Bažnyčia buvo pastatyta vėlyvojo renesanso stiliumi su baroko elementais. Į bažnyčios pastatą įkomponuotas bokštas buvo beveik 70 m aukščio. Šiaurinėje ir pietinėje bažnyčios pusėse – frontonai ir po tris didelius apskritų arkų langus. Bažnyčia buvo nemažų matmenų – 30 x 45 m. Šios bažnyčios bendruomenė atsiskyrė nuo Haberbergo bendruomenės. Pirmasis bažnyčios pastorius buvo kažkoks Konschelis. Vidaus patalpa stebino netikėtu kompaktiškumu, kameriškumu. Didžiojoje patalpos dalyje palei sienas ėjo emporos, paremtos marmurą imituojančiomis kolonomis. Į emporas buvo galima patekti visuose keturiuose kampuose akmeniniais laiptais. Visoje vidaus erdvėje stovėjo suolai, skirti 1400 žmonių, apdairiai įrengti taip, kad būtų galima pasistatyti lazdą ar skėtį, ir net turėjo kabliukus parapijiečių galvos apdangalams.
Salės kupolas buvo 30 metrų aukščio, jis buvo padarytas iš gelžbetonio, kas Rytų Prūsijos bažnyčiose buvo pritaikyta pirmą kartą. Langai – su spalvotais vitražais.
Altorius buvo pagamintas iš Švedijos klinčių. Ąžuolinė sakykla su nedideliais drožiniais stovėjo šalia altoriaus. Už altoriaus kilo vargonai, kuriuos pagamino meistras Karlas Novakas. Bažnyčia turėjo tris iš plieno nulietus varpus, į kuriuos garsui sušvelninti buvo įdėtos bronzinės plokštelės. Bažnyčia buvo šildoma iš rūsio, kur buvo įrengtas specialiai jai pagamintas katilas.
Per mūšius dėl Karaliaučiaus ši bažnyčia beveik nenukentėjo.
Po karo ji praktiškai niekaip nebuvo naudojama, pamažu iro ir stovėjo iki 1976 m. gegužės, kai buvo susprogdinta, o nuolaužos išvežtos. Bažnyčios vietoje įrengtas gėlynas. Tai paskutinė mieste bažnyčia, sunaikinta partinės valdžios.
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
