KALININGRADAS
NAUJIEJI ALTŠTATO KVARTALAI IR „POŽEMINIS KARALIAUČIUS“
Iniciatyvinis MARCHI projektas (2017)
Vadovai:
profesorius Andrejus Nekrasovas,
profesorius Aleksandras Cybaikinas,
architektas Kirilas Archipovas.
MARCHI III kurso studentai:
Angelina Vasnecova,
Jekaterina Vostokova,
Natalja Guščina,
Nadežda Jegereva,
Marija Korneva,
Jelena Koroliova,
Sergejus Levčenka,
Julija Morina,
Anastasija Triapičnikova,
Valerija Ševcova.
MARCHI INICIATYVINIS PASIŪLYMAS
2017 metais, vykdant 3-iojo kurso mokomąjį projektą „Vidutinio aukštingumo namas“, buvo parengtas kompleksinis projektas, kaip atkurti 8 istorinių Karaliaučiaus kvartalų grupę, buvusią į pietus nuo Karališkosios pilies, sklype, kurį iš vakarų riboja dabartinis Lenino prospektas (buvusi Kantstrasse), iš pietų – Priegliaus upės krantinė (Unterer Fiscmarkt), o iš rytų – buvusi Schlossberg gatvė.
Studentams iškelta užduotis buvo, remiantis istorinių dokumentų tyrimu, vietos ir centrinės miesto dalies istorinės raidos etapų analize, (….) atlikti projektinį eksperimentą, įrodantį galimybę atkurti šiame sklype buvusius prarastus miesto kvartalus tokios būklės, kokia jie buvo praėjusio amžiaus 3–4-uoju dešimtmečiu. Naujasis užstatymas turi visiškai atkartoti prarastąjį, tačiau užtikrinti gyventojams ir turistams šiuolaikinio lygio komfortą. Naudodamiesi 1938 metų Karaliaučiaus generaliniu planu ir 1815 metų kadastro planu su pažymėtomis raudonosiomis linijomis bei informacija apie po žemės sluoksniu (1–1,5 m) esančių pamatų būklę ir išsidėstymą, priėjo prie išvados, kad galima atkurti namų išorę, tiksliai išlaikant gabaritus, detales ir naudotas medžiagas.
TRANSPORTAS
Kai kurie 2015 metų centro rekonstrukcijos konkurso (konkursas „Karališkasis kalnas ir jo aplinka“, 2014 metai) dalyviai siūlo panaikinti dvi pagrindines transporto arterijas, jungiančias rytinę miesto dalį su vakarine – Maskvos prospektą – ir šiaurinę su pietine – Lenino prospektą, o tai reikalauja globaliai pertvarkyti visą esamą miesto transporto sistemą, brangiai kainuoja ir daro pagrindinio projekto įgyvendinimą artimiausioje ateityje nerealų.
Šis sprendimas leis užtikrinti galimybę žemės paviršiuje atkurti ištisinį Altštato rajono užstatymą, tiksliai išlaikant kvartalų ir gatvių gabaritus, sumažinti miesto transporto sistemos pertvarkymo išlaidas ir įgyvendinti idėją prasiskverbti į legendinę „Požeminio Karaliaučiaus“ aplinką.
Transportas, judantis Maskvos prospektu vakarų kryptimi, gali pasinaudoti nuvažiavimu į naujai projektuojamą gatvę, kuri pereina į buvusią Altstadt Bergasse gatvę, esančią Pilies papėdėje, iš kurios galima pasukti į kairę į vienos krypties eismo gatves Kantstrasse ir Sehutstrasse. Iš šių gatvių galima pasukti į dvi šlaitui lygiagrečias gatves – skersgatvius Altstadt Langasse ir Wassergasse – iki sankryžos su atkuriama Schmiedestrasse gatve ir nuvažiuoti į šiaurę iki sankryžos su projektuojama pravaža arba į pietus per tiltą ir patekti į Knypavą.
Apskritai įvažiavimas į kvartalų teritoriją ribojamas (tik tarnybiniai automobiliai: gaisrinė, policija ir greitoji pagalba, gyventojų automobiliai ir taksi).
POŽEMINIS KARALIAUČIUS
Po žeme nuleisto Maskvos prospekto urbanistinių pjūvių brėžiniai (išilginiai ir skersiniai) rodo galimybę iš apačios (dabartinė technologija tai leidžia) prie esamų istorinių pamatų pristatyti naujus požeminius aukštus, kuriuos, prospektu važiuojantys ar šaligatviais vaikštantys pėstieji, suvoks kaip senojo Karaliaučiaus namus su apšviestais langais, vitrinomis, gatvių žibintais ir iškabomis. Siauros projektuojamos erdvės – viešos požeminės aikštės, esančios po antžeminėmis istorinėmis gatvėmis ir aikštėmis, – taip pat taps Karaliaučiaus gatvėmis ir aikštėmis, tik aktyviai veikiančiomis. Čia taip pat įsikurs kavinės, barai, parduotuvės, butikai. Įėjus į tokio požeminio miesto namus –9 metrų žymoje, bus galima pakilti aukštu aukščiau ir atsidurti tikro istorinio rūsio interjere su istoriniais baldais, iš kurio galima pakilti dar aukštu aukščiau ir išeiti į atkurto miesto gatvę. Taip projekte siūloma plėtoti ir tęsti pastaruoju metu tarptautinėje praktikoje stebimą tendenciją – aktyviau integruoti istorinius objektus į šiuolaikinį gyvenimą (požeminis romėnų stadionas Plovdive, architekto Pei piramidė Luvre).
Vokiečių architekto Jocheno Brandi ir kraštotyrininko bei publicisto Andrejaus Derbenkovo nuomone, apatinės senamiesčio dalies atvėrimas „sukurs nuostabių erdvinių galimybių senąjį požeminį ir naująjį, dar nepastatytą antžeminį aukštą (o mūsų pasiūlyme – antžeminius aukštus) apipavidalinti kaip vieną visumą ir naudoti šiuos laike pasislinkusius lygius privatiems ir viešiesiems tikslams“.
„Požeminio Karaliaučiaus“ pėsčiųjų erdvių sistema užtikrina didžiausią judėjimo laisvę. Čia suprojektuoti požeminiai pėsčiųjų tiltai virš Maskvos prospekto transporto magistralės, šaligatviai ir požeminės pėsčiųjų gatvės, kurios baigiasi plačiais laiptais ir eskalatoriais, vedančiais į gatvę.
KVARTALAI IR NAMAI
Atkuriamus kvartalus sudaro kelių tipų pastatai:
- Sekciniai gyvenamieji namai su butais kiekviename aukšte;
- Sekciniai namai su butais, užimančiais visą aukštą;
-3, 4 aukštų namai, priklausantys vienam savininkui;
- Gyvenamieji namai – muziejai;
- Namai, derinantys gyvenamąsias funkcijas ir darbą (dailininko namas su dirbtuve, architekto , advokato, gydytojo, teisininko namas ir t. t.);
- Vidutinio dydžio viešbučiai ir maži privatūs.
Prieš karą pastatytus didelius prekybos centrus, užimančius beveik visą kvartalą, nuspręsta atkurti prekybos firmų, kurios galbūt gyvuoja ir šiandien, lėšomis.
Apatiniai kvartalų aukštai daugiausia skirti miesto viešosioms funkcijoms.
Kai kuriais atvejais, kai trūksta informacijos apie atskirus namus, siūloma į užstatymą įtraukti intarpinius namus, išspręstus šiuolaikiniu stiliumi, aktyviai naudojant stiklą ir kitas šiuolaikines medžiagas. Funkcija – muziejai, informacijos biurai, kavinės, restoranai, bankai, pašto skyriai. Šie pastatai derinami su viešaisiais laiptais, vedančiais į apatinį miestą.
Ten, kur įmanoma. išilgai gyvenamųjų namų įrengiami siauri šviesolaidžiai, užtikrinantys dienos šviesos patekimą į požeminio Karaliaučiaus erdvę
Kvartalas KAISER
KAISER – arčiausiai Karaliaučiaus pilies bokšto esantis Altštato kvartalas. Jis išsidėstęs tarp Altstadt Bergstrasse, Altstadt Schulstrasse, Altstadtische Langgasse gatvių ir Kaiser-Wilhelm Platz aikštės. Aikštėje stovi paminklas Bismarkui, taip pat yra nedidelis skveras. Skvero medžių lapija atskiria kvartalo gyventojus, kurių langai išeina į aikštę, nuo triukšmingos gatvės už aikštės – anksčiau tai buvo Kantstrasse, dabar – Lenino prospekto estakada. Kita ilga fasadų linija išeina į siaurą pėsčiųjų gatvę Altstadt Schulstrasse, labai patogią turistams.
Dauguma fasadų atkurti pagal istorines kvartalo nuotraukas (prieškarinio Kaliningrado nuotraukos). Vienas iš namų (kavinės savininko namas) yra šiuolaikinis intarpas – namas, kurio prototipu tapo fachverkiniai namai (jais Karaliaučius buvo užstatytas ankstesniais laikais). Tačiau medžiagos, iš kurių namas pastatytas, yra šiuolaikinės, praktiškai visas originalių namų sienos masyvas pakeistas stiklu, todėl namas atrodo labai lengvas ir skaidrus. Kvartalo teritorijoje esantys namai – gyvenamieji namai ir viešbutis. Yra kelių tipų gyvenamųjų namų: 2 daugiabučiai su vienu butu aukšte, 1 daugiabutis su dviem butais aukšte ir trijų lygių privatus namas (kavinės savininko namas). Butai daugiabučiuose – 1 ir 2 kambarių, tačiau su erdviais kambariais. Privatus namas erdvesnis: 2 miegamieji, 2 kabinetai, didelė virtuvė-svetainė, sanitariniai mazgai ir sandėliukai patogiai išdėstyti trijuose aukštuose.
Viešbutis įsikūręs name, kurio istorinį analogą kadaise užėmė Altštato vidurinė mokykla. Pagal plotą šis namas užima beveik pusę kvartalo, todėl viešbutis yra vienas didžiausių projektuojamame rajone. Daugumos kambarių langai išeina į pilį, todėl viešbutį galima laikyti prestižiniu ir įdomiu pasiturintiems žmonėms. Viešbučio pirmame aukšte yra kavinė, grožio salonas, vestibiulis, techninės ir administracinės patalpos. Gyvenamųjų namų pirmuosius aukštus taip pat užima viešosios patalpos – kavinė, kepykla, turizmo biuras, parduotuvės ir nedidelė paveikslų galerija. Viešųjų įstaigų įvairovė suteikia kvartalui papildomo patrauklumo. Ypatingo dėmesio nusipelno požeminė kvartalo dalis (kaip ir viso rajono požeminė dalis apskritai).
1-ąjį aukštą sudaro esami senųjų namų rūsiai, kuriuose iškertami langai.
2-asis aukštas – tai arkos ir kolonos, pastatytos po esamais rūsiais.
Kartu 2 rūsių aukštai matomi iš požeminio Maskvos prospekto, taip pat iš požeminių skersgatvių Unterer Altstadt Schulstrasse ir Unterer Kaiser-Wilhelm Platz. Jie sukuria gyvenamo „požeminio miesto“ su šviečiančiais langais ir įvairiomis viešosiomis patalpomis (muziejus, parduotuvės ir t. t.) įspūdį. Svarbi kvartalo ypatybė – didelis viešbučio vidinis kiemas, kurį užima gražūs aštuonkampiai laiptai, vedantys iš 2 aukšto lygio į požeminę dalį (su prieiga 1 ir -1 aukštuose). Į šiuos laiptus galima patekti iš koridoriaus viešbučio 2-ajame aukšte. Jie yra svarbi vertikali požeminės ir antžeminės rajono dalių jungtis. Artumas pilies bokštui ir Kaiser-Wilhelm Platz aikštei daro jį vienu prestižinių Altštato kvartalų.
Kvartalas MARKT
Kvartalas MARKT išsidėstęs tarp gatvių: Altstaedtische Schulstrasse, Altstaedtischer Markt, Alstaedtische Langasse ir Altstaedtische Bergstrasse.
Kvartalas beveik glaudžiasi prie pietinės Karališkosios pilies pusės, palikdamas tik siaurą žemės juostą, vėliau tapusią gatve, o paskui – ir garsiąja promenada palei pietinį sparną.
Vakarine puse kvartalas išeina į Altstaedtische Schulstrasse gatvę. Tai prekybinė gatvė, lygiagreti Altštato turgui. Senajame mieste čia virė aktyvus miesto gyvenimas. Iš istorinių duomenų žinoma, kad gatvėje gyveno prekybininkai ir darbininkai. Altštate iš pradžių gyveno visai ne turtingi žmonės, o paprasti amatininkai, paprastai dirbę pilies reikmėms.
Prieškarinėje Altstaedtische Schulstrasse gatvės nuotraukoje užfiksuotas tam laikui būdingas užstatymas – sklypų plotis nuo 5 iki 8 m, tai yra palyginti siauras, todėl namų fasadai buvo ištęsti vertikaliai. Užstatymą sudaro 4–5 aukštų namai su beveik dekoro neturinčiais fasadais ir mažomis langų angomis. Vienintelis dekoras – horizontalūs fasadų užbaigimai masyvių karnizų pavidalu, priklausantys baroko epochai.
Smulkus šio kvartalo užstatymas yra puiki vieta mažiems viešbučiams. Nauji viešbučiai reklamuoja save jau vien savo vieta, nes iš jų atsiveria puikus vaizdas į Pilį. Vakarinėje kvartalo dalyje įsikūręs patrauklus 8 kambarių viešbutis.
Atkuriamą kvartalą sudaro kelių tipų pastatai: 4, 5 aukštų namai, priklausantys vienam savininkui ir derinantys gyvenamąsias funkcijas su darbu (dailininko namas, dantisto namas), viešbučiai, kavinės. Planai turi pabrėžtinai istorinį pobūdį dėl ovalių laiptų, storų sienų, mažų ir kompaktiškų erdvių.
Į kvartalo užstatymą siūloma įtraukti namus – stiklines pauzes, išspręstas šiuolaikiniu stiliumi, naudojant stiklą. Tai lengvi ir skaidrūs intarpai, kurių fasadai primena senojo Karaliaučiaus fachverkinius namus. Jų funkcija – kavinė su vaizdingu vaizdu į pilį, namas – dailininko butas. Nauja šių pastatų forma puikiai prisitaiko prie aplinkos pobūdžio.
Rytine puse kvartalas išeina į Altsaedtischer Markt gatvę. Tai buvo seniausias maisto produktų turgus Karaliaučiuje. Jis buvo to paties pavadinimo aikštėje (dabar jos nebėra, o buvo ji Maskvos prospekto rajone, į pietus nuo Tarybų rūmų). Jis veikdavo savaitgaliais.
Kalbant apie pagrindines miesto dalis, pirmoji, vadinama Altštatu, arba senamiesčiu, buvo po kalnu tarp pilies ir upės ir visa susidėjo iš aukštų, siaurų, glaudžiai vienas prie kito pastatytų kelių aukštų mūrinių namų, padalytų į keletą kvartalų siauromis, tamsiomis ir kreivomis gatvelėmis, kokios visur senuosiuose Europos miestuose buvo įprastos.
O visos šios dalies viduryje buvo tyčia erdvi, keturkampė, pailga aikštė, apsupta tokių pat ištisinių aukštų namų.
Rytinėje kvartalo pusėje yra penki namai. Trys gyvenamieji namai ir du viešbučiai. Kadangi fasadai išeina į Altštato turgų, galima pastebėti, kaip aktyviai naudojami tokie dekoratyviniai elementai kaip piliastrai, gausūs karnizai, sandrikai ir kt.
Kvartalo pirmuosiuose aukštuose įsikūrusios parduotuvės, restoranai ir viešbučių vestibiuliai.
Kvartalas turi du požeminių aukštų lygius. 1-asis požeminis aukštas naudojamas namų gyventojų ir kaip sandėliavimo patalpos viešbučiams.
Pirmasis namas-viešbutis turi 18 kambarių, kurių plotas 15 ir 30 kv. m. Viešbučio vieta palanki: iš kambarių atsiveria vaizdas į rotušę ir visą Altštato turgų.
Antrasis namas – gyvenamasis, keturių aukštų. Pirmame aukšte įsikūręs knygynas. Name trys butai – po vieną aukšte. Kiekvieno plotas – 60 kv. m. Išoriškai pastatas skiriasi nuo kaimyninių: tai šiuolaikinis stiklinis statinys, kurio fasade matome fachverkinių namų konstrukcijas.
Trečiasis namas – gyvenamasis, keturių aukštų. Kiekviename aukšte yra du butai, kurių plotas 68 ir 74 kv. m.
Ketvirtasis namas – privatus viešbutis, kurį sudaro 9 kambariai, kurių plotas 18 m, 25 m, 30 m.
Penktasis namas – gyvenamasis, keturių aukštų.
Kiekviename aukšte yra po 4 butus, iš kurių trys – kompaktiški, jų plotas neviršija 30 kv. m.
Kvartalas ALEXANDER
Kvartalo raidos istorija 1889–1944
1889–1914
Sklype palei pagrindinę turgaus aikštę Altstaedtischer Markt statomas didelės universalinės parduotuvės ALEXANDER ECHTERNACH pastatas. Statinys tampa kvartalo dominante, o vėliau išsiplečia, užimdamas kaimyninius pastatus. Kiti kvartalo statiniai – gyvenamieji namai su prekybiniais pirmaisiais aukštais per visą perimetrą.
1914–1939
Kvartalo šiaurėje statomas aukštas gyvenamasis namas su ornamentiniais drožiniais puoštu frontonu, atsveriantis dominuojančią universalinės parduotuvės padėtį. Iš pietų keli namai sujungiami į vieną. Projekto pagrindu pasirinkta kvartalo būklė 1914–1939 metais.
1939–1944
Universalinė parduotuvė ALEXANDER ECHTERNACH perstatoma, jos tūris sujungiamas su kaimyniniais pastatais. Fasadai paliekami, o stogas ir bokštai nugriaunami, užstatant du šiuolaikinius aukštus. Tokios būklės kvartalas išliko iki Karaliaučiaus bombardavimo 1944 metais.
Kvartalo atkūrimo projektas numato į šiaurės vakarus atgręžtus sklypus paversti viešbučiais (taip pat ir universalinę parduotuvę ALEXANDER), o į pietryčius atgręžtuose sklypuose atkurti istorinę funkciją (gyvenamasis namas)
Projektuojama pagal istorines pamatų linijas, naudojant tikėtinai išlikusią jų struktūrą ir visiškai atkuriant prarastąją dalį.
Objektas 1/3 dalimi yra virš po žeme nutiesto Maskvos prospekto. Palei pietinę pamatų ribą po žeme eina šaligatvis, jungiantis kvartalo požeminę erdvę su likusia „Požeminio Karaliaučiaus“ dalimi. Vakarine puse kvartalas pamatų lygiais išeina į Altstaedtischer Markt – didelę požeminę viešąją erdvę su autobusų stotele (pagrindiniu transporto prieinamumo elementu)
Požeminiai ir pirmasis aukštai skiriami viešajai funkcijai (kavinės, restoranai, prekyba). Siekiant pagerinti gyventojų gyvenimo sąlygas, antrojo aukšto lygyje vidinis kiemas uždengiamas eksploatuojama apželdinta perdanga, sauganti juos nuo triukšmo ir kitų kaimynystės su viešosiomis erdvėmis padarinių.
Po vienu iš tūrių įrengiama pravaža į kvartalo vidų, po uždengta kiemo erdve – iškrovimui – (automobiliai nesustoja po langais ir netrukdo gyventojams). Dieną apatinė erdvė yra nedidelis „miesto kambarys“ (apšviestas pro gausias perdangos prošvaistes), į kurį išeina vasarinės kavinių ir restoranų terasos
Šiuolaikinių intarpų stogai taip pat paverčiami eksploatuojamomis terasomis.
Pagrindinių tūrių planai išspręsti priklausomai nuo paskirties – ten, kur tūrio funkcija išlaikoma, atkuriamas istorinis planas, o ten, kur pastato funkcija keičiasi, bet reikia dirbti istoriniuose fasaduose, taikomi šiuolaikiniai planavimo metodai.
Kvartalas KANT
Kvartalas KANT yra tiesiai priešais Karaliaučiaus pilies bokštą, apsuptas Wassergasse, Altstaedische Schulstrasse, Kaiser-Wilhelm platz ir Kantstrasse gatvių. Aikštė – tai nedidelis jaukus skveras, kuriame stovi paminklas Bismarkui. Šiandien vietoj Kantstrasse eina Lenino prospektas. Kvartalą sudaro dešimt namų. Keturi viešbučiai, keturi gyvenamieji namai, vienas muziejus, o vieną pastatą užima parduotuvė. Visi fasadai atkurti pagal prieškarines Karaliaučiaus nuotraukas. Yra kelių tipų gyvenamųjų namų: 2 daugiabučiai su vienu butu aukšte, 1 daugiabutis su dviem butais aukšte ir privatus gyvenamasis namas-muziejus. Butai namuose – 1 ir 2 kambarių, tačiau gana erdvūs, kiekviename yra virtuvė-valgomasis ir svetainė, kuri prireikus gali tapti dar vienu gyvenamuoju kambariu. Privatus namas-muziejus atkuriamas kuo artimesnis istorinei išvaizdai.
Pirmame aukšte – prieškambaris, virtuvė-valgomasis, svetainė su židiniu, antrame – miegamasis ir vonios kambarys. Trys viešbučiai išeina į Kaiser-Wilhem platz ir turi prabangų vaizdą į pilį, todėl šiuos viešbučius galima laikyti prestižiniais ir patraukliais pasiturintiems žmonėms. Dar vienas viešbutis išeina į Kantstrasse. Jis turi didelį holą su kavine ir yra šalia parduotuvės ir muziejaus. Gyvenamųjų namų pirmuosius aukštus taip pat užima viešosios patalpos – parduotuvė, knygynas ir kavinė.
Aktyvūs pirmieji aukštai kuria infrastruktūrą ir socialinius ryšius tarp kvartalo ir viso rajono gyventojų. Iš prospekto pusės nuspręsta palikti istorinius fasadus savo vietoje, bet pačius pastatus sutrumpinti 4 metrais į kvartalo gilumą. Taip gautas platus pėsčiųjų praėjimas, iš kurio galima patekti į „požeminį miestą“, ir sumažintas iš prospekto į kvartalą sklindantis triukšmas. Name, kuriame dabar įsikūrusi prestižinė parduotuvė, anksčiau buvo prekybos namai ir tekstilės manufaktūra Berding & Kühn. Į pastatą galima patekti tiek iš Kantstrasse, tiek iš estakados pėsčiųjų tilteliais. Keturių aukštų parduotuvė turi erdvų atriumą, per kurį eina laiptai. Prekybos plotai išdėstyti aukštų perimetru. Pastatas skirtas visų pirma vienam stambiam nuomininkui, bet taip pat gali būti padalytas keliems. Muziejus išeina į Wassergasse. Tai gana nedidelis istorinis pastatas, tačiau jo turinys atspindi visą prieškarinio Karaliaučiaus buitį.
Patekę vidun, priešais save matome laiptus, kurie vingiuoja aplink židinį ir veda mus į kitus du aukštus. Muziejuje surinkti to meto miesto meno ir buities daiktai. Ypatingo dėmesio nusipelno požeminė dalis: -1 lygis – tai namų rūsiai, kuriuose yra papildomos patalpos ir komunikacijos. Nusileidę laiptais į -2 lygį, patenkame ant Maskvos prospekto šaligatvio; šiame lygyje kuriamas „požeminis miestas“ su savo gyvenimu, viešosiomis erdvėmis (parduotuvės, kavinės, parodų patalpos, muziejai ir t. t.). Apėję kvartalą palei Maskvos prospektą, patenkame į Unterer Altstaedischer Hofgasse. Čia taip pat įsikūrusios viešosios patalpos. Taigi kvartalą KANT galima laikyti patraukliausiu turistams ir naujojo Kaliningrado rajono gyventojams.
KVARTALAS CRYSTALL
Kvartalo vietoje, kur prieš karą buvo Kaufh Gebr.Siebert… planuojama įrengti atvirą požeminę aikštę, virš kurios bus pastatytas lengvas įstiklintas visuomeninis centras „Kristalas“ – perimetrinis, 2 aukštų tūris, iškeltas į orą iki aplinkinių kvartalų karnizų lygio ir besiremiantis į 4 kojas (4×4 metrų skerspjūvio), kuriose bus evakuaciniai laiptai ir liftai. Tai vienintelis komplekso kvartalas, išspręstas šiuolaikiniu stiliumi. Jo užduotis – būnant kuo nematomesniam ir skaidresniam, netrukdyti matyti istorinių namų ir praleisti dienos šviesą į požeminį miestą. Nuleisto kiemo erdvėje po visuomeniniu centru bus įrengta aštuonkampė aikštelė –4 metrų žymoje su aštuoniais plačiais laiptais, vedančiais iš apatinio „Požeminio Karaliaučiaus“ lygio. Statinio funkcijos: visuomeninis centras, muziejus, prekyba, kavinės, pramogos.
KVARTALAS ALTSTADT
Projekte rengiamas Altštato sklypas, esantis tarp Wassergasse, Altstaedtisher Markt, Altstaedtisher Langgasse ir Altstaedtisher Schulstrasse gatvių. Pagrindinis tikslas – atkurti istorinį užstatymą pagal prieškarines raudonąsias linijas, išlaikant ankstesnius viešųjų erdvių gabaritus, aukščio charakteristikas, istorinių namų architektūrą, tačiau šiuolaikine stilistika, derinančia istorinius ir šiuolaikinius sprendimus. Kvartalui atkurti panaudoti įvairūs fotoarchyvai, ištirti to meto stilistiniai būdai šalyse, dariusiose įtaką prieškarinio Karaliaučiaus (Kaliningrado) architektūrai.
Kvartalas yra judrioje gatvėje (Altstaedtisher Markt) netoli krantinės. Siekiant pritraukti daugiau turistų, kvartale suprojektuoti du nedideli viešbučiai, istorinis namas-muziejus, kurio planai atitinka XVII amžiaus namų analogus, taip pat sekciniai būstai su 2 ir 3 kambarių butais, kuriuos privatūs asmenys taip pat galbūt nuomos turistams.
Pastatų pirmuosiuose aukštuose įsikūrusios įvairios kavinės, barai ir kelios parduotuvės. Visa tai priartina istorinį centrą prie Europos miestų, didina šios aplinkos komfortiškumą ir vaizdingumą.
Fasadus, išeinančius į prekybinę Altstaedtisher Markt gatvę, nuspręsta tiksliai atkurti pagal istorines nuotraukas, kad būtų išsaugota prieškarinio Karaliaučiaus išvaizda. Kvartale suprojektuotas vienas stiklinis namas, tampantis savotiška pauze šiame istoriniame užstatyme. Stiklinių intarpų, šviesolaidžių ir stoglangių dėka namuose visiškai išspręsta apšvietimo trūkumo problema tiek gyvenamosiose patalpose, tiek laiptinių ir liftų mazguose.
Projektuojant kvartalą nuspręsta buvusius nedidelius namų priestatus (išeinančius į Altstaedtisher Markt gatvę) paversti šiuolaikine galerija, taip suteikiant miestui naują skambesį.
Projektuojamo kvartalo teritorijoje yra universalinė parduotuvė Kiewe & Co, dar žinoma kaip Wilco House – aštuonių aukštų dangoraižis senajame miesto turguje, priešais senąją rotušę, pastatytas 1927–1928 metais. Šis pirmasis Karaliaučiaus dangoraižis buvo Altštato aukščio dominantė. Projektas numato visiškai išsaugoti pastato išorę ir jo funkcinę paskirtį, vidaus erdvę pritaikant prekybos centrui.
10 metrų nuleistas Maskvos prospektas leido atkurti istorinę pėsčiųjų zoną, ne tik išlaisvinant Altštato rajoną nuo transporto, bet ir sukuriant galimybę suprojektuoti „požeminį Karaliaučių“, kuris yra neginčijamas šio projekto savitumas. Požeminėje Altstaedtisher Markt gatvės dalyje galima pamatyti istorinius prieškario laikų rūsius ir pasinerti į viso požeminio miesto su namų fasadais, vitrinomis, prekybos krautuvėlėmis atmosferą. „Nesvarios“ ketaus arkos, laikančios konstrukciją, taip pat nukelia mus į XVII amžiaus laikus ir suteikia požeminio miesto vaizdui daugiau vaizdingumo.
Atkūrę prarastąjį istorinį miestą, mes ne tik suteiksime naują kokybę šiuolaikiniam Kaliningradui, bet ir turėsime galimybę pritraukti turistų bei investuotojų, parodydami tokios unikalios Rusijai vietos istoriją.
Daugybės priestatų išraižytas kvartalas primena senosios Europos žvejų gyvenvietę – tai paaiškinama tuo, kad būtent čia prasideda Unterer Fischmarkt, arba Žemutinis žuvų turgus. Turėdami prieškarinį miesto planą, autoriai nustatė, kur eina senieji pastatų pamatai, ir pagal senas nuotraukas atkūrė istorinius fasadus. Ištyrus dabartinę miesto ekonominę padėtį, nuspręsta rekonstrukciją skirti kelioms kryptims: viešbučių verslui, būstui, restoranų verslui. Šiame projekte atsiranda nedidelis viešbutis iš viso 28 žmonėms, du gyvenamieji namai, kiekvienas atskirai šeimai, nedidelės patalpos smulkiajai prekybai, baras ir žuvies restoranas senųjų Karaliaučiaus žvejybos tradicijų dvasia. Be to, viename iš istorinių priestatų atsiranda kūrybinių užsiėmimų studija.
Kruopščiausiai išplėtotas ir vizualiai įspūdingiausias pastatas, stovintis pačiame kvartalo kampe, pagrindiniu fasadu atgręžtas į senąją Kantstrasse gatvę, dabartinėje Kaliningrado situacijoje yra šalia septynių metrų aukščio Lenino prospekto estakados, todėl nuspręsta čia neįrengti viešųjų, o tuo labiau gyvenamųjų patalpų, bet tarp namo sienų įkurdinti pėsčiųjų gatvę, išeinančią tiesiai į krantinę. Be to, šis pastatas yra jungiamasis estakados ir gretimų kvartalų elementas, nes nedideliu tiltu pėstieji pereina prie žemyn vedančių laiptų, paslėptų kitoje fasadinės sienos pusėje. Dirbtinį pastato vidaus „atėmimą“ pakeičiame stikline konstrukcija, kurioje gali įsikurti krautuvėlės ir parduotuvėlės, taip siekdami išsaugoti šiuolaikiškumo pojūtį – kad visa aplinka yra ne akla negrįžtamai prarastų laikų rekonstrukcija, o atnaujinta senosios architektūros vizija.
Kvartalas KRÄMERBRÜCKE
Krämerbrücke tiltas laikomas seniausiu istorinio Kaliningrado centro tiltu. Prieš karą jis jungė Altštatą su Knypava, dabartine Kanto sala. Tiltas buvo vienos iš pagrindinių gatvių – Kantstrasse – dalis. Šalia Krämerbrücke, arba Krautuvių tilto, yra nedidelis kvartalas, iš pirmo žvilgsnio nepastebimas, tačiau labai svarbus urbanistiškai. Jis pasitinka įvažiuojančius į centrinę miesto dalį iš Knypavos ir įrėmina dalį upės krantinės.
Daugybės priestatų išraižytas kvartalas primena senosios Europos žvejų gyvenvietę. Tai paaiškinama tuo, kad būtent čia prasideda Unterer Fischmarkt, arba Žemutinis žuvų turgus.
Kvartalas FISHMARKT
Bendrame darbe „Karaliaučiaus istorinio centro – Altštato rekonstrukcija“ suprojektuotas kvartalas FISHMARKT, esantis palei Priegliaus upės kranto liniją. Jis išsidėstęs tarp Wassergasse ir Underer Fishmarkt gatvių.
Fischmarkt buvo viena seniausių prekybos vietų visame mieste ir atliko turgaus funkciją. Jau kur kur, bet čia, tarp neįveikiama siena stovinčių namų ir mažų valčių korpusų prie upės, visada buvo galima nusipirkti žuvies bet kokiam skoniui.
Po kruopštaus istorinio tyrimo, nuotraukų ir 1938 metų planų paieškų, buvo atkurtas šis kvartalas, tiksliai atkartojantis to meto fasadų liniją. Taip pat buvo ieškoma XIX–XX a. būstų ir viešbučių planų, o po to, atsižvelgdami į šiuolaikinius projektavimo standartus, sukūrėme kvartalo projektą, kurio planuose juntamas senojo Karaliaučiaus stilius ir dvasia, – čia mums labai padėjo ovalūs sraigtiniai laiptai ir aštuonkampiai laiptai. Kuriant FISHMARKT, mums iškilo nemažai problemų, viena iš jų – katastrofiškas apšvietimo trūkumas pastato viduje. Visuose kvartaluose nuspręsta sujungti šiuolaikinę architektūrą su senąja, įrengiant savotiškus stiklinius namus-„Vaiduoklius“. Kiekviename kvartale jie turi savo prasmę, tačiau būtent šiame kvartale jie padeda spręsti apšvietimo problemą.
Didžioji kvartalo ploto dalis suprojektuota viešbučiams. Viename iš jų rastas gražus sprendimas, kurio esmė ta, kad tarp dviejų viešbučio dalių sukurtas stiklinis namas-„vaiduoklis“, atkartojantis to meto namų formą ir stilių, o abi dalys sujungtos tiltais, kuriais turistai gali pereiti iš vienos dalies į kitą, neišeidami iš viešbučio teritorijos
Apie 10 % suprojektuotų namų – šiuolaikinio butų tipo (dviejų ir vieno kambario butai), vienas namas pristatomas kaip „namas-muziejus“, t. y. namas vienam šeimininkui.
Požeminiame ir pirmajame lygyje yra restoranų dalis. Be viso to, viename iš stiklinių intarpų įrengtas išėjimas iš požeminio lygio.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
