1785-aisiais Neuendorf klasifikuojamas kaip bajorų palivarkas ir kaimas (Adelich Vorwerk und Dorf) su bažnyčia, Steinbecko (Rybnoje) dvaro vila, priklausančia Karaliaučiaus kamerarijui (iždui), vandens ir vėjo malūnais bei mechanine lentpjūve. Iš viso čia buvo 22 namų ūkiai. 1818 metais Adlig Neuendorf apibūdinamas kaip bajorų dvaras (Adlig Gut) ir kamerų amtas (Kämmer Amt) su 24 namų ūkiais.
XIV a. antrojoje pusėje čia buvo pastatyta bažnyčia. Vienas iš trijų jos varpų buvo datuojamas 1504 metais. 1818-aisiais Neuendorfo bažnyčia nukentėjo nuo uragano. 1818–19 m. ji buvo perstatyta ir faktiškai tapo nauju pastatu.
Per Karaliaučiaus šturmą 1945 metais Neuendorfo bažnyčia buvo apgadinta, tačiau sužalojimai nebuvo lemtingi.
XIX a. viduryje Neuendorf buvo riterių dvaras (Rittergut), nuo 1867 metų sudaręs dvaro apygardą (Gutsbezirk) Karaliaučiaus apskrityje (Landkreis Königsberg; 1939 m. sujungta į Sembos apskritį, Landkreis Samland). Dvaras priklausė Neuendorf-Steinbecko (Rževskoje, Kaliningradas – Rybnoje) parapijai, kurioje Neuendorfo bažnyčia buvo laikoma „motinine“, o Steinbecko – „dukterine“. Į Neuendorfo dvaro apygardą, be paties dvaro, įėjo Weitzenhof (54°39'48'' š. pl. 20°35'28'' r. ilg.), Schäferei (°39'57'' š. pl. 20°36'35'' r. ilg.) ir Pregelkrug (54°41'32'' š. pl. 20°34'55'' r. ilg.) palivarkai. 1871-aisiais Neuendorfo dvaro apygardoje buvo 19 gyvenamųjų namų, kuriuose gyveno 63 šeimos ir du viengungiai. Iš jų pačiame Neuendorfo dvare buvo 10 namų, Weitzenhof palivarke – šeši, Schäferei palivarke – du, o Pregelkrug palivarke – vos vienas namas.
1874 09 30 Neuendorfo dvaro apygarda buvo įtraukta į naujai įsteigtą Neuendorfo valsčių (Amtsbezirk). Pirmuoju valsčiaus valdytoju tapo tam tikras Reuteris, Neuendorfo dvaro savininkas.
1879-aisiais Neuendorfui priklausė 823 ha žemės, metinis grynasis dvaro pelnas siekė 15 141 markę. Pagal šiuos rodiklius Neuendorfo dvaras užėmė atitinkamai 11-ą ir 3-ią vietas Karaliaučiaus apskrityje (iš 143), todėl buvo priskiriamas stambiems ūkiams.
1928 09 30 Neuendorfo dvaro apygarda buvo pertvarkyta į to paties pavadinimo kaimo bendruomenę. 1930 05 14 Adlig Neuendorf ėmė priklausyti naujam Adlig Neuendorf valsčiui. Dabar Adlig Neuendorf dvarą valdė Rytų Prūsijos žemės draugija (Ostpreußische Landgesellschaft), kuri jį nuomojo. 1932 metais Adlig Neuendorf žemės valdos sudarė 787 ha, iš jų 450 ha ariamosios žemės, 168 ha pievų, 120 ha ganyklų, 49 ha sodų ir daržų. Ūkyje buvo: 71 arklys, 105 galvijai (iš jų 39 karvės), penkios avys ir septynios kiaulės. 1939 04 01 Adlig Neuendorf bendruomenė buvo prijungta prie Karaliaučiaus miesto savivaldybės.
Neuendorfo valsčius
1874 09 30 Karaliaučiaus apskrityje buvo įsteigta dvaro apygarda Nr. 6 Neuendorf, kurią sudarė vienintelė Neuendorfo dvaro apygarda. 1928 09 30 Adlig Neuendorf dvaro apygarda buvo perklasifikuota į to paties pavadinimo kaimo bendruomenę. 1930 05 14 Neuendorfo valsčius buvo panaikintas. Vietoj jo buvo sukurtas naujas Adlig Neuendorf valsčius, į kurį įėjo trys kaimo bendruomenės: Adlig Neuendorf (Kaliningradas, Rževskoje), Schönfließ (Kaliningradas, Komsomolskoje) ir Seligenfeld (Kaliningradas, Dalnoje). 1939 04 01 į Adlig Neuendorf valsčių įėjusios kaimo bendruomenės buvo prijungtos prie Karaliaučiaus miesto savivaldybės, o pats valsčius išformuotas.
1949 08 18 Kaliningrado miesto vykdomojo komiteto sprendimu Adlig Neuendorf buvo pervadintas Rževskoje gyvenviete Kaliningrado Moskovskio rajone.
Gyvenvietė figūravo 1975 ir 1963 m. žinynuose, taip pat 1998, 1999 ir 2000 m. žemėlapiuose, bet jos nebuvo 1997 metų žinyne. Toponimas tarp miestiečių nebuvo populiarus jau 1870–80-aisiais, o iki 2000 metų jį tik retkarčiais prisimindavo senbuviai ir kraštotyrininkai.
Pirmaisiais pokario metais Neuendorfo bažnyčią gyventojai aktyviai ardė statybinėms medžiagoms, be kita ko, malkoms buvo išardyti mediniai konstrukcijos elementai. Įgriuvus stogui, bažnyčia ėmė sparčiai irti ir netrukus buvo nugriauta. Iki 2000-ųjų pradžios dar buvo pamatų liekanų, bet paskui teritorija pateko į užstatymo planą, ir net šie fragmentai buvo sunaikinti. Iki 2020 metų buvo išplėšti visi palaidojimai šventoriuje. 2024 metų kovą pamatai buvo buldozeriu nugriauti iki pat pagrindo.
2024-aisiais Rževskoje apima dalį Pulkininko leitenanto Jemeljanovo gatvės ir Kamyšovajos gatvę. Gyvenvietėje yra apie 25 gyvenamieji namai ir gamybiniai pastatai. Didelę teritorijos dalį užima pramoninė zona.
Adlig Neuendorf dvaro apygardos ir bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 335, 1871 – 315, 1885 – 441, 1905 – 336, 1910 – 368, 1925 – 354, 1933 – 477 gyventojai.
Adlig Neuendorf dvaro gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 274, 1871 – 169, 1905 – 194 gyventojai.
Neuendorfo dvaro apygardos gyventojų sudėtis 1871 m.: krikščionys evangelikai – 309, katalikai – 6, vaikų iki 10 metų – 87, raštingų – 163 (72 %), bepročių – 1.
Weitzenhof gyventojų skaičiaus kaita: 1871 – 90, 1905 – 61 gyventojas.
Schäferei gyventojų skaičiaus kaita: 1871 – 52, 1905 – 70 gyventojų.
Pregelkrug gyventojų skaičius: 1871 – 4, 1905 – 3 gyventojai.
Steinbeck-Neuendorfo parapijos sudėtis: Gutenfeld (Lugovoje), Kaveling (Sosnovka), Kraußen (Maloje Borisovas), Kraußenhof (Maloje Borisovas), Neuendorf (Rževskoje), Steinbeck (Rybnoje), Steinbeck-Anker (54°40'28'' š. pl. 20°41'25'' r. ilg.), Steinbeckellen (54°40'57'' š. pl. 20°40'47'' r. ilg.).
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
