškiems bažnytkaimiams (adelich Kirchsdorf). Tuomet jame buvo 18 namų ūkių. Kaimas priklausė Įsrūčio (Insterburg, dab. Černiachovskas) apskričiai ir Rautenburgo dvarui.
XIX a. Alt Lappienen buvo grafiškas bažnytkaimis (gräflich Kirchsdorf), nuo 1818 m. sudaręs kaimo bendruomenę Pakalnės (Niederung) apskrityje (nuo 1938 m. – Elchniederung apskritis). Alt Lappienen bažnyčia buvo aplinkinių kaimų ir dvarų parapijos bažnyčia.
1818 m. kaime buvo 11 namų ūkių. 1871 m. Alt Lappienen buvo aštuoni gyvenamieji namai, kuriuose gyveno 15 šeimų. 1874 m. kovo 26 d. Alt Lappienen kaimo bendruomenė buvo įtraukta į naujai įsteigtą Lappienen valsčių, kurio administracija buvo Neu Lappienen (nuo 1938 m. Rautersdorf, dab. Malyje Berežki).
1885 m. Alt Lappienen bendruomenei priklausė 110 ha žemės, iš jų 17 ha ariamos žemės ir 78 ha pievų. Iš viso kaime buvo 12 namų ir 25 namų ūkiai. Iki 1895 m. namų padaugėjo iki 13, o štai šeimų juose, priešingai, sumažėjo – dabar Alt Lappienen gyveno 18 šeimų, du nevedę vyrai ir viena vieniša moteris. Tiesa, jau 1905 m. namų ūkių vėl padaugėjo. Tuomet Alt Lappienen gyveno 27 šeimos ir du žmonės be šeimos. Buvo užregistruoti 13 gyvenamųjų ir du kiti pastatai. Turto mokesčio pajamos, perskaičiavus 1 ha žemės, siekė 17,25 markės. Tai buvo šiek tiek (11,22 %) daugiau už apskrities kaimo bendruomenių vidurkį, tačiau visos Gumbinės (Gumbinnen, dab. Gusevas) apygardos mastu toks mokesčio dydis neabejotinai buvo aukštas.
Rautenburgo dvaro rūmai fasadu buvo atgręžti į upę, į rytus.
Vaizdas iš parko pusės į galinį vakarinį Rautenburgo dvaro rūmų fasadą.
1911 m. per Alt Lappienen nutiesta siaurojo (750 mm) geležinkelio Niederungsbahn sistemos atšaka, vedusi į Groß Kryszahnen (nuo 1938 m. Seckenburg, dab. Zapovednoje). Kaime prie šios atšakos buvo įrengta sustojimo platforma.
Elchniederungsbahn žemėlapis 1938 m.
Geležinkelis įnešė dinamikos į vietinį idilišką kaimo peizažą.
1925 m. kovo 9 d. Alt Lappienen bendruomenė buvo sujungta su Groß Lappienen (Bolšije Berežki, dalis) bendruomene iš Norwischeiten amtsbezirko (55°06'12'' š. pl. 21°26'25'' r. ilg.) į naują Alt Lappienen kaimo bendruomenę (nuo 1938 m. Rauterskirch). Naujoji bendruomenė kurį laiką priklausė dviem amtsbezirkams (Lappienen ir Norwischeiten), kol 1927 m. vasario 26 d. visiškai perėjo į Norwischeiten amtsbezirką, 1939 m. pervadintą Rauterskirch (Bolšije Berežki) amtsbezirku. 1925 m. sujungtai bendruomenei priklausė 249,5 ha žemės, dviejuose kaimuose buvo 74 gyvenamieji namai ir 150 namų ūkių. Prieškario metais tarp Alt Lappienen ir Neu Lappienen per Giliją veikė keltas. 1938 m. Alt Lappienen buvo atidaryta nauja mokykla su penkiomis klasėmis ir sporto aikštele. Kaime taip pat veikė vietinė kadastro įstaiga.
Paskutinis Rautenburgo dvaro savininkas buvo grafas Adalbertas fon Keyserlingkas / Adalbert von Keyserlingk (1905–93). 1945 m. gegužės 7 d. dvaras sudegė. Pagal vieną versiją, jį dėl neaiškių priežasčių ar dėl neatsargumo padegė sovietų kariai.
Lappienen parapija / Lappienen (Alt Lappienen / Alt Lappienen, nuo 1938 m. Rauterskirch / Rauterskirch, nuo 1947 m. Bolšije Berežki) buvo įkurta 1664 m. 1667 m. paskirtas pirmasis jos pastorius Johannas Vollhardas / Johann Vollhard. Alt Lappienen bažnyčios, suprojektuotos Potsdamo miesto rūmų (Potsdamer Stadtschloss) statytojo Philippo von Chieze, kertinis akmuo iškilmingai padėtas 1675 m. Ji buvo statoma daugiau nei ketvirtį amžiaus ir atidaryta tik 1703 m. 1701 m. joje atsirado altorius ir buvo įrengti Karaliaučiaus meistro Johanno Josuos Mosengelio / Johann Josua Mosengel (1663–1731) vargonai. Bažnyčia turėjo 1670 ir 1761 m. išlietus varpus. 1807 m. šventovę apiplėšė prancūzų kariai, išnešę visus sidabrinius reikmenis. 1925 m. Lappienen parapijai priklausė daugiau kaip 40 gyvenviečių, parapijiečių skaičius viršijo 5000.
Rauterskirch amtsbezirkas. 1939 m. balandžio 18 d. Rauterskirch tapo amtsbezirko (buv. Norwischeiten amtsbezirko) centru; be paties Alt Lappienen, į jį įėjo šios bendruomenės: Alt Iwenberg / Alt Iwenberg (iki 1926 m. Kallwellen / Kallwellen, Zapovednoje, dalis), Budeweg / Budeweg (iki 1938 m. Neuhof-Reatischken / Neuhof-Reatischken, Aisty), Iwenheide / Iwenheide (iki 1938 m. Scharkus-Tawell / Scharkus-Tawell, 55°04'58'' š. pl. 21°25'33'' r. ilg.), Nasserfelde / Nasserfelde (iki 1938 m. Andreischken / Andreischken, Krutoje), Schwanensee / Schwanensee (iki 1938 m. Norwischeiten / Norwischeiten), Rauterskirch (Bolšije Berežki), Tranatenberg / Tranatenberg (iki 1929 m. An der Ulpesch / An der Ulpesch, Kamyšino).
Tiltas per Giliją.
1785 m. Groß Lappienen buvo priskiriamas „šatulkelmiškiems“ kaimams (chatoulkölmisch Dorf)*, nes vienos čia esančių sodybų žemę valdė nuosavybės teise pagal viduramžių Kulmo teisę, o kitos buvo įkurtos pagal pavyzdinių kaimų valstybinėse miško žemėse sistemą.
Garlaivis plaukia Gilija pro Alt Lappienen bažnyčią.
Ir vienos, ir kitos sodybos priklausė laisviesiems valstiečiams, tačiau Kulmo statusas suteikė daugiau laisvių parduodant ar paveldint turtą. Iš viso kaime buvo penkios valstiečių sodybos ir keturi valakai (apie 68 ha) žemės. Kaimas priklausė Tepliavos / Tapiau (Gvardeiskas) apskričiai ir Seckenburg (Zapovednoje) amtui. Riba tarp Įsrūčio ir Tepliavos apskričių tuo metu ėjo kaip tik tarp Alt ir Groß Lappienen kaimų.
Po 1818 m. administracinės reformos Groß Lappienen, kaip ir kaimyninis kaimas, atiteko Niederungo apskričiai (nuo 1938 m. – Elchniederungo apskritis) ir sudarė kaimo bendruomenę Linkūnų / Linkuhnen (Rževskoje) amte. Kaimas priklausė Lappienen parapijai. 1818 m. Groß Lappienen buvo 19 namų ūkių. Iki 1871 m. Groß Lappienen kaimas išaugo kelis kartus – jame jau stovėjo 39 gyvenamieji namai, kuriuose gyveno 83 šeimos. 1874 m. kovo 26 d. Groß Lappienen bendruomenė buvo įtraukta į naujai įsteigtą Norwischeiten / Norwischeiten amtsbezirką (55°06'12'' š. pl. 21°26'25'' r. ilg.), 1939 m. pervadintą Rauterskirch / Rauterskirch (Bolšije Berežki).
1885 m. Groß Lappienen bendruomenei priklausė 175 ha žemės, iš kurių ariama žemė sudarė 48 ha, o pievos – 74 ha. Kaime buvo 57 namai ir 85 namų ūkiai. 1895 m. namų skaičius kaime nepasikeitė, tačiau jame gyvenančių šeimų padaugėjo iki 104.
Be to, tuo metu Groß Lappienen gyveno trys vyrai ir trys moterys be šeimų.
1905 m. nuosavybės mokesčio įplaukos, perskaičiavus 1 ha žemės, sudarė 14,35 markės – 7,5 % mažiau nei Niederungo apskrities vidurkis. Groß Lappienen kaime buvo 62 namai, juose gyveno 106 šeimos ir aštuoni asmenys be šeimų.
1925 m. kovo 9 d. Groß Lappienen bendruomenė neteko savarankiškumo ir buvo sujungta su Alt Lappienen bendruomene į naują Alt Lappienen kaimo bendruomenę. Naujoji bendruomenė kurį laiką priklausė dviem amtsbezirkams (Lappienen ir Norwischeiten), kol 1927 m. vasario 26 d. visiškai perėjo į Norwischeiten amtsbezirką.
Andreischken / Andreischken (nuo 1938 m. Nassenfelde / Nassenfelde) 1785 m. buvo priskiriamas Kulmo teisės kaimams (cölmisch Dorf); jame buvo aštuoni namų ūkiai, iš kurių du priklausė to paties pavadinimo vietinei smuklei. Kaimas priklausė Įsrūčio / Insterburg (Černiachovskas) apskrities Linkūnų / Linkuhnen (Rževskoje) amtui.
Rautenburgo dvaro malūnas.
Smuklei buvo taikoma ir Kulmo teisė, ir nuosavybės teisė į nuomojamas karališkąsias miško žemes, todėl ji buvo apibūdinama kaip „šatulkelmiška“ (chatoulkölmisch Krug).
Vaizdas iš Alt Lappienen bažnyčios bokšto Tilžės link.
XIX a. Andreischken buvo Kulmo teisės kaimas, nuo 1818 m. sudaręs kaimo bendruomenę Niederungo apskrityje (nuo 1938 m. – Elchniederungo). Kaimas priklausė Lappienen parapijai. Iki 1874 m. jis ir toliau buvo pavaldus Linkūnų (Rževskoje) amtui. Iki 1818 m. namų ūkių Andreischken sumažėjo iki septynių, tačiau jau 1871 m. kaime buvo 13 gyvenamųjų namų, kuriuose gyveno 26 šeimos ir trys vieniši asmenys. 1874 m. kovo 26 d. Andreischken bendruomenė buvo įtraukta į naujai įsteigtą Norwischeiten amtsbezirką (nuo 1939 m. – Rauterskirch). 1876 m. birželio 28 d. į Andreischken bendruomenę buvo įtrauktas anksčiau savarankiškas Mägdeberger Wiese / Mägdeberger Wiese kaimas. Be to, po susijungimo pastarasis net neteko savo pavadinimo.
1885 m. Andreischken bendruomenei priklausė 171 ha žemės, iš kurių ariama žemė sudarė 58 ha, o pievos – 47 ha. Kaime buvo 15 namų ir 27 namų ūkiai. 1895 m. namų skaičius kaime nepasikeitė, tačiau dabar juose gyveno 28 šeimos, du vieniši vyrai ir viena vieniša moteris.
Iki 1905 m. namų kaime gerokai padaugėjo (24), jų skaičius susilygino su namų ūkių skaičiumi (23 šeimos ir vienas gyventojas be šeimos). Nuosavybės mokesčio įplaukos, perskaičiavus 1 ha žemės, sudarė 17,32 markės. Tai beveik 12 % viršijo Niederungo apskrities bendruomenių vidurkį.
1911 m. šalia Andreischken nutiesta Niederungsbahn geležinkelių sistemai priklausiusi siaurojo geležinkelio linija, ir kaimo pakraštyje įrengta stotelė (Andreischken stotelė / Hp. Andreischken). 1915 m. balandžio 1 d. Andreischken bendruomenei iš An der Ulpesch / An der Ulpesch (nuo 1929 m. Tranatenberg / Tranatenberg, Kamyšino) bendruomenės atiteko apie 80 ha žemės. Iš viso iki 1925 m. Andreischken žemės valdos išaugo iki 338,2 ha. Kaime buvo 22 namai, kuriuose gyveno 38 šeimos. Prieškario metais Andreischken veikė mokykla ir vietinė kadastro įstaiga.
1947 m. lapkričio 17 d. Alt Lappienen kaimas buvo pervadintas Bolšije Berežki gyvenviete, o Andreischken imtas vadinti Krutoje gyvenviete. Groß Lappienen oficialiai pervadintas nebuvo ir faktiškai tapo Bolšije Berežki dalimi.
Alt Lappienen bažnyčios griuvėsiai (2025 m. rugpjūtis).
Iki 1972 m. iš Krutoje gyvenvietės buvo likusi tik viena siurblinė, kuri žemėlapiuose jau žymėta kaip Bolšije Berežki gyvenvietės dalis; pastarojoje tuo metu veikė mokykla ir buvo 58 sodybos. Ne vėliau kaip 1975 m. Krutoje gyvenvietė oficialiai išbraukta iš apskaitos. Tais pačiais 1975-aisiais į Alt Lappienen bažnyčios pastatą trenkė žaibas, todėl jis sudegė ir iš dalies sugriuvo. Iki 1985 m. gyvenvietėje buvo likę 53 namai. Dešimtajame dešimtmetyje gyvenvietės mokykla buvo uždaryta. 2004 m., dalyvaujant vokiečių pusei, buvo išvalytos bažnyčios griuvėsių nuolaužos. 2025-aisiais gyvenvietėje buvo 30 namų, iš kurių 27 gyvenamieji.
Lankytinos vietos: bažnyčios griuvėsiai (XVII a. pab.), paminklas Kalininui.
Gyventojų skaičiaus kaita (sujungta Alt Lappienen bendruomenė – Bolšije Berežki): 1925 – 551, 1933 – 547, 1939 – 599, 1985 – 220, 2002 – 163, 2010 – 153, 2012 – 152, 2017 – 135, 2018 – 105 gyventojai.
Alt Lappienen gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 100, 1852 – 261, 1867 – 88, 1871 – 81, 1885 – 137, 1905 – 156, 1910 – 161 gyventojas.
Groß Lappienen gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 203, 1852 – 369, 1867 – 382, 1871 – 351, 1885 – 406, 1905 – 469, 1910 – 524 gyventojai.
Andreischken gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 73, 1852 – 126, 1867 – 137, 1871 – 139, 1885 – 146, 1905 – 131, 1910 – 104, 1925 – 221, 1933 – 209, 1939 – 113 gyventojų.
Alt Lappienen gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 81 – evangelikai, vaikai iki 10 metų – 14, raštingi – 44 (66 %).
Groß Lappienen gyventojų sudėtis 1871 m.: evangelikai – 334, žydai – 17, vaikai iki 10 metų – 72, raštingi – 188 (70 %), akli – 2, kurčnebyliai – 1, pamišėliai – 7.
Andreischken gyventojų sudėtis 1871 m.: evangelikai – 138, katalikai – 1, vaikai iki 10 metų – 30, raštingi – 58 (53 %).
Papildomai
Lappienen bažnytinės parapijos sudėtis: Ahlgarten (55°07'13'' š. pl. 21°23'06'' r. ilg.), Alt Lappienen (nuo 1938 m. Rauterskirch, Bolšije Berežki), Alt Schemeiten (nuo 1938 m. Kleinschönwiese, Sedlovinka), An der Ulpesch (nuo 1929 m. Tranantenberg, Kamyšino, dalis), Andreischken (nuo 1938 m. Nassenfelde, Krutoje), Bretterhof (Malyje Berežki, dalis), Dannenberg (Cholmistoje), Degimmen (nuo 1934 m. Brandenburg, Pereleski), Ellernbruch (Uzlovaja), Endreischken (nuo 1938 m. Endern, 55°07'29'' š. pl. 21°30'11'' r. ilg.), Gräflich Endreischken (nuo 1938 m. Endern dvaras / Gut Endern, Lineinoje), Gräflich Prudimmen (nuo 1938 m. Erlenrode, Prudki), Groß Krauleiden (nuo 1938 m. Großheidenstein, Bolšoje Chrustalnoje), Groß Lappienen (Bolšije Berežki, dalis), Hohenberge (Utinoje), Iwenberg (55°04'35'' š. pl. 21°25'19'' r. ilg.), Johanns-Eßer (nuo 1929 m. Birkenheim, Komissarovo), Joneiten (nuo 1938 m. Gilgenfeld, Višniovka, dalis), Kallwellen (nuo 1938 m. Alt Iwenberg, Zapovednoje, dalis), Karlsdorf (Gribojedovo), Kiauken (nuo 1938 m. Wartenfeld, Zalomovo),
Klein Krauleiden (nuo 1938 m. Kleinheidenstein, Chrustalnoje), Königlich Prudimmen (nuo 1938 m. Kleinerlenrode, Chrustalnoje, dalis), Maßrimmen (nuo 1938 m. Kleinhohenberge, Kulikovka), Mosteiten (nuo 1938 m. Eschenberg, Slavjanskoje), Neu Lappienen (nuo 1938 m. Rautersdorf, Malyje Berežki), Neu Norweischen (nuo 1938 m. Altdümpelkrug, 55°06'09'' š. pl. 21°25'26'' r. ilg.), Neu Schemeiten (nuo 1938 m. Neuschönwiese, 55°07'18'' š. pl. 21°28'33'' r. ilg.), Neuhof-Reatischken (nuo 1938 m. Budeweg, Aisty), Norweischen (nuo 1938 m. Mülmeistern, Divnoje), Norwischeiten (nuo 1938 m. Schwanensee, 55°06'12'' š. pl. 21°26'25'' r. ilg.), Oszugarn (nuo 1936 m. Rehwalde, Šumnoje), Packuss (nuo 1938 m. Kussenberg, Širokoje, vėliau Dublinino), Raging (Kliučevoje), Rautenburg (Malinovka), Reatischken (nuo 1938 m. Heinrichshof, Višniovka), Rogainen (Šliuznoje), Rothhof (Malyje Berežki, dalis), Rucken (nuo 1938 m. Ruckenhagen, Kurgan), Schackwiese (Barža), Scharkus-Tawell (nuo 1938 m. Iwenheide, 55°04'58'' š. pl. 21°25'33'' r. ilg.), Schönwiese (Verchovka), Schuppinnen (nuo 1938 m. Schuppen, Zabolotnoje), Waldburg (Lesnoje), Warskillen (55°07'33'' š. pl. 21°30'54'' r. ilg.), Warsze an der Gilge (55°04'42'' š. pl. 21°28'31'' r. ilg.), Warsze (nuo 1936 m. Warsche, Kirillovo), Warszlauken (nuo 1938 m. Warszfelde, Dolinnoje).
Archyvinės nuotraukos: Bildarchiv Ostpreußen.
Šiuolaikinė nuotrauka: Michailas Ogorodnikovas.
Žemėlapiai: Yandex, etomesto.ru.
—————————
* – Tokie kaimai atsirado XVII ir XVIII a. pradžioje, įsisavinant miškų plotus. Panašiai kaip karališkieji kaimai, jie buvo pavyzdingai sutvarkyti ir turėjo užkirsti kelią baudžiauninkų (bajorų valdomų) valstiečių skurdimui, taip pat parodyti bajorijai, kad žemdirbystė įmanoma be išnaudojimo, – tačiau ši žinia vargu ar padarė įspūdį galingajai Rytų Prūsijos aukštuomenei.
Šatuleriai – šatulinių kulmiškųjų valstiečių ūkių savininkai (Besitzer eines Chatoul-Cölmischen Gutes) – buvo laisvi žemvaldžiai, galėję laisvai disponuoti savo žeme ir netgi ją parduoti. Jie neprivalėjo atlikti jokių įprastų valstiečių prievolių, išskyrus karinių krovinių gabenimą. Šatuleriai buvo miškų žemdirbiai. Terminas „šatuleris“ arba „šatulbauras“ kilęs iš miško vertybinių popierių fondo (Chatoulle) ir asmeninio Prūsijos kurfiurstų iždo pavadinimo – į juos plaukė šatulbaurų (privačių nuomininkų) mokamos palūkanos. Šis iždas vadinosi Schatullkasse. Kartais šie naujakuriai dar buvo vadinami „beramungeriais“ – pagal nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento, vadinto „Beramung“ (Berahmung), pavadinimą.
Šaltinis: „Išsami Prūsijos Karalystės topografija“ (Vollständige Topographie des Königsreiches Preußen, Erster Theil, 1785).
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
