Lastadie (Lastadie) – Altstadto (Altstadt) prekybos uosto ant Prieglaus (Pregel) kranto pavadinimas – kilęs iš lotyniško žodžio lastagium, reiškiančio „laivų pakrovimas“, kuris į Baltijos kraštus atkeliavo iš Pietų Europos. XVII a. pradžioje čia randame tankiai užstatytą komercinį rajoną. Jis driekiasi nuo prieplaukos Prieglaus (Pregel) krantinėje palei visą vakarinį Hundegatto (Hundegatt) krantą. Be pirklių kontorų, fachverkinių sandėlių (Speicher) ir geležinkelio prekių sandėlių (Packhaus), čia yra ir laivų statykla (Schiffsbauplatz), ir Altstadto skerdykla (Altstädtische Schlachthaus), ir kalkių sandėlis (Kalkhof), ir dervos varykla (Teerhof).
Čia pat buvo ir Altstadto birža (Börse der Altstädter). Šis rajonas dažnai kenčia nuo potvynių, kuriuos sukelia stiprūs vakarų vėjai.
(Dabar tai Prieglaus krantas nuo Pasaulio vandenyno muziejaus Petro Didžiojo krantinėje, kur buvo kelto perkėla, toliau palei sporto kompleksą „Junost“ iki viešbučio „Lastadie“, kuris primena mums šios vietos istoriją. O hidronimas Hundegatt (išvertus – Šunų sąsiauris) atsirado pagal analogiją su Danijos ir Švedijos skiriančio Kategato (Kačių sąsiauris) pavadinimu. Be to, galima spėti, kad pavadinimas pabrėžia siaurumą – esą jį galėtų perplaukti bet kuris šuo. O dar eismas jame toks intensyvus, kad, kol juo manevruosite, jus aplos iš visų pusių – red. past.)
Altstadto birža buvo pastatyta iš tvirto medžio ir papuošta joniniais piliastrais. Plane ji buvo taisyklingas keturkampis. Jos matmenys: ilgis – 7 metrai, plotis – 5,5 metro.
Altstadto birža ant Hundegatto kranto ir Žalieji vartai Kneiphofo tvirtovės sienoje.
Išoriškai ji buvo labai panaši į senąją Amsterdamo biržą. Jos kupolinį stogą vainikavo gervės figūra. Interjerą puošė paveikslai, kurių pagrindiniai siužetai – prekyba ir jūreivystė.
Lastadie uosto sandėlių rajonas pabrėžė hanzinį Karaliaučiaus pobūdį.
Po paveikslais – ovalios lentelės su sentencijomis. Pavyzdžiui, avilio atvaizdą lydi tokia: „Vienas tu – niekas“ (Nichts vor sich allein); po fontanu, trykštančiu iš vandens, – „Pasidalyk su artimu“ (Dem Nächsten teil es mit). Ant tapytų langų stiklų buvo įrašyti 36 pirklių ir valdininkų vardai. 1699 metais birža buvo suremontuota, tačiau 1717 metais prie jos iš išorinės pusės buvo pristatytos vadinamosios „Raudonosios svarstyklės“ (Rote Wage), dėl kurių biržos nuo vandens visai nebebuvo matyti. (Paskutiniais metais prieš miestų sujungimą Altstadto birža buvo įrengta nedidelėje baržoje, pririštoje prie Krautuvių tilto, o vėliau – žemiau Hundegatto Prieglaus tėkme – red.) 1728 metais Altstadto birža nugrimzdo į istoriją, užleidusi vietą Kneiphofo biržai (Börse der Kneiphofs), kuri gavo bendros visam Karaliaučiui biržos statusą. „Raudonosios svarstyklės“ taip pat buvo nugriautos, kai XIX a. antrojoje pusėje prie sandėlių ir bolverko (Bohlwerk, atraminio kranto sutvirtinimo iš storų rąstų) buvo nutiesta geležinkelio vėžė.
Erdvė tarp Altstadto biržos ir Lastadie vartų (Lastadien Thor) anksčiau nebuvo užstatyta. Nuo kalkių sandėlio iki pat Hundegatto imtinai kranto linija buvo sutvirtinta bolverku. Į vakarus nuo laivų statyklos dar buvo Malkų aikštė (Holzplatz).
Čia pat buvo ir Altstadto medienos pievos (Altstädtischen Klappholzwiesen). Iki pat Olandų užtvaros (Holländer Baum) nestovėjo nė vieno namo. Dabar nebėra nei senosios laivų statyklos, nei kitų viduramžių statinių. Jų vietoje – prieplaukos ir sandėliai.
Čia kraunami ir iškraunami garlaiviai, yra silkių sandėlis (Heringspeicher), stūkso karinei žinybai priklausantis grūdų sandėlis (Körnerspeicher), eilėmis stovi daugybė sandėlių su sandėlių ženklais: Juodasis erelis (Schwarzenadlerspeicher), Pelikanas (Pelikanspeicher), Gandras (Storchspeicher) ir kiti.
Geležinkelio bėgiai eina tiesiai sandėlių gatvėmis. Taip palengvinamas krovinių perkrovimas. Sunkiausiems kroviniams miestas įsigijo didelį kraną, pagamintą vietos „Steinfurt“ gamykloje (Steinfurt).
Lastadie skersgatvis (Lastadien Gasse), kaip ir jį kertantis Altstadto Girdyklos skersgatvis (Altstädtische Tränk Gasse), taip pat daugiausia užstatyti sandėliais. Girdyklos skersgatvyje Nr. 3 yra menonitų bendruomenės (Mennoniten-Gemeinde) namas. Menonitai kilę iš anabaptistų (perkrikštytojų). Krikšto apeigas jie atlieka ne kūdikystėje, o suaugę (sąmoningame amžiuje). Po to, kai 1535 metais jų bendruomenė Vestfalijoje buvo sunaikinta, o jos šalininkai patyrė kruvinus persekiojimus, tūlas Menno Simonsas (Menno Simons, 1496–1561) subūrė likusiuosius ir įkūrė naują bendruomenę, pavadintą jo vardu. Menonitai nedalyvavo karuose ir nestojo į valstybės tarnybą. Jie gyveno griežtai laikydamiesi savo tikėjimo priesakų.
Sandėlio ženklas Tilis Ulenšpigelis.
1711 metais dalis menonitų atvyko į po maro ištuštėjusią Prūsų Lietuvą. 1722-aisiais bendruomenė gavo leidimą išlaikyti savo papročius. 1763 metų rugpjūčio 23 dieną jie pradėjo Karaliaučiuje statyti savo bažnyčią.
Skersgatvis senajame sandėlių kvartale.
Menonitų bažnyčia Lastadie buvo pašventinta 1770 metų sausio 1 dieną. (Šventovė neišliko, ji stovėjo sporto komplekso „Junost“ vietoje – red. past.)
Girdyklos skersgatvio ir Naujojo griovio (Neuen Graben) kampe įsikūrė Zschocko prieglauda (Zschocksche Stift) – pirklių nuosavybė. Prieglaudos sodas buvo toks nuostabus, kad tapo tikra Karaliaučiaus įžymybe. Jis vadinosi Saturguso sodu (Saturgusche Garten) komercijos patarėjo Saturguso, išgarsėjusio turtinga augalų kolekcija, vardu. 1803 metais sodas labai nukentėjo per didelį gaisrą, po kurio neteko savo unikalumo ir reikšmės. (Dabar nerasti net šio sodo, kuriuo per Septynerių metų karą žavėjosi rusų karininkas Bolotovas, liekanų – red. past.)
Lygiagrečiai Naujajam grioviui (dabar Krasnojarsko gatvė) eina Licento gatvė (Licentgrabenstraße, dabar Mariupolio gatvė). Pietuose jas sujungia Muitinės gatvė (Licentstraße, dabar Dešinioji krantinė).
Gatvių pavadinimai su žodžiu „Licent“ kilę nuo muito, imamo už vandens keliu atgabenamas prekes. Dideli laivai čia tikrinami prie Muitinės valdybos (Licenthaus) prieplaukos sienos.
Nedideli laivai tikrinami prisišvartavę tiesiai prie Olandų užtvaros vakaruose ir prie Lietuvių užtvaros – rytuose. Vietos pavadinimai, besibaigiantys „...baum“ (der Baum vokiškai – medis, rąstas), primena per Prieglių įrengtas užtvaras iš vienas su kitu sutvirtintų rąstų. Jos neleisdavo laivams įplaukti į miestą, kol jų krovinys nebuvo išmuitintas. Po to vienas iš rąstų būdavo atkabinamas ir pasukamas palei upę, kad valtis, laivas ar sielis galėtų praplaukti į uosto akvatoriją. (Primename, kad iki 1924 metų Karaliaučiui uostu tarnavo Altstadto ir Vorstadto krantai – red. past.)
Hundegatt. Vilkikas tempia baržą palei Lastadie krantą.
Visos sausuma atgabenamos prekės taip pat buvo apmokestinamos. Mokestis buvo imamas arba prie miesto vartų, arba, didesnių ir vertingesnių siuntų atveju, pašto prekių sandėlyje. Ryšuliai, dėžės ir kitos prekės būdavo pristatomos į krovinių sandėlį (Packhof), o skystos prekės – perduodamos žinybai, vadinamai krano valdyba (Krahnamt).
Piliavos stotis. Kairėje matyti Neuroßgarteno bažnyčios smailė.
Prekes, siunčiamas iš Karaliaučiaus vandeniu, transportavimui ruošė plombavimo kontora, vadinama „Plombage“ (Plombage), kur kroviniai patikimumo dėlei būdavo užplombuojami. Pašto plombavimo kontora (Postplombage) priimdavo paštu atkeliavusias prekes ir išsiųsdavo visas sausuma gabenamas. Šiandien muitai imami tik už iš užsienio importuojamas prekes.
Senasis muitinės punktas (alte Licenthaus) stovėjo kairiajame Prieglaus krante, kur vėliau buvo pastatytas Friedrichsburgo fortas (Fort Friedrichsburg). 1665 metais muitinė buvo perkelta į dešinįjį krantą. Dabar jos vietoje yra Vyriausioji mokesčių valdyba (Hauptsteueramt) Olandų gatvėje Nr. 16–17 (Holländerbaumstraße). (Šis pastatas sugriautas, jis stovėjo dabartinių Mariupolio gatvės ir Dešiniosios krantinės šiaurės vakarų kampe – red. past.) Priešais ją stūkso didelis muitinės sandėlio pastatas, stovintis tiesiai ant Prieglaus kranto.
Senasis Muitinės kanalas (alte Licentgraben) anksčiau ėjo netoli Piliavos stoties (Pillauer Bahnhof) pastato, kartais dar vadinamo Muitinės stotimi (Licentbahnhof).
Kaip ir Rytų stotis (Ostbahnhof) kairiajame Prieglaus krante, Piliavos stotis buvo pastatyta 1865 metais beveik pelkėje, kuri prieš tai buvo nusausinta. Ir dabar visą erdvę tarp Senojo kanalo gatvės (Alten Graben), pavadintos senojo Muitinės kanalo atminimui, Olandų (Holländerbaumstraße), Licento (Licent-Grabenstraße) ir Virvių (Reiferbahn) gatvių užima stoties kompleksas. Piliavos stoties pastato eksterjeras labai asketiškas.
(Didelė dalis čionykščių statinių buvo nugriauta apie 1930 metus, statant naują Holländerbaumo stotį prie Dviaukščio tilto. Dabar iš tų laikų liko priminimai – senas geležinkelio tiltas, pylimo ir vėžės liekanos. Taigi Altstadto prekybos uostas Lastadie užėmė Hundegatto pakrantės juostą, o savo vakarine dalimi driekėsi palei Prieglaus krantą iki Dviaukščio tilto. – red. past.)
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen / bildarchiv-ostpreussen.de.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
