Gyvenvietė dabartinio miesto vietoje dokumentuose pirmą kartą minima 1521 metais kaip Haselpusch. 1557 m. minimas pavadinimas Lesdehnen. Ne vėliau kaip 1578 metais kaime buvo pastatyta bažnyčia. Pirmasis bažnyčios pastatas sudegė 1661 metais, jo vietoje buvo pastatytas naujas. 1663 m. Lesdehnene buvo pastatytas vandens malūnas. 1734 metais kaimas buvo pervadintas Lasdehnen – būtent ši data sovietinėje istoriografijoje ir tapo oficialia Krasnoznamensko miesto įkūrimo data. Iki 1885 metų Lazdynai buvo bažnytkaimis (Kirchdorf) su karališkąja kontora, vandens malūnu, aliejine ir 48 namų ūkiais.
Nuo 1818 metų Lazdynai priklausė Pilkalnio (Pillkallen) apskričiai (Kreis) (nuo 1938 m. Šlosbergo (Schloßberg) apskritis (Landkreis), Dobrovolskas).
1861 metais Lazdynuose buvo 214 pastatų, o 1871 metais – 83 gyvenamieji namai. 1869 m. dėl nusidėvėjimo buvo nugriautas antrosios bažnyčios pastatas, o 1874–77 m. iškilo trečiasis bažnyčios pastatas, išlikęs iki mūsų dienų.
1874-04-08 Lazdynai buvo įtraukti į tada įsteigtą Lazdynų valsčių (Amtsbezirk). Valsčiaus valdytojais visada tapdavo Lazdynų gyventojai: 1874–83 m. dvaro savininkas, pavarde Leiner, 1883–85 m. – atsargos karališkasis miškų kasininkas Thalau, 1885–91 m. – karališkasis miškų kasininkas Deckner, 1891–1903 m. – dvaro ir malūno savininkas Gerlach, nuo 1903 metų – dvaro savininkas kažkoks Sokat, 1912–33 m. bendruomenės seniūnas May, nuo 1933 m. – prekybininkas Otto Skattitat.
Tiltas per Šešupę.
1901-12-24 buvo atidarytas eismas pirmąja Pilkalnio siaurojo geležinkelio (Pillkaller Kleinbahn) linija, sujungusia Lazdynus su Pilkalniu (Dobrovolsku). Šioje linijoje Lazdynuose buvo atidaryta stotis. Iš pradžių vėžės plotis buvo standartinis Rytų Prūsijos siauriesiems geležinkeliams – 750 mm. 1916–17 m. jis buvo praplatintas iki 1000 mm.
Pietūs prie vokiečių lauko virtuvės 1915 m. kovą.
Pirmojo pasaulinio karo metais, per Rusijos 1-osios armijos puolimą 1914 m. rugpjūtį–rugsėjį, prie Lazdynų rimtų kovos veiksmų nevyko. Nuo 1914 m. gruodžio iki 1915 m. sausio Lazdynų apylinkėse vyko vietinės reikšmės kovos. 1914-12-15 Rusijos kariuomenė su mūšiu įsiveržė į Lazdynus, tačiau netrukus buvo iš jų išstumta. 1915 m. sausio 25 d. Rusijos 10-osios armijos (gen. N. A. Jepančinas) 3-ioji kavalerijos divizija (gen. J. A. Leontovičius) ryžtingai šturmavo Lazdynus, tačiau puolimą sustabdė vokiečių kariuomenė (1-oji Brandenburgo kavalerijos divizija ir 11 landvėro batalionų). Šių įvykių atminimas – bažnyčios bokšto mūre įstrigęs rusų artilerijos sviedinys, kuris ten tebėra iki šiol. 1915-02-08 prasidėjo vokiečių kontrpuolimas, kurio metu Rusijos armija buvo atmesta iki Kauno.
1920 metais Lazdynuose buvo pastatytas naujas tiltas per Šešupę.
XX a. 3-iajame dešimtmetyje kaime veikė malūnas, plytinė, lentpjūvė, pieninė, degalinė, dujų gamykla, privati ir liaudies mokyklos, viešbutis, restoranas. 1932 metais pradėjo veikti keraminių indų fabrikas. Populiarumu pasižymėjo Lazdynų šaulių klubas, kurio nariai treniruodavosi vietinėje šaudykloje.
1945 metais per Įsruties–Karaliaučiaus operaciją buvo numatyta atkirsti Lazdynus penkių 39-osios armijos divizijų pajėgomis. Bijodami apsupties, vokiečių daliniai sausio 17-osios naktį į 18-ąją pasitraukė iš miesto, o sausio 18 d. į jį įžengė 39-osios armijos 152-ojo įtvirtinto rajono (plk. M. I. Sobolevas) 315-ojo atskirojo kulkosvaidžių ir artilerijos bataliono (mjr. N. I. Taširovas) kariai.
Lazdynų mokykla mergaitėms.
1946-09-07 Lazdynai buvo pervadinti Krasnoznamensku, tada pat įkurtas Krasnoznamensko rajonas. Krasnoznamenskas gavo srities pavaldumo miesto statusą, nes artimiausias prieškarinis miestas – Pilkalnis (Dobrovolskas) – buvo smarkiai sugriautas. Dar prieš pervadinimą, 1945 metais, buvo įkurtas miško pramonės ūkis.
Malūnas prie kelio į Šlosbergą (Dobrovolską).
Iki 1946 m. rugsėjo į Krasnoznamensko rajoną atvyko pirmosios 937 šeimos iš Oriolo ir Voronežo sričių. 1946 metais buvo įkurta kontora „Selstroj“, čerpių ir plytų gamykla. 1947 metais pradėjo veikti sviesto gamykla, darbą pradėjo tresto „Nemanles“ miškų ūkis. Tais pačiais 1947 m. pradėtas leisti rajono laikraštis „Krasnoje znamia“. Mieste taip pat pradėjo veikti kepykla, siuvimo, batų ir stalių dirbtuvės. 1947–48 m. buvo pastatyta 1000 kv. m būsto. 1948 metais miesto administracijos apskaitoje buvo 162 namai. Buvo atidaryta septynmetė mokykla, vaikų darželis, rajono ligoninė, ambulatorija, moterų konsultacija, biblioteka, viešbutis. Gyventojai talkų metu pasistatė pirtį. 1947–48 m. ant Šešupės buvo pastatyta elektrinė, kuri tiekė elektrą miestui ir rajonui. Taip pat buvo pastatytas medinis tiltas per Šešupę.
Iki 1953 metų Krasnoznamenske buvo atkurtas visas prieškarinis gyvenamasis fondas, atidarytas kino teatras „Oktiabr“ su 200 vietų. 1954 m. pradėjo veikti gimdymo namai su 20 vietų. 1956 metais sviesto gamykla buvo pertvarkyta į sūrinę, jos produkcija siekė 230 tonų sviesto ir 28 tonas sūrio per metus. 1957 metais buvo atidaryta nauja mokykla. Be to, iki to laiko mieste veikė vaistinė, bankų skyriai, sėklų inspekcija, kolūkinis turgus. Buvo atidarytas miesto parkas, paminklas Leninui ir žuvusiems sovietų kariams. Iki 6-ojo dešimtmečio pabaigos atidarytas autobusų susisiekimas su Nemanu, Gusevu, Dobrovolsku, Nesterovu. Iki 1960 metų pradėjo veikti dirbančiojo jaunimo mokykla, o elektrinės darbas buvo nutrauktas.
1961 metais prasidėjo reguliarūs skrydžiai Kaliningradas–Krasnoznamenskas lėktuvu An-2.
1967 m. buvo pastatytas naujas gelžbetoninis tiltas per Šešupę. 1970 metais atidarytas liaudies teatras, o 1971 metais – naujieji kultūros namai su 400 vietų. Iki 1971 m. taip pat buvo atidaryta vidurinė mokykla, naujas vaikų darželis su 320 vietų, lopšelis, antroji biblioteka, ryšių mazgas, autobusų stotis, poliklinika, veterinarijos gydykla. Mieste veikė visos rajono centrui priklausančios įstaigos: taupomoji kasa, prokuratūra, teismas, priešgaisrinė dalis, karinis komisariatas. Vėliau, per 8-ąjį dešimtmetį, buvo atidaryta vaikų muzikos mokykla, vaikų filharmonija (1977), universalinė parduotuvė, buitinio aptarnavimo kombinatas. Didžiausios įmonės buvo miško pramonės ūkis (400 darbuotojų), plytinė (20 mln. plytų per metus) ir sūrinė. 9-ajame dešimtmetyje Krasnoznamenske atsidarė valgykla, madų ateljė, knygynas ir baldų parduotuvė. Pradėjo veikti asfaltbetonio gamykla ir durpių įmonė. 1988 metais prie išvažiavimo iš Krasnoznamensko Dobrovolsko link ant postamento buvo pastatytas tankas T-10, tiesa, pažymėtas kaip IS-3.
Prieškarinis atvirukas su užtvankos ant Šešupės vaizdu.
Rinkos reformos lėmė, kad Krasnoznamenske atsirado nemažai nedidelių komercinių įmonių, tačiau dauguma jų per kelerius metus užsidarė. Valstybinės įmonės buvo akcionuotos, bet ir jos daugiausia neišsilaikė naujomis sąlygomis.
Ta pati užtvanka ant Šešupės šiuolaikiniame Krasnoznamenske.
2001 metais užsidarė bendrovė „Agroservis“ (buvusi „Selchoztechnika“). 2003 metais buvo uždaryta plytinė. 2010 metais buvo likusios dvi pramonės įmonės – sūrinė ir „Balttorf“.
2006 metais, minint miesto 275-ąsias metines, buvo restauruoti fasadai miesto centre. 2015 metais Krasnoznamenske atidarytas naujas mokyklos pastatas.
2021 m. tankas T-10 buvo nuimtas nuo postamento, ir tai sukėlė nerimą dėl paminklo likimo. Tačiau jau tų pačių metų birželį jis buvo grąžintas į vietą. Šiuo metu mieste veikia vidurinė mokykla, vaikų darželis, vaikų meno mokykla, kultūros, jaunimo ir sporto centras, centrinė ir vaikų bibliotekos, rajono ligoninė, kino teatras „Oktiabr“, viešbutis. Leidžiamas rajono laikraštis „Krasnoje znamia“. 2001–21 m. vykdavo kasmetinis tarptautinis žūklės turnyras „Krasnoznamenskij rybec“.
Lankytinos vietos: bažnyčia (1877), paminklas 157 nežinomiems rusų kariams (1915), paminklas vokiečių kariams (1915), siaurojo geležinkelio stoties pastatas (1901), tankas T-10 ant postamento prie įvažiavimo į miestą, sovietų karių brolių kapai (daugiau kaip 200 žm., paminklas – 1957 m.), užtvanka per Šešupę, prieškariniai pastatai.
Gyventojų skaičiaus kaita: 1816 – 813, 1861 – 978, 1867 – 1033, 1871 – 1031, 1885 – 1294, 1912 – 1578, 1933 – 2065, 1939 – 2070, 1947 (saus.) – 695, 1947 (spal.) – 1081, 1959 – 2843, 1970 – 2911, 1979 – 3392, 1989 – 3894, 2002 – 3751, 2010 – 3522 2012 – 3494, 2014 – 3362, 2015 – 3324, 2016 – 3282, 2017 – 3237, 2018 – 3188, 2019 – 3154, 2020 – 3088 gyventojų.
Lazdynų gyventojų sudėtis 1871 m.: evangelikai – 1007, katalikai – 21, judėjai – 3, vaikai iki 10 metų – 245, raštingi – 553 (72%)
Papildoma informacija
Lazdynų valsčius (Amtsbezirk). 1874-04-08 Pilkalnio (Dobrovolsko) apskrityje buvo įsteigtas 15-asis Lazdynų valsčius, į kurį įėjo trys kaimo bendruomenės: Lazdynai (Krasnoznamenskas), Sallehnen (nuo 1938 Sallen, Vysokoje, dalis) ir Schilleningken (nuo 1938 Ebertann, Chlebnikovas), taip pat Neuhof-Lasdehnen dvaro apygarda (Gutsbezirk) (nuo 1938 Altbaum, Smolenskoje). 1928-09-30 Neuhof-Lasdehnen dvaro apygarda buvo sujungta su Nickelstanaten (nuo 1938 zu Altbaum, Smolenskoje, dalis) ir Uszeszuppen (nuo 1938 zu Altbaum, Smolenskoje, dalis) kaimo bendruomenėmis į naują Neuhof-Lasdehnen kaimo bendruomenę, kuri iš dalies priklausė Lazdynų valsčiui. Tačiau jau 1929-09-16 Neuhof-Lasdehnen bendruomenė visa perėjo į Jucknaten (Ilovaiskoje) valsčių. Lazdynų valsčiuje liko trys bendruomenės: Lazdynai (Krasnoznamenskas), Sallehnen (Vysokoje, dalis) ir Schilleningken (Chlebnikovas), ir daugiau jo sudėtis nesikeitė.
Lazdynų parapijos sudėtis: Alt Skardupönen (nuo 1938 Königsfeld, 54°57'42'' š. pl. 22°31'59'' r. ilg.), Alxnupönen (nuo 1938 Altsnappen, Vysokoje), Ambrasgirren (nuo 1929 Waldlinden, Rossošanskoje, vėliau Ostrogožskoje), Antbudupönen (Vormwalde, Berestovoje, dalis), Bagdohnen (nuo 1938 Rodungen, Šeikinas), Ballupönen (nuo 1938 Ballen, Polianskoje), Beiningkehmen (nuo 1938 Beinicken, Dolgoje), Budupöhnen (nuo 1938 Sandhöhe, Berestovoje), Forsthaus Dargutschen girininkija (nuo 1938 Forsthaus Siebeneichen girininkija, Srednerečje), Endruscheiten (nuo 1938 Kleinhuben, Udarnoje), Eygarren (Eigern, Zarečnoje, dalis), Grenzwald (Pugačiovas), Gricklaugken (nuo 1938 Bönick, Zelenolesje), Groß Darguszen (nuo 1938 Tanneck, 54°58'22'' š. pl. 22°40'00'' r. ilg.), Groß Wersmeningken (nuo 1938 Langenfelde, Belkinas), Hermoneiten (nuo 1938 Hermannsdorf, Jolkinas), Forsthaus Inster girininkija (Šeikinas, dalis), Jucknaten (nuo 1938 Meißnersrode, Ilovaiskoje), Kalnischken (nuo 1938 Hohentann, 54°58'14'' š. pl. 22°36'46'' r. ilg.), Forsthaus Kallwellen girininkija (nuo 1938 Forsthaus Lindnershorst girininkija, Polianskoje, dalis), Karunischken (nuo 1928 Königsfeld, 54°58'17'' š. pl. 22°32'07'' r. ilg.), Klein Darguszen (nuo 1938 Grenzheide, Srednerečje), Klein Wersmeningken (nuo 1938 Dreßlershausen, 54°54'17'' š. pl. 22°23'19'' r. ilg.), Klohnen (54°54'37'' š. pl. 22°21'44'' r. ilg.), Königshuld (nuo 1938 Friedrichsweiler, Polianskoje), Lasdinehlen (nuo 1938 Sommerswalde, Mičiurinas), Laukehlischken (nuo 1938 Käsarsruhe, Danilevskoje), Löbegallen (nuo 1938 Löbenau, Tolstovas), Löblaugken (nuo 1929 Waldlinden, Rossošanskoje, vėliau Ostrogožskoje), Lubinehlen (nuo 1938 Lubenwalde, Ilovaiskoje), Maszuiken (nuo 1938 Blockswalde, Udarnoje), Neu Löbegallen (nuo 1938 Neulöbenau, Meždurečje), Neu Skardupönen (nuo 1938 Grenzwald, Pugačiovas), Neuhof-Lasdehnen (nuo 1938 Altbaum, Smolenskoje), Nickelstanaten (nuo 1938 zu Altbaum, Smolenskoje, dalis), Payszeln (nuo 1938 Insterwangen, Lvovskoje), Plonszöwen (nuo 1936 Waldhufen, Paporotnoje), Rucken (Rossošanskoje, vėliau Ostrogožskoje), Sallehnen (nuo 1938 Sallen, Vysokoje, dalis), Schillenöhlen (nuo 1938 Flußfelde, 54°59'13'' š. pl. 22°36'27'' r. ilg.), Schilleningken (nuo 1938 Ebertann, Chlebnikovas), Schönhof (Zarečnoje, girininkija), Sturmen (Paporotnoje), Szogelgalwen (nuo 1938 Kiefernhorst, 55°01'34'' š. pl. 22°35'35'' r. ilg.), Trakinnen (Danilevskoje, dalis), Tulpeningken (nuo 1938 Tulpeningen, Zarečnoje), Tuppen (Podgorodnoje), Uszballen (nuo 1938 Lindenhorst, Polianskoje), Uszbördszen (nuo 1938 Karpfenwinkel, Ostrogožskoje), Uszeszuppen (nuo 1938 zu Altbaum, Smolenskoje, dalis), Uszproduppen (nuo 1938 Dachsheide, Udarnoje), Forsthaus Wersmeningken girininkija (nuo 1938 Forsthaus Langenfelde girininkija, Belkinas, dalis), Weszkallen (nuo 1938 Forsthusen, Gruzdevas), Weszkallen (nuo 1920 Waldlinden, Rossošanskoje), Woitekaten (nuo 1938 Ostfurt, Zarečnoje).
Šiuolaikinė Michailo Ogorodnikovo nuotrauka.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
