Mūrinis pastatas be choro, ordino bažnyčių tipo; matmenys – 38,2 x 18,8 m. Dvišlaitis stogas. Vakarinėje sienoje – rombų pavidalo mūro raštas. Bokštas vakaruose su kampiniais įstrižais laiptuotais kontraforsais. Smailiaarkiai langai ir durys. Statant bažnyčią (pasak Hennigo rankraščio) buvo sunaudota 361 400 plytų ir 2920 tonų kalkių.
1724 m. bažnyčia degė, bet buvo išgelbėta. 1727 ir 1757 m. bokštas buvo iš dalies perstatytas, o 1832 m. uždėtas naujas kupolas. 1936–1939 m. bažnyčia restauruota iš išorės.
Viduje bažnyčia buvo trijų navų. Dvi eilės lieknų aštuonkampių medinių kolonų laikė plokščias lubas, kurias 1644–1653 m. ištapė M. Weigermannas.
Altorius – 1622–1624 m. Puiki 1618 m. sakykla – Rytų Prūsijoje žinomo meistro Philippo Westphalio darbas. Paskutiniai vargonai pagaminti 1898 m. Bažnyčia turėjo tris varpus.
Bažnyčia Antrąjį pasaulinį karą išgyveno beveik be pažeidimų. Po karo ji stovėjo iki penktojo dešimtmečio pabaigos, kai buvo nugriautas bokšto kupolas.
Šeštajame dešimtmetyje buvo nugriauta dalis bokšto. Bažnyčios patalpa buvo naudojama kaip medienos apdirbimo kombinato cechas.
1964 m. bendra bažnyčios būklė buvo patenkinama, bet apleista. Bažnyčiai reikėjo einamojo remonto. Tačiau pastatas jo nesulaukė ir 1975 m. buvo visiškai nugriautas.
Nuotraukos: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de
Daugiau informacijos apie bažnyčią – svetainėje Angrapa.ru.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
