Ordino pilis Lochstedtas buvo pastatyta XIII amžiuje Kaliningrado įlankos (Lenkijoje – lenk. Zalew Wiślany, Vyslos marios; pasen. vok. Frisches Haff – „Gėlosios marios“) krante. Tai buvo įprasta antrosios XIII amžiaus pusės pilis. Ją galima palyginti su Brandenburgu (Ušakovu) ar Tepliava (Gvardeisku). Pilies koplyčia buvo rytinėje pietinio korpuso dalyje. Nava skliautuota, trijų tarpatramių: du tarpatramiai su kryžminiais skliautais, o altorinėje dalyje – tarpatramis su šešiakampiu žvaigždiniu skliautu. Pietinėje pusėje – smailiaarkiai gotikiniai langai giliose angose. Toks pat langas buvo atgręžtas į rytus.
Zakristijoje buvo klausykla, perkelta iš Šventojo Adalberto koplyčios. Altorius išvežtas į Marienburgą ir pakeistas naujai sukurtu altoriumi. Naujais pakeisti ir vargonai, krikštykla bei sakykla.
Altorius iš Tenkitteno koplyčios, kurį laiką saugotas Lochstedte.
Pietrytinėje pietinio korpuso dalyje buvo pilies koplyčia aukštais langais, prie jos iš išorės buvo prigludęs nedidelis priestatas. 1884 m. pilis buvo pertvarkyta į mokyklą, ir tuo pat metu koplyčia restauruota labai netiksliai originalo atžvilgiu. 1895 m., Steinbrechtui apžiūrint pilį, „valdininkų kambaryje“ buvo aptikta sienų tapyba.
XX a. pradžioje koplyčiai akivaizdžiai prireikė naujo remonto, kuris atliktas 1907 m.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje iš pilies buvo likę tik du korpusai: vakarinis ir pietinis.
Per įnirtingas kovas šioje apylinkėje 1945 m. balandį–gegužę pilis buvo smarkiai sugriauta. Pokariu iš dviejų aukštų pietinio korpuso rūsių buvo ištraukti vokiečių ten išvežti Kristijono Donelaičio kūriniai ir kiti dokumentai.
1987 m., apžiūrint pilies vietą, dar buvo galima rasti gerai matomus pilies ir jos bokšto pamatus. 1989 m. gruodį Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ ekspedicija pilies rūsiuose ieškojo Gintarinio kambario. Galutinai pamatų likučiai sunaikinti 1999 m. Dabar pilies griuvėsius ant kalvos, iškilusios virš marių, užželia savaiminiai medžiai.
Iliustracijos: Bildindex des Kunst und Architektur
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
