Vikingų gyvenvietė Norkitten vietoje egzistavo dar IX a. pr. Kr. 1275 metais riteriai, vadovaujami Konrado von Thierbergo, sugriovė prūsų įtvirtinimą dabartinės Meždurečjės gyvenvietės vietoje. 1380–1381 m. Tepliavos / Tapiau (Gvardeiskas) pilies pflegeris čia pastatė ordino pilį.
1440 metais vienuoliai pranciškonai iš Vėluvos / Wehlau (Znamenskas) Norkitten pastatė pirmąją bažnyčią. 1446 m. Norkitten buvo atidaryta karčema; tuo metu gyvenvietėje buvo septyni ūkiai. 1466–1469 m. Morungo komtūras Heinrichas Reussas von Plauenas perdavė Norkitten pilį ir apylinkes ordino samdinių būrio vadui Feliksui Waldmannui. 1469 m. pilis buvo perstatyta į riterio dvarą. Po Waldmanno mirties dvarą valdė jo našlė. 1518 metų gegužę Norkitten savininku tapo kažkoks von Moselis, o po jo mirties 1521 m. – vedęs von Moselio našlę ordino magistro Albrechto sekretorius Christophas Gattenhofenas. Gattenhofenų šeima dvarą valdė iki 1721 metų.
1600 metais Norkitten buvo pastatyta nauja bažnyčia, 1616 m. ji įgijo bokštą. Per 1709–1710 m. marą Norkitten mirė daugiau nei pusė gyventojų. 1721 m. dvaro savininku tampa Desau kunigaikštis Leopoldas I (1676–1747), kuris už 14 000 talerių nupirko maro nusiaubtą Norkitten. 1733 m. jis pastatė Norkitten jau trečiąją bažnyčią vietoj ankstesnės, kurią sugriovė uraganas. Naujoji bažnyčia buvo Desau Šv. Jurgio bažnyčios kopija. 1737 m. von Desau liepė perstatyti pilį.
1757 m. rugpjūčio 19 (30) d. į pietus nuo Norkitten kaimo įvyko Groß Jägersdorfo mūšis, kurio metu Norkitten pilis nukentėjo nuo gaisro.
Iki 1803 m. pilis buvo smarkiai suirusi, o po Napoleono įsiveržimo 1807 m. iš jos teliko griuvėsiai. 1785 metais Norkitten buvo Desau kunigaikščio domeno valdyba (Domänenamt), priklausiusi Įsruties / Insterburg (Černiachovskas) rajonui. 1786 m. įkurta Norkitten plytinė (Ziegelei Norkitten), turėjusi gyvenamosios vietovės statusą Norkitten bendruomenėje.
Iki 1815 metų Norkitten administraciškai buvo padalytas į dvarą ir kaimą (bendruomenę). Atskiromis gyvenamosiomis vietovėmis tuo metu taip pat buvo keltas su vienu gaisrininku ir penkiais gyventojais bei plytinė. Norkitten dvaras 1818–1820 m. buvo atstatytas ant senųjų pilies pamatų. Iki 1822–1824 m. Norkitten kaimas nustoja būti kunigaikščio valda.
1860 metais Norkitten gauna geležinkelio susisiekimą ir tampa stotimi Karaliaučiaus – Eitkūnų / Eydtkuhnen (Černyševskoje) linijoje.
XIX a. Norkitten kaimas sudarė kaimo bendruomenę, o Norkitten dvaras – dvaro apygardą (Gutsbezirk) Įsruties (Černiachovskas) apskrityje (Landkreis). Norkitten bažnyčia buvo parapinė aplinkiniams kaimams ir dvarams. 1874 03 11 Norkitten bendruomenė ir dvaro apygarda buvo įtrauktos į tuomet įsteigtą Norkitten valsčių (Amtsbezirk). Norkitten gyventojai ėjo valsčiaus valdytojo pareigas 1899–1900 m. (domeno nuomininkas Fähseris), 1908–1919 m. (prekybininkas Zimmerriemeris) ir nuo 1937 m. (bendruomenės seniūnas Nieswandtas). 1928 09 30 Norkitten (Meždurečje) ir Mangarben (Meždurečje, Privalovas) kaimo bendruomenės bei Norkitten (Meždurečje), Schloßberg (Bočagi) ir Woynothen (nuo 1938 m. Kleinnorkitten, Šliuznoje) dvaro apygardos buvo sujungtos į naują Norkitten kaimo bendruomenę.
Prieškariu į pietus nuo Mangarben buvo šaudykla, o šiauriniame kaimo pakraštyje veikė lentpjūvė.
Norkitten ir apylinkes 1945 01 21–23 mūšiuose užėmė 11-osios gvardijos armijos 16-ojo gvardijos šaulių korpuso 94-osios gvardijos šaulių divizijos (generolas majoras I. K. Ščerbina) ir 5-osios armijos 72-ojo šaulių korpuso daliniai.
1947 06 17 Norkitten buvo pervadintas Meždurečjės gyvenviete. Tuo pat metu buvo sudaryta Meždurečjės apylinkė. 1947 11 17 Mangarben buvo pervadintas Privalovo gyvenviete, tačiau faktiškai didžioji šios gyvenamosios vietovės dalis tapo Meždurečjės gyvenvietės dalimi. Pietinė Mangarben dalis sudarė Privalovo gyvenvietę, kuri įėjo į Berežkovskojės apylinkę. 1961 m. Meždurečjės apylinkė buvo panaikinta, o Meždurečjės gyvenvietė įtraukta į Berežkovskojės apylinkę. 1971 m. gyvenvietėje buvo 29 namai, veikė mokykla ir pieno ūkis. 1997 metais gyvenvietėje buvo 229 apskaityti namai. 2016 m. užsidarė kultūros namai. 2001 m. gyvenvietėje yra mokykla, paštas, felčerių ir akušerių punktas, senelių globos namai, universalinė parduotuvė.
Gyvenvietės koordinatės: 54°37'32'' š. pl. 21°31'22'' r. ilg. (Norkitten, centras), 54°37'25'' š. pl. 21°31'47'' r. ilg. (Mangarben).
Lankytinos vietos: Groß Jägersdorfo mūšio paminklas, bažnyčios griuvėsiai, pilies kalnas, prieškariniai pastatai, sovietų karių masinis kapas (daugiau kaip 80 žm., paminklas 1949 m.), šliuzas Nr. 4 ant Priegliaus (apie 1920 m.).
Gyventojų skaičiaus kaita: 1985 – 620, 1997 – 639, 2002 – 619, 2010 – 550 gyventojų.
Norkitten bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1815 – 117, 1905 – 243, 1910 – 228, 1933 – 1090, 1939 – 1147 gyventojai.
Norkitten dvaro gyventojų skaičiaus kaita: 1815 – 65, 1905 – 185, 1910 – 188 gyventojai.
Mangarben gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 278, 1910 – 265 gyventojai.
Pažyma
Norkitten valsčius (Amtsbezirk)
1874 03 11 Įsruties (Černiachovskas) apskrityje buvo sudarytas Norkitten valsčius, į kurį įėjo dvi kaimo bendruomenės: Mangarben (Privalovas, Meždurečje), Norkitten (Meždurečje) ir dvi dvaro apygardos: Kutkehmen (nuo 1928 m. Pregelau, Ušakovas) ir Norkitten (Meždurečje). Iki 1908 metų į Norkitten valsčių įėjo dar trys dvaro apygardos: Paradeninken (nuo 1938 m. Paradefeld, Triochdvorka), Schloßberg (Bočagi) ir Woynothen (nuo 1938 m. Kleinnorkitten, Šliuznoje).
1928 09 30 dvaro apygardos buvo panaikintos, o Norkitten (kaimo bendruomenė ir dvaro apygarda), Mangarben (Privalovas, Meždurečje), Schloßberg (Bočagi) ir Woynothen (Šliuznoje) sujungti į naują Norkitten kaimo bendruomenę. Likusios dvaro apygardos buvo prijungtos prie kitų bendruomenių. Dėl to Norkitten valsčių ėmė sudaryti vienintelė Norkitten bendruomenė. 1939 03 01 bendruomenių skaičius Norkitten valsčiuje padidėjo iki trijų: iš Saalau (Kamenskoje) valsčiaus į Norkitten valsčių buvo perkeltos Schönwiese (Poddubnoje) ir Siemohnen (Sirenevka) bendruomenės.
Mangarben įkurtas 1469 metais kaip Mangarbe. 1721 m. kaimą nupirko Anhalto-Desau kunigaikštis Leopoldas I. 1757 m. rugpjūčio 30 d., per Groß Jägersdorfo mūšį, kaimas visiškai sudegė. 1822–1824 m. Mangarben nustojo būti Anhalto-Desau šeimos nuosavybe ir buvo pertvarkytas į valstiečių kaimą, sudarantį kaimo bendruomenę Įsruties / Insterburg (Černiachovskas) apskrityje. Bendruomenės parapija buvo Norkitten (Meždurečje). 1860 m. pro kaimą nutiesta Prūsijos Rytų geležinkelio linija (Preußische Ostbahn). Artimiausia jos stotis Mangarben kaimui buvo Norkitten stotis (Bahnhof Norkitten; Meždurečjės stotis), iki kurios buvo 1 km.
1874 03 11 Mangarben kaimo bendruomenė buvo įtraukta į tuomet įsteigtą Norkitten (Meždurečje) valsčių. Žemvaldys Borówy iš Mangarben 1919–1937 m. ėjo valsčiaus valdytojo pareigas. XIX a. pabaigoje Mangarben veikė vėjo malūnas, tačiau vėliau jis buvo išardytas. 1928 09 30 Mangarben neteko savarankiškos bendruomenės statuso ir buvo sujungtas su Norkitten (Meždurečje) bendruomene, taip pat su Norkitten (Meždurečje), Schloßberg (Bočagi) ir Woynothen (Šliuznoje) dvaro apygardomis į naują Norkitten (Meždurečje) kaimo bendruomenę.
Norkitten stotis
Meždurečjės geležinkelio stotis (vok. Bahnhof Norkitten) – stotis su gyvenvietės statusu Černiachovsko miesto apygardoje (iki 2016 m. – Černiachovsko rajone, Svobodnojės kaimo gyvenvietėje, iki 2008 m. – Berežkovskojės apylinkėje), ten, kur Golubajos upė įteka į Prieglių. Gyvenvietės koordinatės: 54°37'10'' š. pl. 21°32'42'' r. ilg. Geležinkelio stotis Gvardeisko–Černiachovsko linijoje. Prieplauka ant Priegliaus (Pregel) upės. Gyventojų skaičius – 53 (2010).
Norkitten stotis susikūrė 1860 06 06, kai buvo nutiesta Karaliaučiaus – Eitkūnų / Eydtkuhnen geležinkelio linija. Iš pradžių gyvenvietė priklausė Paradeningken (Triochdvorka) dvaro apygardai. Parapija buvo Norkitten (Meždurečje). Nuo 1928 10 01 Norkitten stotis – Norkitten (Meždurečje) kaimo bendruomenės dalis. Nuo 1938 07 16 – Norkitten savivaldybės rajonas.
1947 11 17 Norkitten stotis buvo pervadinta Meždurečjės stotimi.
Gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 52, 2002 – 48 gyventojai.
Norkitten parapija
Norkitten bažnytinės parapijos sudėtis: Burkdorfshöhe girininkija (Försterei Burkdorfshöhe; 54°33'57'' š. pl. 21°29'13'' r. ilg.), Daupelken (Izvilinas), Groß Bubainen (nuo 1928 m. Waldhausen, Berežkovskoje), Groß Jägersdorf (Motornoje), Hopfenau (Zaovražnoje, dalis), Kosacken (Kazakovas), Kutkehmen (nuo 1928 m. Pregelau, Ušakovas), Mangarben (Meždurečje, Privalovas), Metschullen (nuo 1938 m. Lahwald, Motornoje, dalis), Milchbude (Pastuchovas, dalis), Norkitten (Meždurečje), Paradeninken (nuo 1938 m. Paradefeld, Triochdvorka), Schloßberg (Bočagi), Schönfeld girininkija (Försterei Schönfeld; 54°35'10'' š. pl. 21°32'26'' r. ilg.), Schwägerau (Zaovražnoje), Schwägerau girininkija (Försterei Schwägerau; Zaovražnoje, dalis), Stutterei (Vinogradnoje), Szaluppchen (54°34'38'' š. pl. 21°28'50'' r. ilg.), Uderballen (nuo 1938 m. Otterwangen, Izvilinas), Uszbundszen (nuo 1928 m. Eichenstein, Voronovas), Waldhausen vyriausioji girininkija (Oberförsterei Waldhausen; Pastuchovas), Wenskowethen (54°36'13'' š. pl. 21°32'46'' r. ilg.), Wiepeningken (nuo 1928 m. Staathausen, Podgornoje), Worpillen (Voronovas), Woynothen (nuo 1938 m. Kleinnorkitten, Šliuznoje).
Šiuolaikinė Michailo Ogorodnikovo nuotrauka.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
