Žmonių gyvenvietė šioje vietoje žinoma nuo II–IV a. po Kr., ką liudija čia įvairiu metu vykdyti archeologiniai kasinėjimai.
Užėmę teritoriją, kurioje dabar yra Bolšoje Isakovas, kryžiuočiai pagal savo įprotį užtvenkė čia tekėjusią upelę ir pastatė ant jos malūną. Po to upelė buvo pavadinta Malūno upeliu (vok. Mühlen-Fließ, dabar Gurjevka), o susidaręs tvenkinys – Lautho malūno tvenkiniu (vok. Lauther Mühlen Teich). Gyvenvietė buvo pavadinta Lawte (apie 1263). 1303-aisiais ji jau minima Lauthe vardu. Nuo 1448 m. vartojamas Lauth vardas.
Lautho kaimas (malūnas) 1525 metų spalio kronikose minimas kaip vieta, kur kunigaikštis Albrechtas numalšino valstiečių sukilimą. 1554-aisiais, kai per šaltą žiemą užšalo visi Karaliaučiaus malūnai, į Lauthą iš visų apylinkių vežė malti grūdus ir druską.
Čistyj tvenkinys iki 1947 m. vadinosi Lautho malūno tvenkiniu.
1566 m. kunigaikštienė Ana Marija Braunšveigietė padovanojo Lautho malūną Karaliaučiaus kepėjų cechams. 1583 metais regento Jurgio Frydricho nurodymu šalia malūno buvo pastatyta ir lentpjūvė.
1785 metų žinyne Lauth nurodytas kaip karališkasis kaimas su 20 sodybų, priklausantis Brandenburgo (Brandenburg, Ušakovas) apygardai ir Neuhauseno (Neuhausen, Gurjevskas) parapijai. 1806–07 m. Lautho malūnas buvo parduotas aukcione ir jį už 33 000 talerių nupirko Friedrichas Wilhelmas Lehmannas (Lehmann). Iki 1818 metų namų ūkių Lauthe padaugėjo iki 29.
XIX a. Lauth buvo kaimas, nuo 1818 m. sudaręs kaimo bendruomenę Karaliaučiaus apskrityje (1939-aisiais pertvarkytoje į Sembos apskritį (Samland)). Be paties kaimo, į bendruomenę įėjo ir Lautho malūnas (Mühle Lauth).
Prūsijos kariuomenės lauko stovykla, įrengta Lautho apylinkėse per čia 1834 metais vykusius didžiausius karinius taktinius manevrus.
1834 metų rugpjūtį čia vyko dideli manevrai (žr. aukščiau), kuriuose dalyvavo Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su sūnumis ir Rusijos generolas feldmaršalas Ivanas Fiodorovičius Paskevičius.
Lautho mokykla.
1871 m. Lautho kaimo bendruomenėje buvo 44 gyvenamieji namai (iš jų du prie Lautho malūno), kuriuose gyveno 117 šeimų ir vienas viengungis. 1870-aisiais netoli Lautho buvo pastatyti fortai Nr. 1 „Stein“ ir Nr. 1a „Gröben“. Vėliau šie fortai administraciškai buvo įtraukti į Lautho kaimo bendruomenę.
1874.04.30 Lautho kaimo bendruomenė įėjo į įsteigtą Liepo valsčių (Amtsbezirk; Liep, Kaliningradas, Jaltos g.), 1927.12.02 pervadintą Lautho valsčiumi. Lautho gyventojai reguliariai tapdavo vietos valsčiaus viršaičiais: 1877–80 m. – Lautho malūno savininkas daktaras Berendtas (Berendt), 1901–04 ir 1918–28 m. – dvaro ir malūno savininkas Käswurmas (Käswurm), 1904–07 m. – nuomininkas Birkholzas (Birkholz), nuo 1928 m. – žemvaldys Otto Schleimingeris (Schleiminger). 1894 metais paskutiniuoju Lautho malūno savininku tapo Kurtas Käswurmas. 1898-aisiais kaime buvo atidaryta mokykla (nuotraukoje viršuje), 1904 m. prie malūno pristatyta nedidelė hidroelektrinė. Pervadinimo metu į valsčių įėjo dvi kaimo bendruomenės: Lauth (Bolšoje Isakovas) ir Palmburg (Pribrežnoje).
1939.04.01 Lautho bendruomenė buvo panaikinta ir įtraukta į Karaliaučiaus sudėtį. Tuo pačiu metu buvo panaikintas ir Lautho valsčius.
Mečetė Bolšoje Isakove.
Lauthą užėmė 3-iojo Baltarusijos fronto daliniai per Karaliaučiaus šturmo operaciją 1945 metų balandžio 6–9 dienomis.
1947.11.17 gyvenvietė buvo pervadinta Isakovu jaunesniojo seržanto V. S. Isakovo, žuvusio 1945 metų pavasarį, garbei. Iš pradžių gyvenvietė priklausė Kaliningrado rajono Nivenskoje apylinkės tarybai. Vėliau ji buvo padalyta į Bolšoje Isakovą ir Maloje Isakovą. Nuo 1953.02.09 iki 1960.02.01 – Gurjevsko rajono centras. 1955–63 m. gyvenvietėje buvo 102 namai, veikė mokykla. Prie tvenkinio buvo šiltnamių ūkis. 1970-aisiais, pradėjus eksploatuoti naftos telkinius Gurjevsko rajone, didžioji gyvenvietės dalis buvo skirta naftininkams. Lautho malūno vietoje buvo pastatytas motelis „Baltika“. 1984 m. gyvenvietėje jau buvo dvi mokyklos. 2010-aisiais Bolšoje Isakove atidaryta pirmoji srityje mečetė. Vėliau, 2010-aisiais, buvusio Lautho malūno teritorijoje buvo atidarytas KGTU (Kaliningrado valstybinio technikos universiteto) mokomasis bandomasis žuvininkystės [mailiui veisti] ūkis.
Įžymybės: fortas Nr. 1 „Stein“, fortas Nr. 1a „Gröben“, sovietų karių brolių kapas (21 žmogus, paminklas 1952 m.).
Gyventojų skaičiaus kaita: 2002 – 2499, 2006 – 2563, 2010 – 3187 gyventojai.
Lautho bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 310, 1867 – 633, 1871 – 599, 1885 – 774, 1905 – 879, 1910 – 864, 1925 – 756, 1933 – 1827 gyventojai.
Lautho malūno gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 13, 1871 – 60, 1905 – 55 gyventojai.
Forto Nr. 1 įgulos dydis: 1905 – 131 žm.
Forto Nr. 1a įgulos dydis: 1905 – 4 žm.
Lautho bendruomenės gyventojų sudėtis 1871 m.: evangelikai krikščionys – 598, katalikai – 1, vaikai iki 10 metų – 169, raštingi – 300 (70 %), bepročiai – 1.
Lautho sodybų skaičius: 1785 – 20, 1818 – 29, 1871 – 44.
Šiuolaikinės Michailo Ogorodnikovo nuotraukos.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
