Pirmą kartą ji minima 1321 m. rašte. Tai galingas gotikinis statinys iš riedulių su plytų kampais. Vakaruose – bokštas su vėliau pristatytais kontraforsais. Įėjimo į bokštą durys gotikinės, su laiptuotais angokraščiais. Choras su 4/8 užbaigimu, o tai Sembos kraštui nebūdinga. 1864 m. šiaurinėje choro pusėje pristatyta zakristija. Prieangis taip pat šiaurėje, bet vėlesnės statybos.
Pagal ordino papročius navos langai buvo tik pietinėje pusėje. Daug vėliau šiaurinėje pusėje pramušti mažesni langai nuolaidžiose arkose, kad bažnyčioje būtų daugiau šviesos.
Nava su kontraforsais viduje. Už gotikinės triumfo arkos – choras su 1704 m. altoriumi. Sakykla – 1668 m. Turtingi XV–XVIII amžių altoriaus reikmenys. Didysis varpas – 1521 m.
Per Antrąjį pasaulinį karą netoli Medenau (Logvino) vyko įnirtingos kovos.
Nepaisant to, bažnyčia išliko ir stovėjo nepaliesta iki 1947 m. Paskui, bandant nuimti varpą ir atiduoti jį į metalo laužą, ji buvo padegta.
6-ajame dešimtmetyje kariškiai sprogdino bažnyčią, kad statybines medžiagas panaudotų kelių remontui.
Išliko trys šiaurinės pusės fragmentai, bokšto fragmentas su gandralizdžiu viršuje, sienos dalis su įėjimu iš prieangio (pats prieangis neišliko) ir choro sienos dalis su įėjimu iš zakristijos. Maždaug dvidešimt metrų į šiaurę nuo bažnyčios išliko namas, matyt, pastoriaus. Kapinės neišliko.
Iliustracijos: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
