Nordenburgo
herbas
Pilis ant kalvos dešiniajame Ašvionės (Aschwöne, nuo 1938 m. Swine) upės krante įkurta 1305-aisiais, kaip nurodoma 1366 metų dokumente. Upė buvo užtvenkta, todėl kalvą iš visų pusių apsupo vanduo. 1368 m. minimas pilies pflegeris Kuno fon Hattensteinas. 1372 metais Ordino maršalas Rüdigeris fon Elneris (Elner) įkurdino dešimt laisvųjų prūsų pirmojoje nedidelėje gyvenvietėje prie pilies sienų, skirdamas 30 valakų (apie 5 km2) žemės. Ordino medinė-žeminė pilis buvo sudeginta per eilinį lietuvių antpuolį (1376 arba 1403 m., nuomonės šiuo klausimu skiriasi). Kitaip nei kaimyninė Girdavos (Gerdauen, Železnodorožnas) pilis, Nordenburgas nebuvo atstatytas mūrinis.
1405 metais didžiojo magistro Ulricho fon Jungingeno (Jungingen) pavedimu prie jau sugriautos pilies įkurta dar viena gyvenvietė, kuri 1407.07.24 gavo Kulmo miesto teises.
Pirmuoju burmistru tapo Nitsche Döringas (Döring). Miestas gavo savus įtvirtinimus – miesto sieną. Miestui skirtos žemės sudarė 130 valakų (apie 21,8 kv. km). Miestas priklausė Girdavos (Železnodorožnas) pflegerijai, į kurią buvo mokami mokesčiai ir rinkliavos. Tada pat, 1407 metais, Nordenburge įkurtas dominikonų vienuolynas, o 1409-aisiais pastatyta bažnyčia. 1429 m. vienuolynas iš Nordenburgo perkeltas į Girdavą (Železnodorožnas). 1445-aisiais Nordenburgo savivaldybė grąžino Ordinui 60 valakų žemės (apie 10 km2), kurioje laisviesiems prūsams įkurta Truntlacko (Truntlack, Ševcovas) gyvenvietė.
Trylikamečio karo (1454–66) metu miestiečiai stojo į Prūsų sąjungos pusę, už tai Ordinas atėmė iš Nordenburgo miesto privilegijas.
Miesto vaizdai su vietos bažnyčia.
1469.05.08 miestas atiduotas nuosavybėn saksų samdinių kapitonui Georgui fon Schliebenui (Schlieben) ir jo broliui Christophui kaip užmokestis už karines paslaugas. Dar iki Ordino sekuliarizacijos Nordenburge atidaryta mokykla. 1523 m. mieste kilo didelis gaisras.
Naujas gaisras kilo 1564-aisiais. 1611 metais Katharina fon Schlieben pastatė Nordenburge ligoninę, veikusią iki 1945 metų. 1692 m. kaip nebereikalingos nugriautos viduramžių miesto sienos.
1700 metais Nordenburgas nustojo būti fon Schliebenų giminės nuosavybe ir vėl įgijo miesto teises.
1705-aisiais mieste sudegė bažnyčia, todėl ji tapo netinkama pamaldoms, o 1709–11 m. siautusi maro epidemija sutrukdė ją greitai atstatyti. Nuo maro mirė daugiau kaip pusė miestiečių. Bažnyčia atstatyta tik 1726 metais. 1737 m. vėl kilo maro epidemija, kur kas mažesnio masto. Nuo jos mirė 86 žmonės.
1820.06.13–14 Nordenburge vėl kilo didelis gaisras, apėmęs 60 namų. 1831 metais Nordenburge prasidėjo choleros protrūkis, nusinešęs 54 žmonių gyvybes. Ta pati liga 1852-aisiais nusinešė dar 200 gyvybių ir dar 150 – 1857–58 m. 1856 metais dėl bažnyčios sienų sėdimo teko atlikti jos perstatymo ir sutvirtinimo darbus.
Nordenburgo mokykla.
1871 m. Nordenburgo savivaldybei, be paties miesto, priklausė dar aštuoni aplinkiniai kaimai ir palivarkai. Iš viso juose buvo 206 gyvenamieji namai.
Šaudykla miesto miške.
Nuo 1876 metų Nordenburge pradėtas leisti miesto laikraštis „Nordenburger Zeitung“. Tiesa, netrukus jis tapo apskrities laikraščio „Gerdauener Zeitung“ kopija.
1885-aisiais pažymima, kad mieste gyveno 70 žydų, kurie turėjo sinagogą ir savo kapines. 1898 metais paleista Girdavos–Angerburgo (Železnodorožnas – Vengoževas, Lenkija) geležinkelio linija. Kelias ėjo per Nordenburgą, kuriame joje atidaryta stotis. 1899-aisiais pastatytas naujas sinagogos pastatas.
1914.08.25, vykdant Rusijos kariuomenės Rytų Prūsijos operaciją, Nordenburgą paėmė Rusijos 1-osios armijos 4-ojo armijos korpuso (generolas Sultanas Girėjus Alijevas) daliniai. Tačiau jau rugsėjo pradžioje Rusijos kariuomenė buvo priversta palikti miestą. 1914 m. rugsėjo 10–13 dienomis Nordenburgo pašto pastate buvo apsistojęs Vokietijos 8-osios armijos vadas Paulius fon Hindenburgas.
1920 metais atidarytas siaurasis (750 mm) geležinkelis iki Įsručio (Insterburg, Černiachovskas), priklausęs Įsručio siaurųjų geležinkelių tinklui (Insterburger Kleinbahnen).
1931-aisiais Nordenburge buvo apie 300 gyvenamųjų namų ir 670 ūkinių pastatų. Prieškariu mieste veikė plytinė, pieninė, malūnas, elektrinė. Nordenburgiečiai daugiausia vertėsi žemės ūkio produkcijos perdirbimu, vietos turguje prekiavo valstiečiai iš aplinkinių kaimų. Iš administracinių įstaigų mieste buvo magistratas, administracinis teismas, paštas. Vaikai mokėsi liaudies ir vidurinėje mokyklose. Sportui buvo sporto aikštelė. Kulto pastatams atstovavo evangelikų bažnyčia, baptistų koplyčia ir sinagoga. 1938.11.09, vadinamąją „Krištolinę naktį“, sinagogą Nordenburge sugriovė naciai ir juos rėmę gyventojai.
Įėjimas į Nordenburgo tingplacą (Thingplatz).
XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Štadinberge buvo įrengtas tingplacas – atviras amfiteatras masiniams renginiams.
Vienas gražiausių Prūsijos pakelės kraštovaizdžių su senoviniais ąžuolais – privažiuojant prie Krylovo.
1945.01.26 Nordenburgą paėmė 2-osios gvardijos šaulių divizijos (generolas majoras N. S. Samochvalovas), 3-iosios gvardijos šaulių divizijos (pulkininkas G. F Poliščiukas), 1390-ojo savaeigės artilerijos pulko ir 150-osios prieštankinės artilerijos brigados kariai iš 2-osios gvardijos armijos 11-ojo gvardijos šaulių korpuso. Mūšiuose miestas patyrė nedidelę žalą.
1945-aisiais Nordenburgas perduotas Lenkijos administracijai ir gavo Nordemborko vardą. 1945 metų pabaigoje, tikslinant SSRS ir Lenkijos sieną, miestas perėjo sovietų jurisdikcijai. Kuriam laikui jis vėl gavo Nordenburgo vardą. 1946 m. pabaigoje Nordenburge ir dviejuose aplinkiniuose kaimuose įkurtas Raudonosios armijos vardo kolūkis. Pagrindine taikaus gyvenimo kūrimo problema tapo didžiulis darbo rankų trūkumas, nes gyvenvietės gyventojų, palyginti su prieškariu, sumažėjo daugiau kaip 20 kartų. Būtent todėl net nekilo klausimas dėl Nordenburgo miesto statuso išsaugojimo. 1947.06.17 Nordenburgo gyvenvietė įtraukta į sudarytą Pravdinsko rajoną, tačiau jau 1947.07.25 perkelta į naujai sudarytą Železnodorožno rajoną.
1950.07.05 Nordenburgas pervadintas Krylovu. Karlsburg ir Korellen oficialiai nebuvo pervadinti ir faktiškai tapo Krylovo gyvenvietės dalimi. Gyvenvietė tapo V. M. Molotovo vardo kolūkio (nuo 1957 m. kolūkis „Na straže“ – „Sargyboje“) centru.
1962-aisiais, panaikinus Železnodorožno rajoną, Nordenburgas vėl priskirtas Pravdinsko rajonui. Jau 1966 m. istorinis centras buvo sugriautas ir apaugęs medžiais. Gyvenvietė daugiausia plėtėsi vakarinėje buvusio Nordenburgo dalyje. Buvęs Karlsburgas 1966 metais jau buvo virtęs griuvėsiais, o Korellen dvare, priešingai, dar buvo išlikę pastatų.
Gyvenvietės plėtrai rimtai trukdė jos pasienio padėtis, dėl kurios geležinkeliai tapo nereikalingi, o geležinkelio mazgo vaidmuo visiškai prarastas. Krylovo gyvenvietės geležinkeliai 1955 m. žemėlapiuose pažymėti kaip veikiantys, tačiau jau 1985 m. visos atšakos buvo visiškai išardytos.
2011 metų duomenimis, gyvenvietėje veikė vidurinė mokykla, vaikų globos namai-internatas, vaikų darželis, kultūros namai, felčerių-akušerių punktas, privatus kraštotyros muziejus.
Lankytinos vietos: bažnyčia (1726–1856), apygardos teismo pastatas (XIX a.), rotušė (XIX a. pab.), apgriautas vandentiekio bokštas (1898), baptistų koplyčia (kultūros namai), 13 rusų ir 28 vokiečių karių kapavietė (1914), sovietų karių brolių kapas (250 žm., paminklas 1955)
Informacija
Pagal 1931 m. savivaldybių žinyną, Nordenburgo savivaldybei priklausė šie miestai, dvarai, kaimai ir miesto rajonai: Ahrau (Orłowo, Lenkija), Nordenburgo stotis (Bahnhof Nordenburg, Krylovas, Stroitelnaja g. 37), Bergenthal (Zielony Ostrów, Lenkija), Nordenburgo girininkija (Forsthaus Nordenburg, Zavidovo girininkija), Friedrichsflur (Aralovas), Karlsburg (Krylovas, dalis), Kurkowken (nuo 1938 m. Kurkau, 54°20'57'' š. pl. 21°37'20'' r. ilg.), Nordenburgas (Krylovas), Nordenthal (Nekrasovka), Ottoshof (Mrowiny, Lenkija), Plikow (nuo 1938 m. Plickau, Ševcovas), Raude (54°19'35'' š. pl. 21°36'03'' r. ilg.), Sandelsruh (nuo 1938 m. Nordenhof, 54°20'02'' š. pl. 21°34'58'' r. ilg.),Treuhof (54°20'33'' š. pl. 21°34'39'' r. ilg.), Werder (Czarny Ostrów, Lenkija). Kituose žinynuose taip pat išskirtos gyvenvietės ir rajonai: skerdykla (Schlachthaus, 54°19'59'' š. pl. 21°33'56'' r. ilg.), Waldhaus (Ševcovas, dalis), Windmühlen (Severnas), plytinė (Ziegelei, 54°19'52'' š. pl. 21°34'29'' r. ilg.).
Karlsburg įkurtas 1854.03.06 kaip dvaras. Iki 1912 m. vartota pavadinimo rašyba Carlsburg. Dvaras priklausė Nordenburgo (Krylovas) kaimo bendruomenei ir Nordenburgo bažnytinei parapijai.
Korellen buvo palivarkas Birkenfeldo (Birkenfeld, Brzeźnica, Lenkija) kaimo bendruomenėje ir priklausė Nordenburgo (Krylovas) bažnytinei parapijai. Iki 1871 metų vartota pavadinimo rašyba Corellen.
Nordenburgo–Krylovo gyventojų skaičiaus kaita: 1740 – 852, 1782 – 1300, 1820 – 1493, 1867 – 2764, 1871 – 2714, 1875 – 2547, 1880 – 2515, 1885 – 2451, 1905 – 2291, 1910 – 2149, 1925 – 2743, 1933 – 3100, 1939 – 3173, 1947 (saus.) – 137, 1947 (spal.) – 36, 2002 – 756, 2010 – 785, 2011 – 831 gyventojas.
Karlsburgo gyventojų skaičius: 1905 – 100 gyventojų.
Korellen gyventojų skaičius: 1905 – 94 gyventojai.
Nordenburgo gyventojų sudėtis 1871 m.: evangelikai – 2932, katalikai – 27, judėjai – 50, vaikai iki 10 metų – 706, raštingi – 1865 (85 %), akli – 2, kurčnebyliai – 1, pamišėliai – 1.
Nordenburgo savivaldybei priklausiusių gyvenamųjų vietovių ir priemiesčių gyventojų skaičius:
Ahrau: 1885 – 56, 1905 – 44 gyventojai.
Bergenthal: 1905 – 33 gyventojai.
Waldhaus: 1905 – 2 gyventojai.
Werder: 1905 – 30, 1910 – 31 gyventojas.
Windmühlen: 1905 – 15 gyventojų.
Sandelsruh: 1905 – 65 gyventojai.
Plytinė: 1905 – 3 gyventojai.
Nordenburgo girininkija: 1905 – 3 gyventojai.
Ottoshof: 1905 – 24 gyventojai.
Raude: 1905 – 51 gyventojas
Skerdykla: 1905 – 5 gyventojai.
Treuhof: 1905 – 25 gyventojai.
Nordenburgo bažnytinės parapijos sudėtis: Abelischken (nuo 1938 m. Ilmenhorst, Belkinas), Adolfshof (Goszczewo, Lenkija), Adolfschlieben (54°22'25'' š. pl. 21°34'45'' r. ilg.), Adolfswalde (Danilovas), Ahrau (Orłowo, Lenkija), Bajohrental (nuo 1938 m. Blankenwalde, Bajorski, Lenkija), Bajohrenwalde (nuo 1938 m. Blankenwalde, Bajory Gaj, Lenkija), Bergenthal (Zielony Ostrów, Lenkija), Birkenfeld (Brzeźnica, Lenkija), Birkenkrug (54°20'05'' š. pl. 21°27'23'' r. ilg.), Blendowen (nuo 1938 m. Blendau, Barejevka), Brägsigwalde (54°20'07'' š. pl. 21°42'10'' r. ilg.), Ellernbruch (Vatutinas), Friedenshof (Wyskok, Lenkija), Friedrichsflur (Aralovas), Gendrinn (nuo 1938 m. Gendern, Vschody), Groß Bajohren (nuo 1938 m. Großblankenfelde, Bajory Wielkie, Lenkija), Groß Pentlack (nuo 1938 m. Pentlack, Kamenka), Grünhagen (Grebnoje), Hochlindenberg (Podlipovas), Karlsburg (Krylovas, dalis), Klarahof (Przybki, Lenkija), Klein Bajohren (nuo 1938 m. Kleinblankenfelde, Bajory Małe, Lenkija), Klein Pentlack (Sergejevka), Korellen (Krylovas, dalis), Kurkowken (nuo 1938 m. Kurkau, 54°20'57'' š. pl. 21°37'20'' r. ilg.), Langenfeld (54°19'17'' š. pl. 21°27'49'' r. ilg.), Langental (54°18'50'' š. pl. 21°26'55'' r. ilg.), Liskendorf (Liskinas), Mally Park (nuo 1938 m. Schönheim, nuo 1939 m. Burgsdorff, Pavlinovas), Mazurhöfchen (Mazurkowo, Lenkija), Neu Bajohren (nuo 1938 m. Neublankenfelde, Bajory Gaj, Lenkija), Nordenburgas (Krylovas), Nordenthal (Nekrasovka), Oschkin (nuo 1938 m. Oschern, Korolenkovas), Ottoshof (Mrowiny, Lenkija), Plaitil (nuo 1938 m. Plattau, Tarasovas), Plikow (nuo 1938 m. Plickau, Ševcovas), Raude (54°19'37'' š. pl. 21°36'04'' r. ilg.), Raudischken (nuo 1938 m. Raudingen, Rudziszki, Lenkija), Reuschenfeld (Ruskie Pole, Lenkija), Sandelsruh (nuo 1938 m. Nordenhof, 54°20'02'' š. pl. 21°34'58'' r. ilg.), Sawadden (nuo 1938 m. Bruchort, Zavidovas), Sechserben (Kałki, Lenkija), Sophienwalde (nuo 1910 m. Katzborn, Makejevka), Sutzken (nuo 1938 m. Sutzen, Suczki, Lenkija), Treuhof (54°20'33'' š. pl. 21°34'39'' r. ilg.), Trotczin (nuo 1938 m. Trotzenau, Ostrovki), Truntlack (Ševcovas, dalis), Waldau (Przylasek, Lenkija), Waldhof (Pasternak, Lenkija), Werder (Czarny Ostrów, Lenkija), Wilhelmssorge (Garšinas).
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de, Michailas Ogorodnikovas.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
