Bokštas su nedideliu valminiu kupolu. Apatinis bokšto aukštas – iš riedulių, priekyje su dviem masyviais kontraforsais. Viršutiniai aukštai mūryti iš plytų. Nava su choru – iš riedulių su plytų kampais. Prieangis šiaurinėje pusėje. 1818 m. uraganas nuvertė bokštą (bokštas užgriuvo ant navos) ir sugriovė skliautus; nuo tada bažnyčioje gipsinės lubos. Choras su dvylikos dalių žvaigždiniu skliautu. Tarp navos ir altorinės dalies – gotikinė triumfo arka. Altorius – 1605 m., restauruotas 1861 ir 1877 m. Iš altoriaus reikmenų minėtini: juodas medinis kryžius su puikiu sidabriniu nukryžiuotuoju ir sidabrine kaukole. Sakykla – 1609 m.
Per Antrojo pasaulinio karo kovas bažnyčia buvo apšaudyta artilerijos, ir tai smarkiai apgadino bokšto kupolą bei navos ir altorinės dalies stogą.
1987 m. rytinėje bokšto pusėje dar matėsi apgriovimo pėdsakai. Po karo bokštas buvo uždengtas plokščiu nuolaidžiu mediniu stogu. Navos ir choro stogas taip pat perdarytas ir sumažintas perpus. 1987 m. vasarį bokštas dar stovėjo, šiaurinis prieangis buvo sugriautas. Rytinėje choro sienoje buvo pramuštos keturkampės durys. Pati bažnyčia naudota kaip sandėlis. Bažnyčios varpas kabojo ant medžio prie kaimo tarybos pastato. Aikštėje priešais bažnyčią beveik visiškai išliko paminklas Pirmajame pasauliniame kare žuvusiesiems, sumūrytas iš granito blokų. Vienoje paminklo pusėje pavaizduotas vokiškas šalmas, kitoje – geležinis kryžius.
1988 metų vasarą bokštą pradėjo griauti. Iki 1989 m. jis buvo nugriautas iki pirmojo aukšto.
Taip ordino laikų Laptau bažnyčia atrodė 2021-aisiais.
Sienos virš navos ir choro buvo paaukštintos maždaug metru ir daugiau. Iki 1990 m. pavasario bažnyčios perstatymas buvo baigtas, ir ji virto sporto sale. Altorinėje dalyje įrengtos pagalbinės patalpos.
Šiuolaikinė Michailo Ogorodnikovo nuotrauka.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
